Kabutės gali pagerinti Jūsų įmonės įvaizdį
„Ars libri“ kalbos ekspertai pastebėjo, kad vienas labiausiai ignoruojamų skyrybos ženklų yra kabutės: jos jeigu ir vartojamos, tai dažniausiai netaisyklingai. Visgi mūsų patirtis rodo, kad kabutės nuvertinamos be reikalo: norint komunikuoti be nesklandumų, reikia savo kalbą išbaigti iki paskutinio taško ir iki paskutinės kabutės. Šiais punktais parodysime, kaip galite atrodyti geresni ir sau, ir kitiems:
1. Kabutės – simbolinio įmonės pavadinimo dalis. Jeigu įmonės pavadinimas „Carskoe Selo“ ir vieną dieną laikraščių antraštės ima skelbti, kad Carskoe Selo ištiko didžiausia istorijoje krizė, kabutės išgelbėja Lietuvos kavinę. Skaitytojai turėtų suprasti: be kabučių parašytas pavadinimas – yra objektas Rusijoje, su kabutėmis – Lietuvoje. Tad niekada nepamirškite savo įmonės pavadinimą rašyti su visais ženklais.
Tai ypač svarbu teisiniuose dokumentuose, kuomet kabutės žymi įmonės pavadinimo ribas.
ĮSIDĖMĖTINA: ne visi įmonių pavadinimai rašomi kabutėse. Jei pavadinimo pagrindinis žodis yra įmonės, įstaigos ar organizacijos rūšinis pavadinimas ir yra tiesioginės reikšmės, jie rašytini be kabučių, pvz.: Joniškio pieninė, Klaipėdos vaikų ligoninė, Žirmūnų vaistinė, Architektų dirbtuvės, Kompiuterijos centras, Klaipėdos kelionių agentūra, AB DnB bankas.
2. Kabutėmis kuriama perkeltinė prasmė. Dokumentuose, oficialiuose susirašinėjimuose perkeltinės reikšmės neturėtų būti, todėl rekomenduojame vengti kabučių rašant ne pavadinimus. Kitu atveju suteiksite galimybę savo tekstą interpretuoti dvejopai.
3. Kabutės sukuria tvarkos ir išbaigtumo įspūdį. Įprasta situacija: į rinką išleidžiamas naujas produktas, reikia jį aprašyti. Tokiuose aprašymuose netinkamos kabutės (dažniausiai ir brūkšniai) sukuria chaotiškumo ir neišbaigtumo įspūdį. Lygiai taip pat verčiant: anglų kalboje vartojamos tokios kabutės – “ABC”, rusų – «ABC», kas atsitiktų, jei į šių šalių rinkas patektų produktai su prastais vertimais, lietuviškomis kabutėmis? Turbūt nieko baisaus, išskyrus tą mažą minties krislelį kai kurių vartotojų galvose: „lietuviai nepakankamai stengiasi dėl mūsų kalbos“.
Dar keletas įsidėmėtinų kabučių vartojimo rekomendacijų:
• labai retai kada rašomos dvigubos kabutės, kaip ir du kableliai, jos susilieja į vieną, pvz., V. Tutkus teigė: „aš jau žinojau, kad bus pasirinktas „Boxer“,
• tam tikrais atvejais vietoj kabučių gali būti naudojamas grafinis išskyrimas, rašoma visomis didžiosiomis raidėmis arba dažniausiai – kursyvas,
Tai ypač svarbu techninėse, kompiuterių instrukcijose: mygtukų pavadinimai paprastai rašomi visomis didžiosiomis raidėmis, be kabučių, programų pavadinimai – kabutėse.
• nereikėtų vartoti ir kabučių, ir kursyvo vienu metu,
• antraštėse cituojant ar perfrazuojant autoriaus mintis, rekomenduojama kabučių nerašyti, pvz., M. Raduljicos logika: nežaidėme gerai, nes arenoje šalta, o suomiai pratę prie šalčio.