Jau vaikystėje susiformuoja skirtumai
Vyriško ir moteriško kalbėjimo ir bendravimo skirtumai susiformuoja jau ankstyvoje vaikystėje. Pradžioje tėvai ir artimieji su mergaitėmis ir berniukais bendrauja skirtingai. Skirtingi yra ir bendravimo smėlio dėžėje įgūdžiai. Taip pat skirtingai tarpusavyje bendrauja ir paaugliai: tiek merginos savame būryje, tiek vaikinai. Paauglystėje merginos dalijasi savo paslaptimis su draugėmis, daug plepa ir taip formuoja savo kalbėjimo įgūdžius, vaikinai priešingai: šiuo gyvenimo etapu daugelis jų pradeda kalbėti trumpais ir aiškiais sakiniais, vietos nebelieka jokiems mažybiniams žodžiams. Nereikėtų pamiršti, kad dažniausiai mergaitės kalbėti pradeda ankščiau, todėl jų kalbos įgūdžiai susiformuoja greičiau ir išvengiama kalbos sutrikimų, kuriuos dažniau patiria berniukai. Vyrų ir moterų kalba skiriasi daugeliu bruožų, pvz., sakinių ilgiu, leksika ir sintaksiniais dalykais. Todėl nestebina ir tai, kad net profesionalių vertėjų, ypač tų, kurie verčia publicistinius ir reklaminius tekstus, rašymo ir vertimo stilius skiriasi ir kartais priklauso nuo lyties.
Kuo skiriasi vyro ir moters rašomi sakiniai?
Mes, vertimo biuro „Ars libri“ redaktoriai, pastebėjome, kad moterų ir vyrų rašymo ir vertimo stilius skiriasi šiais aspektais:
•Moterų sakiniai gramatiškai yra tvarkingesni;
•Moterų kalboje galima rasti specifinių būdvardžių;
•Moterys mėgsta pasakymo sustiprinimus (labai didelis, labai gražus, „so awesome“, „so nice“ ir t. t.);
•Rašydamos moterys mėgsta madingus išsireiškimus (LOL, OMG ir t. t.);
•Moterys mėgsta vartoti pažyminius, klausiamuosius sakinius;
•Vyrų kalba konkretesnė, moterų – abstraktesnė;
•Vyrai mėgsta konstatuojančio pobūdžio sakinius;
•Vyrų rašymo stiliuje gausu daiktavardžių.
Visgi, kalbant apie sakinių ilgumą, kalbos aktų dažnumą, reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kokio pobūdžio yra Jūsų verčiamas tekstas. Pavyzdžiui, jei verčiate teisės ar finansų srities tekstą, beveik niekuomet nesuprasite, ar vyras, ar moteris atliko vertimą, nes teisinė kalba turi griežtą struktūrą ir griežtą terminologiją. Kitaip yra reklaminių, publicistinių tekstų atveju. Šiuose tekstuose moterys mėgsta vartoti daugiau žodžių ir kurti ilgesnius tekstus. Ilgesnius ir vaizdingesnius tekstus galima sieti su moterų emocionalumu, jautrumu, netgi plepumu. Galima teigti, kad tekstuose atsiskleidžia moterų švelnumas, jautrumas. Vyrų tekstai, atvirkščiai, net ir reklaminiai yra trumpi, aiškūs. Nepridedant niekur to, ko nereikia – mažybinių žodžių labai retai randama vyrų rašytuose ir (ar) verstuose tekstuose, moterų verstuose tekstuose – priešingai. Galbūt tai lemia didesnis moterų jautrumas, buvimas su vaikais ar kiti veiksniai. Vertimo biuro „Ars libri“ redaktoriai tikrai susiduria su tokiais mažybiniais žodžiais moterų vertėjų tekstuose, kaip lietutis, batukai ir t. t. To kol kas neteko matyti vyrų tekstuose.
Moterys gramatiškai rašo geriau
Lenkijoje buvo atliktas tyrimas, kuriame tirti moterų ir vyrų žurnalistų sukurti tekstai. Rezultatai parodė, kad moterys palieka kur kas mažiau gramatinių klaidų, nei vyrai. Šis tyrimas taip pat parodė, kad vyrų sakiniai yra trumpesni, juose mažiau dalelyčių, priešdėlių, bet visgi gramatikos klaidų – daugiau. Vyrai teikia pirmenybę daiktavardžiams, būdvardžiams, veiksmažodžiams. Jie mėgsta, kad jų sakiniuose viskas būtų aišku ir liktų kuo mažiau vietos interpretacijoms. Vis dėlto vyrai labiau linkę atsižvelgti į patarimus ir klaidų nekartoti.
Taigi kas geresnis vertėjas – vyras ar moteris?
Vertimai ir tekstų rašymai tikrai nėra ta sritis, kurioje reikėtų skirstyti vertėjo profesionalumą pagal lytį. Vertimų biuras „Ars libri“ vertėjus renkasi ne pagal lytį, o pagal profesionalumą. Gerų vertėjų ir rašytojų yra tiek moterų, tiek vyrų. Tuomet kiekvienas pasirenkame ko mes norime iš teksto: ar švelnaus tono, ar konkretumo?
Plačiau > Publikuota: www.delfi.lt