Technologijų progresas žengia į priekį nepaliaujamu greičiu. Internetas, išmanieji telefonai, planšetiniai kompiuteriai, žaidimų konsolės, knyginiai kompiuteriai… technologijų apstu visur ir jos visos skirtos mūsų kasdieniam gyvenimui palengvinti. Daugeliu atvejų jos yra žymiai pranašesnės nei žmogus. Bet ar yra sričių, kur mašinos visgi niekuomet nepralenks paprasčiausio mąstančio homo sapiens?
Taigi, nors mašinas žmogus sukūrė ir pagamino siekdamas palengvinti savo darbą, daugelyje sričių jis vis tiek yra tiesiog nepakeičiamas. Liepkite savo kompiuteriui parašyti poemą ar sukurti dainą. Rezultatas tikrai nebus stulbinamas. Mašinos geros… bet ne tokios geros kaip žmogus.
Kalba – tai fenomenas, kurį visiškai suprasti ir versti gali tik žmogus. Įvairios kalboje vartojamos subtilybės yra tarytum rašančiojo sielos veidrodis. Ji tarsi yra žmogaus proto, emocinio pasaulio, patirties, išsilavinimo ir brandos raiška. Kalba yra neatsiejama nei nuo kultūrinio, nei nuo socialinio konteksto. Iš teksto galima daug pasakyti apie žmogaus lytį, tautybę, amžių, išsilavinimą, netgi asmenybės tipą. Taigi, ar kompiuteris kada galės pakeiti žmogų?
„Google“, „Yahoo“ ar „Bing“ pavyko pasiekti įspūdingų mašininio vertimo aukštumų, bet pralenkti žmogaus jam nepavyks niekada. Visi šie įrankiai kalbą labai nuskurdina, susiaurina ir geba tik aritmetiškai pakeisti vieną žodį kitu, eliminuodama visą pirmiau minėtą informaciją. Mašinos tiesiog niekada nesugebės perprasti kalboje slypinčių skirtingų stilių, kontekstų, kultūros ypatumų ar paslėptų minčių.
Tačiau „Google“ pakeitė žodžio „vertimas“ suvokimą – vertimas tapo prieinamas kiekvienam, turinčiam prieigą prie interneto. Mašininio vertimo įrankiais per minutę galima išversti iki 3000 žodžių. Taigi, staiga žmonės sužino, kad įmanoma greitai ir be didelių pastangų suprasti arba pateikti tekstą užsienio kalba. Tai neabejotinai paveikia ir rinką, nes žmonės ima galvoti, kad, naudojant mašininio vertimo įrankius, vertimas yra greitas ir nemokamas.
Deja, realybė ne visai tokia ir vertimų biuro „Ars libri“ ekspertai kasdien su ja susiduria – tokia situacija ypač apsunkino profesionalių, į kokybę orientuotų vertėjų darbą, kuriems įrodyti savo darbo vertę tapo nepalyginamai sunkiau.
Mašininio vertimo įrankiai nepalengvina vertimo proceso, o tik yra viena priemonių kokybiškam produktui sukurti. Vertimas, kaip ir daugelis kitų su kalba susijusių aspektų, yra itin sudėtingas. Versti tekstą yra mažiausiai du kartus sudėtingiau nei tiesiog rašyti ta kalba. Taigi, gali atrodyti, kad kiekvienas profesionalus vertėjas pasaulyje turėtų trokšti pasitelkti technologijas vertimo procesui pagreitinti.
Vertėjai teikia pirmenybę kokybei, nors jų paslaugų užsakovų požiūris būna dvejopas. Paklauskite vertėjo, kokia teksto kokybė priimtina. Profesionalas visuomet atsakys, kad tik pati geriausia. Bet paklauskite pirkėjo, koks vertimas yra „geriausias“ ir atsakymas bus vienareikšmiškas – „tas, kuris pristatomas laiku “. Pirkėjai dažnai yra pasirengę aukoti kokybę vardan laiku gauto teksto reikiama kalba.
Kartais vertimo paslaugų užsakovai, dėl savo turimų vertimo ar pačios kalbos žinių trūkumo, didžiausią dėmesį skiria kainai, kuri, anot jų, priklauso nuo verčiamos informacijos tipo ir naudojimo. Žvelgiant iš profesionalaus vertimo paslaugų tiekėjo perspektyvos galima drąsiai teigti, kad „gaunamas toks produktas, kiek už jį sumokama“. Lygiai tas pat galioja ir kitų profesionalių rašymo paslaugų atveju. Negalima tikėtis bestselerių autoriaus kokybės knygos, jei mokėti pasiryžtama tik tiek, kiek mokama dar niekad savo darbų neskelbusiam jaunam rašytojui. Dažnai verslininkai stengiasi šioje srityje sutaupyti, nors, be jokios abejonės, sprendimus lemia realaus verslo poreikiai.
Bet kaip su tuo susijusios technologijos? Būtent dėl tobulėjančių technologijų vertimo užsakovai dažnai mano, kad vertimo procesas turėtų būti greitas ir pigus. Deja, klaidinga manyti, kad sumažinus sąnaudas ir galimybes produkto kokybė išliks tokia pati. Didžiausią atskirtį tarp profesionalių vertėjų ir užsakovų būtent ir sukuria skirtingi prioritetai. Pavyzdžiui, būna atvejų, kai reikalingas vertimas, kuris bus skirtas tik vidiniam naudojimui, vienintelis ir pagrindinis reikalavimas – kad vertimas būtų atliktas laiku, nesvarbu, kokia jo kokybė bebūtų. Galų gale užsakovas, neturėdamas lingvistinio išprusimo ir nevertindamas dalykinės kalbos kaip svarbaus veiksnio savo verslo sėkmei užtikrinti, skirtumo tarp kokybiško ir nekokybiško teksto gali ir nepastebėti, nepagalvodamas, kad labiau išprususio savo verslo partnerio akyse gali susigadinti reputaciją. Tačiau profesionaliam vertėjui praktiškai neįmanoma atlikti prastesnės kokybės vertimo, lygiai kaip ir profesionaliam muzikantui būtų sunku prasčiau sugroti kūrinį, kai to mokėsi ir tam treniravosi visą savo gyvenimą. Tą atskirtį sumažina užsakovo ir vertėjo partnerystė, užsakovui suvokus, kad vertimas yra vienodai svarbi jo verslo reprezentacijos, komunikacijos ir galų gale sėkmės dalis, ir jis, planuodamas savo verslo procesus, į planavimą įtrauktų ir vertimui reikalingas laiko sąnaudas. Taigi ir vėl matome, kad technologijos yra tik priemonė, galinti tiek sumažinti, tiek sukurti atskirtį tarp vertėjo ir užsakovo jei nebus vienijančių kertinių dalykų kaip partnerystės, susikalbėjimo, bendro požiūrio į kokybę ir rezultatą.
Vertimo rinka kinta greičiau nei vertėjo vaidmuo ir jo naudojami įrankiai. Komunikacijos metodai ir technologijos nuolat tobulėja, bet vertėjo vaidmuo iš esmės nepasikeitė. Šiandieniniame pasaulyje, kuriame vis didesnę reikšmę įgyja tiesioginė komunikacija internete, atrodytų, jog turėtų būti daugiau įrankių greitam vertimui realiuoju laiku užtikrinti. Vis dėlto, iš ilgametės „Ars Libri“ patirties matyti, kad dauguma vertėjų šios idėjos tikrai atsisakytų, nes jiems atimama galimybė atidžiai parinkti tekste naudojamus terminus ar, galų gale, savo išverstą tekstą peržiūrėti – lygiai taip pat darytų ir bet kuris geras rašytojas. Dėl nuolat į „Google Translate“ įvedamų tekstų kaupiama atmintis, kuri vėliau naudojama tekstams versti pasitelkiant įvairius sudėtingus skaičiavimus. Turbūt visi kada nors yra susidūrę su šypseną keliančiais atvejais, pavyzdžiui, This paper presents išversta kaip Šios popierinės dovanos.
Kalba – sudėtingas, bet kartu ir įspūdingas komunikacijos įrankis. Jis taip pat yra ir vienas iš barjerų, neleidžiančių sukurti vienos bendros pasaulinės bendruomenės – nebent visi šeši milijardai Žemės gyventojų imtų kalbėti viena kalba. Būtent dėl šios priežasties vertimas yra neatsiejama mūsų skaitmeninio globalaus pasaulio dalis. Bet ar technologijos gali padėti šį sudėtingą procesą palengvinti? Be jokios abejonės.
