KAIP RAŠYTI ELEKTRONINIUS LAIŠKUS

Viena iš pagrindinių dalykinio bendravimo priemonių – elektroninis paštas. Todėl mokėti tinkamai rašyti elektroninius laiškus tiek pat svarbu, kiek ir  oficialius dokumentus. Rašydami elektroninius laiškus, turėtume laikytis įprastų elgesio taisyklių, kalbos etiketo reikalavimų ir nepamiršti lietuvių kalbai būdingų dalykinio bendravimo normų. Klaidos parodo rašančiojo neišprusimą, skubėjimą ir nepagarbą. Geros manieros rašant elektroninį laišką tokios pat svarbios kaip ir kalbant telefonu.

Siunčiamo elektroninio laiško eilutėje Tema (Subject) reikia nurodyti savo laiško antraštę, kad gavėjas, dar neperskaitęs laiško, žinotų informaciją apie laiško turinį.

Elektroninį laišką paprastai pradedame pasisveikinimu ir kreipiniu arba tik pasisveikinimu. Į mažai pažįstamus, gerbtinus žmones reikia kreiptis santūriai, pagarbiai: Gerbiamasis Profesoriau, Gerbiamoji Daktare. Į visai nepažįstamus žmones tinka kreiptis tiesiog Gerbiamasis (-oji).

Po pasisveikinimo ar kreipinio vieni deda kablelį, kiti šauktuką. Kai po pasisveikinimo ar kreipinio rašome šauktuką, pirmąjį laiško žodį turime pradėti didžiąja raide. Tačiau elektroniniuose laiškuose po pasisveikinimo ir kreipinio dažniausiai rašomas kablelis. Tokiu atveju pirmasis laiško žodis pradedamas mažąja raide. Po teksto palikus vieną tuščią eilutę rašomi mandagumo žodžiai: Pagarbiai ar Su pagarba (po jų kablelio rašyti nereikia).

Dalykiniam elektroniniam laiškui šypsenėlės ir kiti simboliai netinka, nors ir suteikia tekstui emocionalumo, gyvumo. Norint tam tikrą teksto vietą pabrėžti, ją galima pabraukti, paryškinti, rašyti pasvirusiu šriftu ar didžiosiomis raidėmis – jos internete reiškia šūktelėjimą ar šaukimą.
Elektroniniuose laiškuose reikia vengti kalbos klaidų, nes su klaidomis parašytas tekstas atrodo nepatikimas. Apklausos rodo, kad gramatines klaidas žmonės laiko ne tik kalbos neišmanymu, bet ir profesinės kompetencijos stoka.

Taigi, prieš spausdami Išsiųsti (angl. Send) mygtuką, būtinai perskaitykime laišką dar kartą, išmeskime tai, kas nebūtina, ir ištaisykime klaidas – jų tikrai rasime!

KAIP ŠIUOLAIKINĖS TECHNOLOGIJOS PAKEITĖ VERTIMŲ RINKĄ?

Technologijų progresas žengia į priekį nepaliaujamu greičiu. Internetas, išmanieji telefonai, planšetiniai kompiuteriai, žaidimų konsolės, knyginiai kompiuteriai… technologijų apstu visur ir jos visos skirtos mūsų kasdieniam gyvenimui palengvinti. Daugeliu atvejų jos yra žymiai pranašesnės nei žmogus. Bet ar yra sričių, kur mašinos visgi niekuomet nepralenks paprasčiausio mąstančio homo sapiens?
Taigi, nors mašinas žmogus sukūrė ir pagamino siekdamas palengvinti savo darbą, daugelyje sričių jis vis tiek yra tiesiog nepakeičiamas. Liepkite savo kompiuteriui parašyti poemą ar sukurti dainą. Rezultatas tikrai nebus stulbinamas. Mašinos geros… bet ne tokios geros kaip žmogus.
Kalba – tai fenomenas, kurį visiškai suprasti ir versti gali tik žmogus. Įvairios kalboje vartojamos subtilybės yra tarytum rašančiojo sielos veidrodis. Ji tarsi yra žmogaus proto, emocinio pasaulio, patirties, išsilavinimo ir brandos raiška. Kalba yra neatsiejama nei nuo kultūrinio, nei nuo socialinio konteksto. Iš teksto galima daug pasakyti apie žmogaus lytį, tautybę, amžių, išsilavinimą, netgi asmenybės tipą. Taigi, ar kompiuteris kada galės pakeiti žmogų?
„Google“, „Yahoo“ ar „Bing“ pavyko pasiekti įspūdingų mašininio vertimo aukštumų, bet pralenkti žmogaus jam nepavyks niekada. Visi šie įrankiai kalbą labai nuskurdina, susiaurina ir geba tik aritmetiškai pakeisti vieną žodį kitu, eliminuodama visą pirmiau minėtą informaciją. Mašinos tiesiog niekada nesugebės perprasti kalboje slypinčių skirtingų stilių, kontekstų, kultūros ypatumų ar paslėptų minčių.
Tačiau „Google“ pakeitė žodžio „vertimas“ suvokimą – vertimas tapo prieinamas kiekvienam, turinčiam prieigą prie interneto. Mašininio vertimo įrankiais per minutę galima išversti iki 3000 žodžių. Taigi, staiga žmonės sužino, kad įmanoma greitai ir be didelių pastangų suprasti arba pateikti tekstą užsienio kalba. Tai neabejotinai paveikia ir rinką, nes žmonės ima galvoti, kad, naudojant mašininio vertimo įrankius, vertimas yra greitas ir nemokamas.
Deja, realybė ne visai tokia ir vertimų biuro „Ars libri“ ekspertai kasdien su ja susiduria – tokia situacija ypač apsunkino profesionalių, į kokybę orientuotų vertėjų darbą, kuriems įrodyti savo darbo vertę tapo nepalyginamai sunkiau.

Mašininio vertimo įrankiai nepalengvina vertimo proceso, o tik yra viena priemonių kokybiškam produktui sukurti. Vertimas, kaip ir daugelis kitų su kalba susijusių aspektų, yra itin sudėtingas. Versti tekstą yra mažiausiai du kartus sudėtingiau nei tiesiog rašyti ta kalba. Taigi, gali atrodyti, kad kiekvienas profesionalus vertėjas pasaulyje turėtų trokšti pasitelkti technologijas vertimo procesui pagreitinti.


Vertėjai teikia pirmenybę kokybei, nors jų paslaugų užsakovų požiūris būna dvejopas. Paklauskite vertėjo, kokia teksto kokybė priimtina. Profesionalas visuomet atsakys, kad tik pati geriausia. Bet paklauskite pirkėjo, koks vertimas yra „geriausias“ ir atsakymas bus vienareikšmiškas – „tas, kuris pristatomas laiku “. Pirkėjai dažnai yra pasirengę aukoti kokybę vardan laiku gauto teksto reikiama kalba.


Kartais vertimo paslaugų užsakovai, dėl savo turimų vertimo ar pačios kalbos žinių trūkumo, didžiausią dėmesį skiria kainai, kuri, anot jų, priklauso nuo verčiamos informacijos tipo ir naudojimo. Žvelgiant iš profesionalaus vertimo paslaugų tiekėjo perspektyvos galima drąsiai teigti, kad „gaunamas toks produktas, kiek už jį sumokama“. Lygiai tas pat galioja ir kitų profesionalių rašymo paslaugų atveju. Negalima tikėtis bestselerių autoriaus kokybės knygos, jei mokėti pasiryžtama tik tiek, kiek mokama dar niekad savo darbų neskelbusiam jaunam rašytojui. Dažnai verslininkai stengiasi šioje srityje sutaupyti, nors, be jokios abejonės, sprendimus lemia realaus verslo poreikiai.


Bet kaip su tuo susijusios technologijos? Būtent dėl tobulėjančių technologijų vertimo užsakovai dažnai mano, kad vertimo procesas turėtų būti greitas ir pigus. Deja, klaidinga manyti, kad sumažinus sąnaudas ir galimybes produkto kokybė išliks tokia pati. Didžiausią atskirtį tarp profesionalių vertėjų ir užsakovų būtent ir sukuria skirtingi prioritetai. Pavyzdžiui, būna atvejų, kai reikalingas vertimas, kuris bus skirtas tik vidiniam naudojimui, vienintelis ir pagrindinis reikalavimas – kad vertimas būtų atliktas laiku, nesvarbu, kokia jo kokybė bebūtų. Galų gale užsakovas, neturėdamas lingvistinio išprusimo ir nevertindamas dalykinės kalbos kaip svarbaus veiksnio savo verslo sėkmei užtikrinti, skirtumo tarp kokybiško ir nekokybiško teksto gali ir nepastebėti, nepagalvodamas, kad labiau išprususio savo verslo partnerio akyse gali susigadinti reputaciją. Tačiau profesionaliam vertėjui praktiškai neįmanoma atlikti prastesnės kokybės vertimo, lygiai kaip ir profesionaliam muzikantui būtų sunku prasčiau sugroti kūrinį, kai to mokėsi ir tam treniravosi visą savo gyvenimą. Tą atskirtį sumažina užsakovo ir vertėjo partnerystė, užsakovui suvokus, kad vertimas yra vienodai svarbi jo verslo reprezentacijos, komunikacijos ir galų gale sėkmės dalis, ir jis, planuodamas savo verslo procesus, į planavimą įtrauktų ir vertimui reikalingas laiko sąnaudas. Taigi ir vėl matome, kad technologijos yra tik priemonė, galinti tiek sumažinti, tiek sukurti atskirtį tarp vertėjo ir užsakovo jei nebus vienijančių kertinių dalykų kaip partnerystės, susikalbėjimo, bendro požiūrio į kokybę ir rezultatą.


Vertimo rinka kinta greičiau nei vertėjo vaidmuo ir jo naudojami įrankiai. Komunikacijos metodai ir technologijos nuolat tobulėja, bet vertėjo vaidmuo iš esmės nepasikeitė. Šiandieniniame pasaulyje, kuriame vis didesnę reikšmę įgyja tiesioginė komunikacija internete, atrodytų, jog turėtų būti daugiau įrankių greitam vertimui realiuoju laiku užtikrinti. Vis dėlto, iš ilgametės „Ars Libri“ patirties matyti, kad dauguma vertėjų šios idėjos tikrai atsisakytų, nes jiems atimama galimybė atidžiai parinkti tekste naudojamus terminus ar, galų gale, savo išverstą tekstą peržiūrėti – lygiai taip pat darytų ir bet kuris geras rašytojas. Dėl nuolat į „Google Translate“ įvedamų tekstų kaupiama atmintis, kuri vėliau naudojama tekstams versti pasitelkiant įvairius sudėtingus skaičiavimus. Turbūt visi kada nors yra susidūrę su šypseną keliančiais atvejais, pavyzdžiui, This paper presents išversta kaip Šios popierinės dovanos.

Kalba – sudėtingas, bet kartu ir įspūdingas komunikacijos įrankis. Jis taip pat yra ir vienas iš barjerų, neleidžiančių sukurti vienos bendros pasaulinės bendruomenės – nebent visi šeši milijardai Žemės gyventojų imtų kalbėti viena kalba. Būtent dėl šios priežasties vertimas yra neatsiejama mūsų skaitmeninio globalaus pasaulio dalis. Bet ar technologijos gali padėti šį sudėtingą procesą palengvinti? Be jokios abejonės.

Kokie kalbos reikalavimai taikomi blankams?

Valstybės ir savivaldos institucijos, įstaigos, įmonės ir organizacijos dokumentų blankus rengia pagal Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-117 (Žin., 2011-07-15, Nr. 88-4229) patvirtintas Dokumentų rengimo taisykles (žr. aktualią redakciją). Šiose taisyklėse nustatyti dokumentų rengimo reikalavimai privatiems juridiniams ir fiziniams asmenims yra rekomendacinio pobūdžio.

Dokumentų blankų pavyzdžių rasite taisyklių prieduose, dar galite žr. Valstybinės kalbos inspekcijos tinklalapyje http://vki.lrs.lt/rastai.html.

Fizinio asmens prašymas, adresuotas valstybės ar savivaldybių institucijoms ir kitoms įstaigoms, gali būti parengtas laisva forma.

Atkreipiame dėmesį į šiuos rašybos dalykus:

• kaip skyrybos ženklas vartojamas brūkšnys ( – ), ne brūkšnelis ( – ), o kabutės pagal lietuviškąją tradiciją rašomos tokios: atidaromosios ( „ ), uždaromosios ( “ ). Plačiau žr. banko įrašą lietuviškos kabutės;
• sutrumpintų žodžių gale rašomas taškas, ne pasvirasis brūkšnys, pvz.: asmens kodas –
a. k. (ne a/k), atsiskaitomoji sąskaita – a. s. (ne a/s) ir pan. Daugiau apie sutrumpinimus žr. NUTARIMAI, Rašyba;
• tarp sutrumpinimų, kaip ir tarp pačių žodžių, daromas tarpas, todėl ne
a.k., A.V. (antspaudo vieta), t.t. ir pan., o a. k., A. V., t. t. ir pan.; jei trumpinamas asmens vardas, po vardo raidės taip pat daromas tarpas, pvz., J. Petraitis (ne J.Petraitis), dokumentuose patartina vartoti visą vardo ir pavardės formą;
• data trumpuoju būdu rašoma skaitmenų grupes skiriant brūkšneliais, pvz., 2005-06-10. Daugiau žr. NUTARIMAI, Rašyba;
• tekstą skaidant eilutėmis, eilučių gale galima nevartoti skyrybos ženklų, pvz., (asmens kodas rašomas atskiroje eilutėje, todėl gali būti neišskirtas kableliais ar skliaustais):

Jonas Petraitis
a. k. xxxxxxxxx
200.. m. ………….. … d. baigė …………………. tobulinimo kursą.

• Žymint turinio pastabas – kas kurioje eilutėje, vietoje įrašytina, tekstas po tuščia eilute rašomas skliaustuose pradedant mažąja raide (1 var.), o kai rengiamas tik blanko pavyzdys ir tuščios eilutės nenaudojamos – didžiąja raide (2 var.), pvz.:

1 var.

Direktorius                 ………………………                          ……………………………….
(parašas)                                      (vardas, pavardė)
A. V.

2 var.

Direktorius                       (Parašas)                                      (Vardas, pavardė)
A. V.

• Jei dokumentą pasirašo moteris, pareigų pavadinimas turi būti taip pat moteriškosios giminės, pvz.: Direktorius Jonas Petraitis, bet Direktorė Janina Petraitienė. Daugiau apie pareigų pavadinimus žr. VLKK 1999 m. lapkričio 4 d. nutarimą Nr. 5 (74).
• Teksto pradžioje vengtinas pasakymas
Šiuo pažymima, kad… – dokumento pavadinimas (pažymėjimas, diplomas, liudijimas) pats daug ką pasako, todėl patartina formuluoti, pvz., taip: Jonas Petraitis, a. k. xxxxxxxxxxxxx, Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centre, xxxxxx, baigė Vairuotojų mokymo programą, valstybinis kodas xxxx.

Dar žr. Vladarskienė Rasuolė. Dokumentų tekstai, Vilnius:  Lietuvių kalbos instituto leidykla, 2003.

Šaltinis: http://www.vlkk.lt/lit/4484.

Technologijos ir kalba

Parengė vertimo biuro „Ars libri“ kalbos ekspertai
Technologijų vaidmuo šių dienų žmogaus gyvenime tiesiog stulbinantis. Technologijos veikia visas gyvenimo sritis. Kalba – ne išimtis. Nuo tada, kai atsirado internetas, mobilieji telefonai ir kiti „stebuklai“, sakytinė kalba, matyt, beveik nepasikeitė. Tačiau įtaka rašytinei kalbai yra milžiniška. Reikia pripažinti, kad ir rašymas ranka žmones po truputėlį ima gluminti. Vis labiau atprantame ranka rašyti prašymus, laiškus ir net asmeninius šventinius sveikinimus. Kaip gi atrodo kalba virtualiojoje erdvėje?

Vyresni interneto vartotojai turbūt atsimena, kad kadaise ne visi paštai „atpažindavo“ diakritinius ženklus, todėl kartais specialiai būdavo jų vengiama, kad adresatas gautų suprantamą tekstą, o ne neaiškių, sunkiai atpažįstamų ženklų kratinį. Mūsų dienomis šios problemos, regis, nebėra. Tačiau vyrauja įsitikinimas, kad rašyti be diakritinių ženklų paprasčiau ir greičiau. Kai kurie žmonės, ypač jauni, kategoriškai tvirtina, kad, pavyzdžiui, nosinės balsės lietuvių kalboje apskritai nereikalingos. Vengiant nosinių, atsiranda rimtų rašybos problemų. Pavyzdžiui, vietoje „į“ rašoma „y“: gryzti (=grįžti). Akivaizdu, kad laikui bėgant įsigali klaidinga rašyba ir tikrai ne kiekvienas dėl to suka galvą. Apklausos rodo, kad klaidų diktantuose kiekvienais metais daugėja, ir vis daugiau jaunuolių lietuvių kalbos mokėjimą laiko nesvarbiu siekiant karjeros ir ieškant darbo.

Vienas svarbiausių dalykų – kalbos ekonomija. Anglų kalbos santrumpos IMO (angl. In my opinion, liet. „Mano nuomone“), FYI (angl. „For your information“, liet. „Jūsų žiniai“) populiarios tiek oficialiojoje, tiek neformalioje vartosenoje. Santrumpos „Omg“ (angl. „Oh my God“, liet. „Dieve mano“), „Lol“ (angl. „Laughing out loud“, liet. „Mirštu iš juoko“) jau įtrauktos į Oksfordo anglų kalbos žodyną. „Ekonomiškos“ anglų kalbos santrumpos itin dažnai vartojamos ne tik anglakalbių, bet ir kitų kalbų atstovų.

Į vertimų biuro „Ars libri“ elektroninio pašto dėžutę kasdien ateina daug laiškų. Galima pasidžiaugti, kad dauguma jų taisyklingi ir mandagūs. Tačiau pastebime, kad kartais nesilaikoma struktūros reikalavimų, nepaisoma etiketo, skubant praleidžiami skyrybos ženklai, vartojama daug santrumpų. Nors ir ne visada taisyklinga, elektroninių laiškų kalba paprastai būna taisyklingesnė nei kitų elektroninių terpių. Ypač didelė kalbinė netvarka prasideda, kai pereinama į neformalųjį bendravimą. Didžiausias kalbinis chaosas vyksta trumposiose žinutėse, ypač jaunimo. Žodžiai drastiškai trumpinami, dažnai paliekamos tik priebalsės: db – dabar, vk – veiki, dr – darai, pr – prie, pl – pala, zdz – žodžiu, nk – nieko, grc – greičiau. Rašant trumpąsias žinutes, reikia papildomai įjungti didžiąsias raides, taigi taupant laiką vietovardžiai ir kiti tikriniai objektai rašomi iš mažosios raidės. Bendraujant virtualiai itin reikšmingi tampa įvairūs formalūs dalykai. Pavyzdžiui, DIDŽIOSIOMIS RAIDĖMIS parašytas tekstas reiškia, kad kalbėtojas šaukia ar akcentuoja tam tikrą informaciją.

Akivaizdu, kad technologijos kaišioja koją kalbos taisyklingumui. Visgi, kaip parašysime diktantą kitais metais, priklauso tik nuo mūsų.

Plačiau > Publikuota: www.15min.lt

Kaip taisyklingai vadinti citrusinius vaisius?

Šiandien Lietuvoje jau galime gauti pačių įvairiausių egzotinių vaisių. Tačiau ar žinome taisyklingus lietuviškus jų pavadinimus?

Laimu, limeta, lima (plg. angl. key lime, lime, Mexican lime, sour lime; vok. Limette, Limettenbaum, Limone, saure Limette, it., isp. lima) dėl kitų kalbų įtakos dažnai pavadinamas rūgščiavaisio citrinmedžio (lot. xCitrus aurantiifolia) vaisius. Lietuviškai jis vadintinas žaliąja citrina.

Kalamandinas, kalamondinas – tai aplietuvinti anglų kalbos žodžiai (plg. angl. calamandarin, calamondin, calamonding), kuriais neretai vadinamas smulkiavaisio citrinmedžio (lot. citrus madurensis) vaisius. Lietuviškas šio augalo vaisiaus pavadinimas yra rūgštusis mandarinas.

Pomelu, pompelmusu (plg. angl. pomelo, pummelo) netaisyklingai vadinamas didžiojo citrinmedžio (lot. Citrus Maxima) vaisius didysis greipfrutas.

Mandarininio citrinmedžio (lot. Citrus reticulata) vaisiai dėl anglų kalbos įtakos kartais netaisyklingai pavadinami tanžerinais (plg. angl. tangerine), o turėtų būti tikrieji mandarinai.

Likerinio mandarino (lot. Citrus unshiu) vaisių, kartais vadinamų satsumomis, tikrasis pavadinimas sutampa su augalo pavadinimu – tai likeriniai mandarinai.

Šaltinis: VLKK, http://www.vlkk.lt/lit/9861

Technologijos ir kalba

Technologijų vaidmuo šių dienų žmogaus gyvenime tiesiog stulbinantis. Technologijos veikia visas gyvenimo sritis. Kalba – ne išimtis. Nuo tada, kai atsirado internetas, mobilieji telefonai ir kiti „stebuklai“, sakytinė kalba, matyt, beveik nepasikeitė. Tačiau įtaka rašytinei kalbai yra milžiniška. Reikia pripažinti, kad ir rašymas ranka žmones po truputėlį ima gluminti. Vis labiau atprantame ranka rašyti prašymus, laiškus ir net asmeninius šventinius sveikinimus. Kaip gi atrodo kalba virtualiojoje erdvėje?

Vyresni interneto vartotojai turbūt atsimena, kad kadaise ne visi paštai „atpažindavo“ diakritinius ženklus, todėl kartais specialiai būdavo jų vengiama, kad adresatas gautų suprantamą tekstą, o ne neaiškių, sunkiai atpažįstamų ženklų kratinį. Mūsų dienomis šios problemos, regis, nebėra. Tačiau vyrauja įsitikinimas, kad rašyti be diakritinių ženklų paprasčiau ir greičiau. Kai kurie žmonės, ypač jauni, kategoriškai tvirtina, kad, pavyzdžiui, nosinės balsės lietuvių kalboje apskritai nereikalingos. Vengiant nosinių, atsiranda rimtų rašybos broblemų. Pavyzdžiui, vietoje „į“ rašoma „y“: gryzti (=grįžti). Akivaizdu, kad laikui bėgant įsigali klaidinga rašyba ir tikrai ne kiekvienas dėl to suka galvą. Apklausos rodo, kad klaidų diktantuose kiekvienais metais daugėja, ir vis daugiau jaunuolių lietuvių kalbos mokėjimą laiko nesvarbiu siekiant karjeros ir ieškant darbo.

Vienas svarbiausių dalykų – kalbos ekonomija. Anglų kalbos santrumpos IMO (angl. In my opinion, liet. „Mano nuomone“), FYI (angl. „For your information“, liet. „Jūsų žiniai“) populiarios tiek oficialiojoje, tiek neformalioje vartosenoje. Santrumpos „Omg“ (angl. „Oh my God“, liet. „Dieve mano“), „Lol“ (angl. „Laughing out loud“, liet. „Mirštu iš juoko“) jau įtrauktos į Oksfordo anglų kalbos žodyną. „Ekonomiškos“ anglų kalbos santrumpos itin dažnai vartojamos ne tik anglakalbių, bet ir kitų kalbų atstovų.

Rašant laiškus, tiek formalius, tiek neformalius, dažnai nesilaikoma struktūros reikalavimų, kartais nepaisoma etiketo, skubant praleidžiami skyrybos ženklai, vartojama daug santrumpų. Nors ir ne visada taisyklinga, elektroninių laiškų kalba paprastai būna taisyklingesnė nei kitų elektroninių terpių. Didžiausias kalbinis chaosas vyksta trumposiose žinutėse, ypač jaunimo. Žodžiai drastiškai trumpinami, dažnai paliekamos tik priebalsės: db – dabar, vk – veiki, dr – darai, pr – prie, pl – pala, zdz – žodžiu, nk – nieko, grc – greičiau. Rašant trumpąsias žinutes, reikia papildomai įjungti didžiąsias raides, taigi taupant laiką vietovardžiai ir kiti tikriniai objektai rašomi iš mažosios raidės.

Bendraujant virtualiai itin reikšmingi tampa įvairūs formalūs dalykai. Pavyzdžiui, DIDŽIOSIOMIS RAIDĖMIS parašytas tekstas reiškia, kad kalbėtojas šaukia ar akcentuoja tam tikrą informaciją.

Akivaizdu, kad technologijos kaišioja koją kalbos taisyklingumui. Visgi, kaip parašysime diktantą kitais metais, priklauso tik nuo mūsų.

Kokia raide rašomas žodžio „numeris“ sutrumpinimas?

Rengiant dokumentus, rašant mokslinius darbus, rengiant įvairias instrukcijas ir pan., dažnai tenka trumpinti žodį „numeris“. Ar žinote, kaip taisyklingai rašyti šią santrumpą?

Trumpinant žodį „numeris“ paprastai vartojamos dvi pirmosios priebalsės ir kalbos požiūriu pakaktų rašyti mažąja nr., tačiau kanceliariniame stiliuje nusistovėjo rašyba didžiąja raide –
Nr.
Patvirtintose
Dokumentų rengimo taisyklėse sakoma: „Dokumento registracijos numerį sudaro simbolis Nr., dokumentų registro identifikavimo žymuo ir dokumento registravimo dokumentų registre eilės numeris, pvz.: Nr. V1-159 (V1 – dokumentų registro identifikavimo žymuo, 159 – dokumento registravimo šiame registre eilėsnumeris).“
PASTABA. Trumpinys
Nr. nevartojamas numeruojant priedus, lenteles, paveikslus, gatves, mokyklas ir pan. – tokiu atveju kelintinį skaitvardį žymintis skaitmuo rašomas prieš pažymimąjį žodį, pvz.: „Įslaptintos informacijos administravimo taisyklių 1 priedas“, „Vertinimo kriterijų suvestinė pateikiama 3 lentelėje“, „Baltijos 1-oji g.“ ir t. t.

Šaltinis: www.vlkk.lt

 

Šv. Valentino dienos legenda

Ar žinote, kaip rašyti: „šv. Valentino diena“ ar „Šv. Valentino diena“? Nesuklysite nė vienu atveju – stilistiškai galima dvejopa šios dienos pavadinimo rašyba. Svarbu, kiek šią dieną laikote išskirtine.

Šv. Valentino diena apipinta legendomis. Šventės istorija siekia Romos imperijos laikus. Lietuvoje ši šventė pradėta švęsti tik po nepriklausomybės atgavimo 1990 m. Manoma, kad panaši šventė senovės lietuvių kultūroje buvo gegužės 13 d. – meilės deivės Mildos diena.

Meilė – tai loterija

Senovės Romoje vasario 14-oji būdavo skirta Romos dievų ir deivių karalienei – deivei Junonai. Dieną po šios šventės prasidėdavo Luperkalijos: tradiciškai ant lapelių būdavo surašomi jaunų merginų vardai, lapeliai sumetami į ąsočius, ir vaikinai burtų keliu išsirinkdavo sau partnerę „erotikos festivaliui“. Loterija dažnai baigdavosi ilgalaikiais santykiais, vedybomis. Vienais metais popiežius Gelasijus pakoregavo tradicijas ir ant lapelių atsirado šventųjų vardai. Vyrams, be abejo, šie pakeitimai nepatiko. Netrukus buvo paskelbtas dekretas, kuriuo imperatorius Klaudijus II, pramintas Žiauriuoju, uždraudė santuokas. Mat įsimylėję, vedę vyrai, anot imperatoriaus, yra prasti kariai.

Tavo Valentinas

Įstatymai prieš jausmus buvo bejėgiai: daugybė jaunuolių vis tiek norėjo tuoktis. Jaunas šventikas Valentinas padėdavo šiems jaunuoliams slapta susituokti. Valentinas kurį laiką sėkmingai laimino jaunuosius. Tačiau imperatorius sužinojo apie jo veiklą. Iš pradžių bandė prievarta atversti jį į pagonybę, vėliau įkalino ir galiausiai nukirsdino. Vasario 14-oji laikoma jo mirties diena.

Leisdamas dienas kalėjime, Valentinas pamilo regėjimo netekusią kalėjimo prižiūrėtojo dukrą. Stipriai mylėdamas ir turėdamas nežemiškų galių, Valentinas stebuklingu būdu sugrąžino merginai regėjimą. Prieš mirtį jis parašė savo mylimajai laišką, kurį pasirašė „Tavo Valentinas“. Dėl to ir šiais laikais dažnai taip pasirašinėjama.

Su Šv. Valentino diena!
С днем святого Валентина!
Priecīgu Valentīna dienu!
Valentinipäev!
Einen schönen Valentinstag!
Happy Valentine’s Day!
¡Feliz día de San Valentín!
Wszystkiego najlepszego z okazji Walentynek!
Buon San Valentino!
Ha en fin Valentinsdag!

Jūsų „Ars libri“

Dažnai sutinkami Europos terminai

Ar žinote, kaip taisyklingai rašyti Europos Sąjungos ir kitų tarptautinių organizacijų institucijų pavadinimus, kitus aktualius terminus? Tai pasitikrinti galite „Eurovoc“ – Kalbos komisijos aprobuotame elektroniniame Europos terminų žodyne (tezaure). Jį rasite Seimo svetainėje http://www.lrs.lt/

„euro zona“ ar „eurozona“?

Kadangi turimas omenyje ne tarptautinis elementas –euro (reiškiantis sąsają su Europa, ypač su Europos Sąjunga arba Europos Ekonomine Bendrija), o piniginis vienetas (euras), rašoma atskirai – euro zona.

Europos Bendrija

Abu žodžiai rašomi didžiąja raide – Europos Bendrija (angl. European Community, vok. Europäische Gemeinschaft, pranc. Communauté européenne).

Europos Parlamentas

Aukščiausių tarptautinių organizacijų ir jų vyriausiųjų organų pavadinimų visi žodžiai rašomi didžiosiomis raidėmis: Europos Parlamentas, Europos Ministrų Taryba, Europos Komisija, Europos Taryba, Generalinė Asamblėja ir pan. (taip pat žr. Kalbos komisijos 1997-06-19 nutarimo Nr. 60 2.3 punktą).

Europos Teisingumo Teismas

Visi pavadinimo žodžiai rašytini didžiosiomis raidėmis – Europos Teisingumo Teismas (angl. European Court of Justice), taip pat visos didžiosios – Tarptautinis Teisingumo Teismas (angl. International Court of Justice).

Europos Žmogaus Teisių Teismas

Europos terminų žodyne „Eurovoc“ visi pavadinimo žodžiai rašomi iš didžiųjų raidžių – Europos Žmogaus Teisių Teismas (angl. European Court of Human Rights).

Jungtinių Tautų Chartija

Ypatingos reikšmės dokumentų visi pavadinimo žodžiai rašomi didžiosiomis raidėmis – Jungtinių Tautų Chartija.

Jungtinių Tautų Saugumo Taryba

Šis pavadinimas rašomas didžiosiomis raidėmis – JTO Saugumo Taryba (Jungtinių Tautų Organizacijos Saugumo Taryba).

Šaltinis : „Eurovoc„

„Ypač“ ar „ypatingai“? „Nė“ ar „nei“? „Abiem“ ar „abiems“?

„Ypač“ ar „ypatingai“?

Šių prieveiksmių reikšmės neretai painiojamos.

Prieveiksmis ypač vartojamas tada, kai norima sakinyje ką nors pabrėžti, išskirti, paryškinti, pvz.: Šis pasiūlymas ypač vilioja; Gauta ypač svarbi informacija. Tekste jį dažnai galima pakeisti žodžiais labai, itin, nepaprastai ir pan..: Šis pasiūlymas labai vilioja; Gauta nepaprastai svarbi informacija.

Prieveiksmis
ypatingai, padarytas iš būdvardžio ypatingas (išsiskiriantis, nepaprastas), vartojamas tada, kai norima pasakyti, kad kas nors daroma nepaprastai, savotiškai, kitaip nei įprasta, pvz.: Kino žvaigždė elgiasi (kalba, rengiasi, atrodo…) ypatingai.

Taigi prieveiksmis
ypatingai nevartotinas prieveiksmio ypač reikšme, pvz.: ypatingai (taisoma ypač) geras filmas, ypatingai (taisoma ypač) mažos kainos, ypatingai (taisoma ypač) pigu (žr. V. Zubaitienė. Nepainiotinos žodžių reikšmės // Lietuvos rytas, 2001 m.rugsėjo 4 d.).
Šaltinis: VLKK, http://www.vlkk.lt/lit/1532

„Nė“ ar „nei“?

Dalelytė
nė pabrėžtinai neigia bet kokio savarankiško žodžio ar žodžių junginio reikšmę, pvz.: Iki šiol negauta nė vieno skundo. Jie juokavo, kad tokiomis sąlygomis negalėtų dirbti nė dienos. Šie gandai nė karto nepasitvirtino ir pan.

Kai neigiami keli dalykai, dažniausiai vartojamas neigiamosioms dalelytėms artimas porinis jungtukas nei… nei: Nedžiugino jos nei šviesi saulė, nei giedras dangus. Tuo metu nei poeto, nei dramaturgo talentu Šekspyrui niekas neprilygo.
Šaltinis: „Dabartinės lietuvių kalbos gramatika“, Vilnius, 1997, p. 435.

„Abiem“ ar „abiems“?

Dviskaitos naudininkas yra
abiem, kaip ir dviem (be s). Daugiskaitos naudininko galūnė -s, matyt, pridedama pagal analogiją su daiktavardžių daugiskaitos naudininku, plg. abiem pusėms, abiem draugams. Abu variantai vartojami bendrinėje kalboje, tačiau pirmenybė teiktina pagrindiniam normos variantui dviskaitos naudininkui abiem, dviem, tačiau laisvuosiuose stiliuose galimas vartoti ir šalutinis normos variantas abiems, dviems.
Šaltinis: VLKK, http://www.vlkk.lt/lit/2509

„Nesant kam“ ar „nesant ko“?

Neiginį turinti padalyvio forma vartojama su kilmininku, kaip ir veiksmažodis nėra, pvz.:
Nesant reikalo, manęs netrukdykite, Nesant vadovo, kreipkitės į sekretorių.
Šaltinis: „Kanceliarinės kalbos patarimai“, Vilnius, 2002, p. 161.