Koks tas šiuolaikinio vertėjo darbas? Apie mitus ir galimybes

Ar šiuolaikinis vertėjas – knygomis, žodynais apsikrovęs „moksliukas“, o gal tai ateities specialybė, apie kurią žinome per mažai? Su vertimo biuro „Ars libri“ direktore Giedre Liutkevičiūte, kokybės vadove Ana Buliene ir Mykolo Romerio universiteto (MRU) Humanitarinių mokslų instituto docente dr. Vilhelmina Vaičiūniene kalbamės apie šiuolaikinio vertėjo darbą, stereotipus ir šios profesijos ateitį.

Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/

Ei, žodi, žinok savo vietą!

Su šia mašina jis aplamai nevažinėja“, rašoma viename gana svarbiame šaltinyje, kurį galima aptikti interneto platybėse. Skamba suprantamai ir neblogai. Ar visgi blogai? „Ars libri“ vertimų biuro redaktoriai siūlo išsiaiškinti, kas čia ne taip.

Žodis, kuris turėtų sukelti įdėmiam skaitytojui įtarimų, yra „aplamai“. Dauguma mūsų yra pratę vartoti šį prieveiksmį apibendrinamąja prasme: „aplamai paėmus“, „aplamai visiems“ ir t. t. Tačiau svarbu žinoti, kad jis yra padarytas iš būdvardžio „aplamas“, kuris reiškia „paviršutiniškas; neapdairus, žioplas“ („Dabartinės lietuvių kalbos žodynas“, 2000), todėl jokiu būdu negali būti vartojamas kaip „apskritai“ sinonimas. Tad jei nenorite savo profesinėje aplinkoje pasirodyti paviršutiniškas ar kvailokas, jį derėtų keisti į „iš viso“, „išvis“, „apskritai“.

Tokie žodžiai, tam tikruose kontekstuose pavartoti netinkama reikšme, lingvistų yra vadinami semantizmais. Anot lietuvių kalbos specialistų, jie sudaro didžiausią ir pavojingiausią klaidų grupę, nes gali niekais paversti jūsų ketinimus, mintį ar sudarytą teigiamą įspūdį. Mes linkę nepastebėti jų pavojaus, nes jie yra savi, formaliai taisyklingi ir todėl atrodo, kad yra tinkami, savo vietoje, kitaip nei svetimybės.

Netinkama reikšme vartojamų lietuviškų žodžių nėra daug. Dažniausiai tai retesni, užmiršti žodžiai, pvz., vartojami senuosiuose raštuose ar kokiose nors tarmėse. Be jau minėto „aplamai“, prie lietuvių kilmės semantizmų galėtume priskirti žemaičių „berods“, kuris iš tiesų reiškia „aišku, žinoma, neabejotina, be kalbų“, taip pat rašytojo Antano Baranausko vartotą žodį „tūlas“, kurio tikroji reikšmė „dažnas, daug kas, ne vienas“, ir jo nedera vartoti „kažkoks“ prasme.

Didžiausią semantizmų dalį sudaro svetimi, verstiniai žodžiai. Ypač daug tokių vadinamų reikšmės vertalų atsirado tarybiniais laikais, verčiant iš rusų kalbos. Pavyzdžiui, žodis „eilė“, kuris turėtų reikšti tik eiliškumą, deja, neretai vartojamas frazėje „Buvo atlikta eilė bandymų“, o žodis „šviežias“, pavartotas kalbant ne apie maistą, pvz., „šviežias laikraštis“, būtų semantiškai netinkamas variantas. Išties blogai yra vartoti ir prieveiksmį „matomai“, išreiškiant spėjimą, abejojimą, vietoj jo reiktų sakyti „matyt“, „turbūt“, tą pabrėžia ir Valstybinė lietuvių kalbos komisija.

Kasdien tenka redaguojamuose tekstuose pastebėti daiktavardžių klaidingo vartojimo atvejus – „gaminio privalumai“, „kosmetinio pienelio privalumai“, „programos privalumai“. Ar žinojote, kad „privalumas“ kilęs iš žodžio „privalomas“, „būtinas, „reikalingas“? Taigi tiksliau būtų vartoti žodį „pranašumas“. Kitu atveju tuos pranašumus, tai ką turite unikalaus, kuo norite išsiskirti ir pasididžiuoti pateikdami būtinus, bazinius ingredientus, pasieksite atvirkštinį rezultatą tam kurio siekėte.

Neretai sutinkame ir klaidingus būdvardžio „pilnas“ ir jo vedinių vartojimo pavyzdžių: „iki pilno pasveikimo“, „pilnai sutinkame“. Šis žodis yra daugiaprasmis, bet reikšmės „visas“ ar „visiškas“ neturi, todėl tokio vartojimo reikėtų vengti. Neretai sutinkamas žodžio „sekantis“ klaidingas vartojimas reikšme „kitas“, „ateinantis“, būsimas“, „tolesnis“. Juk sekantis iš paskos – „šuo seka lapę“ o ne būsimas – „sekanti diena“.

Taip pat atsargiai reikėtų vartoti žodį „teisingas“, kurio pagrindinė reikšmė yra „kuris laikosi tiesos, nešališkas“. Negerai yra sakyti „teisinga informacija“, „teisingas vertimas“, šiuo atveju „Ars libri“ redaktoriai siūlo vartoti būdvardžius „tikslus“, „tinkamas“ ar „taisyklingas“. Atsargiai administracinėje kalboje vartokite žodį „atskiras“ (dokumentas potvarkis, sprendimas), nes jo pirminė reikšmė – atskirtas nuo ko nors. Jį geriau keisti tokiais žodžiais kaip „konkretus“, „tam tikras“, taip pat jei nėra sakinyje aiškiai nurodoma, kas atitinka ką, tokias frazes kaip „atitinkamas dokumentas“ keiskite į „reikiamas, tinkamas dokumentas“.

Iškreiptai yra vartojama daugybė veiksmažodžių. Pavyzdžiui, mūsų laikais yra plačiai paplitęs žodis „gautis“, vartojamas „pavykti“, „pasiekti“, „išeiti“ prasme. Jokiu būdu nedera sakyti „Man nesigauna“, „Kaip čia tau gavosi“ ir pan. Veiksmažodis „rastis“ tinkamai vartojamas tik atsiradimo reikšme („Ilgainiui Žemėje radosi gyvybė“), „skaityti“ – tik kalbant apie skaitymo procesą („Vaikas skaito knygą“), todėl tokias frazes kaip „Kur tu randiesi?“ ir „Aš skaitau, kad reikalas sutvarkytas“ reikėtų pamiršti.

Dar kasdien stebime žodžių iš kitų mokslo sričių „emigravimą“ – pvz., fizikos, astronomijos terminas „sfera“ iškeliauja į administracinę, teisinę kalbą ir nepastebimai ten prisitaiko, nors neturėtų. Žodis „elementas“, vartojamas chemikų, „emigruoja“ į vartotojų instrukcijas, išstumdamas „komponentus“, „ingredientus“ ar „produktų sudedamąsias dalis“. „Išsiplėsti“ gali bronchai, akių vyzdžiai, venos ir pan., taigi tinkamai gali būti naudojamas medikų, tačiau niekam nedera sakyti, kad jis „išsiplėtė“, pvz., kai kalba buvo ilga.

Bet kaip nepultume semantizmų, pastebėta, kad jie turi ir tam tikrų pranašumų. Kartais netinkama reikšme vartojami žodžiai padaro mūsų kalbą ekspresyvesnę, išraiškingesnę, pagyvina ją, todėl gali būti pavartoti specialiai. Be abejo, tai daryti reikėtų saikingai ir savo vietoje. Išlikime budrūs šiuo požiūriu – tik taip išvengsime ne tik gimtąjai kalbai, kultūrai, bet ir savo tikslams būti tinkamai suprastais, grėsmę keliančių klastūnų – semantizmų.

Šaltinis:
https://www.15min.lt/verslas/naujiena/pranesimai/ei-zodi-zinok-savo-vieta-231-1118192

Vėlinės ir Visų Šventųjų diena

Lapkričio 1-oji – Visų Šventųjų diena. Toks yra oficialus šios šventės pavadinimas. Darbo kodekse įrašytas stilistinis pavadinimo variantas (abu žodžiai rašomi iš didžiosios raidės). Kur nereikia oficialaus pavadinimo, galima vartoti ir kitas jo formas: Visi šventieji, Visų šventųjų šventė. Šią dieną dėkojame už šventumo privilegiją žmogui ir džiaugiamės, kad danguje turime tiek daug šventųjų užtarėjų.

Senovės lietuvių papročiu, lapkričio 2 d. minimos Vėlinės, arba vėlių diena. Žmonės dažnai neskiria Visų šventųjų ir mirusiųjų atminimo (Vėlinių) dienų, suplaka šias dvi šventes į vieną, painioja jų pavadinimus. Vėlinės – tai dar nuo pagonybės laikų išlikusi svarbiausia rudens šventė. Buvo tikima, kad mirštant žmogui nuo kūno atsiskiria vėlė, kuri vėliau bendrauja su gyvaisiais. Vėlinių dieną namiškiai laukdavo savo mirusių artimųjų vėlių, pavalgę vakare nenukraudavo stalo, nes tikėdavo, kad naktį čia puotaus mirusieji. Kartais namiškiai patys eidavo į kapines pakviesti vėlių į puotą. Žemaičiai tą dieną vėles iš kapų kviesdavo į pirtį, kur jų laukdavo nukrauti stalai, balti marškiniai. Patys tris dienas namie puotaudavo, o po to pirtyje likusias vėlių vaišes nunešdavo į kapus. Per Vėlines buvo įprasta gausiai šelpti elgetas.

Senovėje vėles lietuviai paminėdavo ne tą pačią dieną, kaip dabar, bet kurią nors dieną per gerokai ilgesnį laikotarpį: spalio–lapkričio mėnesiais. Skirtinguose Lietuvos regionuose tie paminėjimai buvo vadinami labai įvairiai: Diedai, Dziedai, Dziady (Baltarusijoje), Vėlių paminėklai, Paminėklai, Paminklėliai, Vėlių pamėkas, Vėlių paminklėliai, Zodušnų diena, Dūšių diena, Šermienia. Tačiau dažniausiai senesniuose šaltiniuose sutinkamas pavadinimas – Ilgės. Šiuo pavadinimu, puikiai atspindinčiu šventės sakralumą, pabrėžiamas ne vien mirusiųjų paminėjimas – jo skambesyje juntamas rudeniškas liūdesys, o kartu ir gilus amžinojo gyvenimo, pakylėjančių dvasinių vertybių ilgesys.

Šaltiniai:
Romualda Urbonavičiūtė, „Vėlinės senovėje: vaišės – vėlėms, linksmybės – gyviesiems“, Balsas.lt, 2011-11-01.
„Apie švenčių kilmę ir pavadinimus“, Akmenės rajono savivaldybės svetainė.
„Vėlinių, Ilgių ir Visų šventųjų šventės“, parengta pagal Aleksandro Žarskaus „Rėdos knygą“, Respublikinės jogos mokyklos svetainė, 2010-11-21.

Einame pas dantistą, stomatologą, odontologą ar dantų gydytoją?

Odont(o)… [gr. odontus (kilm. odontos) – dantis], pirmoji sudurt. žodžių dalis, rodanti jų sąsają su dantimis; stoma… [gr. stoma (kilm. stomatos) – burna], pirmoji sudurtinių žodžių dalis, rodanti jų sąsają su burnos ertme, su jos ligomis (žr. Tarptautinių žodžių žodynas, Vilnius, 2001, p. 522, 706).

Terminas odontologija nėra naujas: Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos universitete 1921 m. buvo įkurtas Odontologijos skyrius. Sovietiniais metais vietoj terminų odontologija, odontologas vartoti stomatologija, stomatologas (šie terminai iki šiol vartojami kai kuriose Rytų Europos šalyse). Lietuvoje, derinant teisės aktus su Europos Sąjungos dokumentais, nutarta grįžti prie terminų (gydytojas) odontologas (vietoj stomatologas) ir odontologija (vietoj stomatologija).

Skandinavijoje, Vakarų Europos šalyse, JAV, Kanadoje, Australijoje ir kitur gydytojas stomatologas yra vadinamas įvairiai, pvz., dentist, odontologist, stomato-odontologist, dental surgeon ir pan.

Į „Tarptautinių žodžių žodyną“ (Vilnius, 2001) įrašytas žodis dantistas [pranc. dantiste < lot. dens (kilm. dentis) – dantis] ir ten pat teikiamas lietuviškas atitikmuo dantų gydytojas (p. 144).
Dantistas kaip šnekamosios kalbos žodis įrašytas ir į el. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyną“ (Vilnius, 2003).
„Kalbos patarimų“ ketvirtoje knygelėje „Leksika: skolinių vartojimas“ (Vilnius, 2005) žodis
dantistas vertinamas kaip vengtinas vartoti dėl hibridinės darybos, teikiamas lietuviškas pakaitas dantų gydytojas, dantų gydytoja (p. 39).

www.vlkk.lt

 

Agresyvi komunikacija, konfliktai ir manipuliacijos tarpasmeniniuose ir tarnybiniuose santykiuose

Tęsdami agresyvios komunikacijos temą, šį kartą kartu su partneriu Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmais kviečiame kartu įdėmiau apžvelgti konfliktus ir manipuliacijas, jų priežastis ir efektyvius neutralizavimo būdus per praktinių, jūsų kasdienybėje pasitaikančių situacijų analizę ir perkūrimą. Mokymus Jums ves didžiulę mokymų vedimo patirtį turintis lektorius Juris Belte.

Tikslas – lavinti bendravimo įgūdžius, siekiant kurti pasitikėjimu paremtus ir laisvus nuo agresijos ir manipuliacijų tarpasmeninius ir tarnybinius santykius.

Uždaviniai:

Padėti suvokti tarpasmeninių konfliktų priežastis.

Padėti suvokti pagrindinius psichologinius manipuliacijos mechanizmus.

Išmokyti identifikuoti, atpažinti manipuliacijas ir įtakos darymu paremtas situacijas, gebėti jas atskirti.

Pateikti konfliktų ir manipuliacijos neutralizavimo ir pasipriešinimo technikų ir būdų.

Kviečiame į mokymus, kurių metu didžiulę mokymų vedimo patirtį turintis lektorius Juris Belte Jums papasakos ir padės suprasti kaip lavinti bendravimo įgūdžius, suvokti tarpasmeninių konfliktų priežastis, identifikuoti, atpažinti manipuliacijas ir įtakos darymu paremtas situacijas.

Tikslas – lavinti bendravimo įgūdžius, siekiant kurti pasitikėjimu paremtus ir laisvus nuo agresijos ir manipuliacijų tarpasmeninius ir tarnybinius santykius.

DAUGIAU INFORMACIJOS IR REGISTRACIJA:

http://www.cci.lt/produktas/konfliktai-ir-manipuliacijos-tarpasmeniniuose-ir-tarnybiniuose-santykiuose/

 

ISO 17100:2015 sertifikato atnaujinimas

Norime pranešti dar vieną puikią naujieną – šių metų vasario 28 d. buvo atnaujintas ir antras, konkrečiai vertimo industrijai skirtas kokybės sertifikatas ISO 17100:2015.

Vertimų biurų industrijai skirtą ISO 17100:2015 kokybės sertifikatą įgijome pirmieji Lietuvoje, 2012 metais.

Po šių metų audito, taip pat be pastabų ir korektūrų, sertifikato galiojimą sėkmingai pratęsėme!

 

Kreipinių etika: ponia ar panelė?

Žiemos šalčiai atslūgo, pagaliau atėjo ilgai lauktas pavasaris, o su juo ir pirmoji pavasario „tulpių šventė“ – Tarptautinė moters diena. Vertimų biuro „Ars libri“ redaktoriai, taisydami tekstus, dažnai pastebi kreipinių vertimo klaidas, todėl šia proga norėtų priminti, kaip yra taisyklingai kreipiamasi į dailiosios lyties atstoves įvairiose pasaulio kalbose. Juk dovanodami tulpių puokštę nenorėtumėt būti pervertas lediniu įžeistos moters žvilgsniu?

Skaitykite daugiau čia

ISO 9001:2015 sertifikato atnaujinimas

Su džiaugsmu norime pranešti, jog vasario 7 dieną ir šių, 2019 metų ISO 9001:2015 auditas buvo atliktas sėkmingai. Ne tik nesulaukėme nei vienos pastabos, bet ir šį kartą buvome sertifikuoti ne tik vertimų, bet ir konsultacijų, mokymų ir konferencijų organizavimo veiklai. Įvertinimą gavome kartu su asmenine auditorės padėka už prasmingą ir atsakingą darbą profesinei bendruomenei.
ISO 9001 auditą isidiegėme vieni pirmųjų vertimų biurų Lietuvoje, ir nenutrūkstamai jį sertifikuojamės nuo 2012 metų.