Automatinis vertėjas ir žmogus vertėjas – kuris konkurencingesnis?

Automatizuota pramonė, pats save vairuojantis automobilis, robotas-kambarinė… Tai ne ateitis, o šių dienų realijos. Dėl vis didėjančio mechanizavimo ir robotizavimo įvairiose darbo srityse mažėja žmogaus kaip darbuotojo poreikis. Sudarinėjami įvairūs profesijų, kurioms dėl to gresia „išnykimas“, sąrašai. Neretai juose atsiduria ir vertėjai. Nenuostabu: į vertimo mašinas sparčiai diegiamos naujos kalbos, Lietuvoje samdomi vertimų biurai, padedantys į jas įvesti linksniavimą, suvedamos dažniausių klaidų kombinacijos, dėl kurių „Microsoft Word“ taiso (jau priskiriama žmogiška ypatybė!) ne tik korektūros klaidas, bet ir rekomenduoja pasirinkti vieną ar kitą linksnį.

Automatiniai vertėjai apima vis daugiau sričių

Vos pasirodžius pirmiesiems automatiniams vertėjams, internete ėmė plisti tokių vertimų „perliukai“: jei pavieniai žodžiai dar būdavo šiaip ne taip išverčiami (turint omenyje, kad versta per anglų kalbą), tai ilgesni segmentai tikrai keldavo šypseną. Šiuo metu „Google“ vertėjas jau verčia segmentais, populiariausiais žodžių junginiais, net yra tapęs vienu geriausių sinonimų žodynu. Ateityje jis galėtų sudaryti nemažą konkurenciją teisinių ir techninių tekstų vertėjams. Niekam ne paslaptis, kad jau seniai dirbama su vertimo atminties programomis, kuriomis galima išsaugoti ankstesnius vertimus ir pasikartojančius segmentus, juos iškelti. Tuo pačiu principu veikia ir „Google“ vertėjas: tai yra didžiulė duomenų bazė, į kurią galima sukelti aprobuotus teisinius ir techninius terminus. Čia galima prisiminti vieną kuriozinę situaciją, kuomet verčiamame tekste neįgudusiam vertėjui pasitaikė išversti „acts of God“. Matyt, nerasdamas tokio junginio žodynuose ir pasikliaudamas savo vidine logika, vertėjas šį junginį išvertė kaip „Dievo veiksmai“. Tuo tarpu „Google“ vertėjas vietos klaidoms nepalieka – verčia „stichine nelaime“. 1:0 jo naudai.

Vadinasi, patobulinus „Google“ vertėją, į jį sukėlus daugiau ištisų frazių, ilgainiui teisinius ir techninius tekstus bus galima versti be žmogaus pagalbos? Tikėtina. Bet yra du „bet“. Pirma, teisiniai dokumentai turi itin didelę svarbą, todėl be žmogaus peržiūros jokiu būdu negalėtų būti teikiami teismui – mūsų šalyje dokumentai dar nėra tokie šabloniški, kad juos būtų galima šabloniškai, automatiškai versti. Antra, kas skaito techninius tekstus? Arba tam tikros srities specialistai, kurie dažnai labiau linkę vadovautis originalu, arba vartotojai, bandantys įsigilinti į savo įsigyto prietaiso specifiką. Specifiką, kuri būna tokia paini, kad ilgainiui neištveria ir patys kantriausi – „gal kaip nors suprasiu ir be instrukcijos“. „Ars libri“ pastebima tendencija instrukcijas rašyti (o ir versti) patraukliau ir aiškiau – su publicistinio stiliaus elementais, o tam reikia ne tik techninių žinių, bet ir kūrybinio mąstymo. 1:1.

Vertimas – ir kūrybinis darbas

Kartą kitas jaunas vertėjas, jau gerai susipažinęs su „Google“ vertėju, ėmėsi versti neįprastą tekstą apie automobilius. Ir jo vertimas buvo neįprastas: pvz., „car with black greenhouse“ iš „automobilio juoda viršutinės kėbulo dalies apdaila“ tapo „mašina su juodu šiltnamiu“. Sunku įsivaizduoti? Tai „Google“ vertėjo įtaka. Ir tokių kuriozinių situacijų yra daug – visur, kur reikia žmogaus kūrybingumo, „Google“ vertėjas pasirenka netinkamai. Tai ir publicistiniai, ir meniniai tekstai, prie kurių vieno sakinio vertimo vertėjas gali prasėdėti valandą. Akivaizdu, kad artimiausioje ateityje automatiniai vertėjai, užklausas pateikiantys per kelias sekundės dalis, tokios kokybės negalės pasiekti.

Kita šio medalio pusė – pritaikomumas konkrečios šalies rinkai. Tai, visų pirma, reklamos su žodžių žaismais, metoforomis ir panašiais vartotojų sąmones veikiančiais dalykais. Ar kompiuteris gali perprasti paveikumą žmogui? Vargu. Vertėjai susiduria ir su kitu iššūkiu – tai, kas galima vienoje šalyje, nebūtinai galima kitoje. Elementarus pavyzdys – sąvoka „organic food“. Kol kas „Google“ vertėjas pateikia netaisyklingą vertimą – „organinis maistas“. Iš tiesų, turėtų būti „ekologiškas maistas“. Ir čia ima veikti įstatymai, reglamentuojantys šių žodžių vartoseną etiketėse. Su ekologine gamyba susiję terminai (pvz. „ekologiškas“, „biologinis“ ar pan.) gali būti vartojami ES ir bet kuria ES kalba ženklinant ir reklamuojant produktus, atitinkančius reglamentų reikalavimus. Nevartojami jokie terminai, kurie neatitinka reglamento reikalavimų arba galėtų suklaidinti vartotoją ar naudotoją. Tad jeigu į „Google“ vertėją ir būtų įvestas taisyklingas vertimas (juk yra puiki funkcija „Patobulinti šį vertimą“!), be žmogaus įsikišimo nebūtų įmanoma nustatyti, kurioje šalyje koks terminas yra apibrėžiamas įstatymais. 1:2 žmogaus naudai.

Verslo kalba ir nigeriečių laiškai

Užteks kalbėti apie profesionalius vertimus, pereikime prie tai, kas aktualiausia eiliniam žmogui – ar bus galima nebeversti pačiam, gal automatiniai vertėjai perims kasdienės užsienio kalbos rašymo uždavinius? Į klausimą galima atsakyti klausimu: kiek esate gavę užsieniečių laiškų, su automatiniu vertėju išverstų į lietuvių kalbą? Greičiausiai nė vieno arba… Arba gavote tokio turinio laišką:

Sveiki, brangūs draugas. Esu varge. Prašau atsiųsti man šiek tiek pinigų. Man tikrai reikia jį dabar. Prašome, pasitikėk manimi, aš grįšiu juos šią savaitę.“

Varge esantis „draugas“ lietuviškai nemoka, todėl „Google“ vertėjas – puikus išsigelbėjimas. Bent jau „draugui“ taip atrodo. Deja (ar laimei), tik laiko klausimas, kol tokios standartinės frazės į lietuvių kalbą bus verčiamos gana taisyklingai. Tuo tarpu nei mes patys, nei užsieniečiai mums su „Google“ vertėju laiškų neverčia. Laiškai, ypač verslo, rašomi žmonių, su žmogiškomis klaidomis, kurias visi atleidžia. O aptikus automatinį vertimą įsižeidžiama, dargi egzistuoja toks paniekinamas posakis „ai, čia su „Google“ vertėju išversta“ – suprask, nekokybiškai. Kita vertus, visiškai jo nurašyti negalima. Jeigu į užsienį rašome nedažnai, tai „Google“ vertėjas puikiai nurodo gaires: kaip pasisveikinti, kaip atsisveikinti. Tebūnie šiuo klausimu lygiosios – juk vis dėlto „Google“ vertėjas daro mūsų gyvenimą paprastesnį.

2:3 žmogaus naudai

Skaičiukai rodo, kad konkurencingoje vertimų rinkoje kol kas per plauką laimi žmogus. Vis dėlto reali dabartinė situacija yra dvejopa: automatiniai vertėjai iš tiesų gerokai palengvina kasdienį bendravimą su užsieniečiais, bet negali pasiekti aukšto profesionalumo lygio. Kol nebus sukurtas dirbtinis intelektas (o ir abejojama, ar jis apskritai bus sukurtas), tol vertėjai bus itin svarbūs – ypač nykstant sienoms tarp valstybių. Žinoma, tiek automatiniai vertėjai, tiek įvairios vertimo programos padeda greičiau atlikti darbą, užkerta kelią žmogiškosioms klaidoms. Bet ten, kur reikia bent lašo kūrybingumo ar atsiranda bent mažiausia interpretacijos galimybė, kompiuteris tampa bejėgis. Labai džiugu, kad „Google“ vertėjas išmoko linksniuoti ir žino daugiau gramatikos taisyklių, nei kai kurie lietuviai, bet mums kalbinio poveikio kol kas negali daryti. Vertėjų profesija kol kas saugi, įdomu, kuria kryptimi toliau pasuks vertimų automatizavimas.

Plačiau > Publikuota: www.lrt.lt