Kategorija: Aktualijos

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos gruodžio 19 d. posėdyje įteisintas žodis kaštai kaip ekonomikos ir valdymo apskaitos terminas.

Kaštai:

1. ekon. Geresnės (ekonominiu aspektu) alternatyvos, nepasirinktos siekiant norimo tikslo, vertė (pvz.: kaštų ir naudos analizė; kapitalo kaštai; kaštų efektyvumo analizė; socialiniai kaštai; demografiniai kaštai, sprendimo kaštai).
2. vald. apsk. Planuojamai ar vykdomai ekonominei veiklai atlikti reikalingų pastangų, laiko, turto ir išteklių, prisiimamos rizikos ir dėl to prarandamų galimybių piniginė išraiška (pvz.: tiesioginiai ir netiesioginiai kaštai; pastovieji ir kintamieji kaštai; gamybos, logistikos kaštai; ribiniai kaštai, kaštų centras, kaštų paskirstymas, kaštų pasidalijimas).

Kokiomis reikšmėmis šis terminas  nevartotinas?

Atkreiptinas dėmesys, kad terminas kaštai yra neteiktinas buhalterinei apskaitai ir negali būti vartojamas vietoje šioje srityje įprastų terminų sąnaudos, išlaidos, savikaina. Taip pat šis žodis nevartotinas kainos reikšme.

Sąnaudos – ekonominės naudos sumažėjimas dėl turto sunaudojimo, pardavimo, perdavimo, netekimo arba nuvertėjimo ir įsipareigojimų prisiėmimo per ataskaitinį laikotarpį, dėl ko sumažėja grynasis turtas, išskyrus tiesioginį jo mažinimą.

Išlaidos – pinigai ar kitas turtas, išleistas ataskaitiniu laikotarpiu (nebūtinai siejamas su pajamų uždirbimu).

Savikaina – iš trečiųjų asmenų įsigyto ar įmonės pastangomis sukurto (pagaminto) objekto (produkto, paslaugos, darbo ar kt.) vertė pinigine išraiška.

Kaina – parduodamos ar perkamos prekės ar paslaugos piniginis įvertis.

Šaltinis:
VLKK Bendrosios naujienos, „Dėl termino „kaštai“, http://www.vlkk.lt/lit/104940

Globalėjančiame pasaulyje didėjant vertimų poreikiui, vis daugiau dėmesio sulaukia vertimų kokybės klausimas. Neretai kritikuojami išversti tekstai, analizuojamos vertėjų padarytos klaidos. Tai visiškai natūralu, nes vertimui posakis, jog tobulumui ribų nėra, ko gero, galioja net labiau nei kitoms sritims. Tačiau dar daugiau kritikos sulaukia mašininio vertimo sistemos.

Pagalbinės vertimo programos ir mašininio (automatinio) vertimo sistemos nėra tas pats

Kalbant apie mašininį vertimą, pirmiausia reikėtų aiškiai apsibrėžti, kas tai yra. Pasitaiko nesusipratimų, kai automatinį vertimą atliekančios sistemos tapatinamos su kitais vertimą palengvinančiais įrankiais, tokiais kaip programa „SLD Trados“. Tobulėjant technologijoms, ši ir kitos panašios vertimo programos sukurtos kaip pagalbinės priemonės vertėjui, leidžiančios verčiamame tekste tiksliau parinkti ir nuosekliai vartoti terminus. Tokie įrankiai veikia vertimų atminties pagrindu – vertimai kaupiami atmintyje, ir vėliau verčiant panašius tekstus automatiškai surandami ir vertėjui pasiūlomi atitikmenys.

Žinoma, vertimo programų naudojimas šiek tiek pakeitė tradicinę vertėjo darbo specifiką, kai buvo imamas tekstas, kurį reikia versti, ir tiesiog išverčiamas kitame lape. Tačiau tokiomis programomis dirbantys vertėjai neabejotinai verčia patys, o skirtumas tik tas, kad jie gali rasti atitikmenis pasinaudodami programos siūloma duomenų baze. Kas kita yra mašininio vertimo sistemos, kurios pačios automatiškai išverčia tekstą. Vienareikšmiškai sutariama, kad šios sistemos bent jau kol kas nėra – o galbūt niekada ir nebus – tokios tobulos, kad jų automatiškai išverstą tekstą vertėjui pakaktų tik peržiūrėti, ištaisyti kai kurias galimas klaidas. Tačiau kas lemia tokį žmogaus vertimo pranašumą? Vertimų biuro „Ars libri“ kalbos ekspertai pamėgins atsakyti į šį klausimą.

Žmogaus atliekamas ir automatinis vertimas: keli reikšmingi skirtumai

Viena iš problemų, krintančių į akis analizuojant mašininių vertimo sistemų darbą, yra įvardžių vertimas. Kadangi tokios sistemos, kitaip nei versdamas žmogus, „neatsižvelgia“ į platesnį verčiamo teksto kontekstą, o paprastai apsiriboja tik vienu sakiniu, jos iš esmės negeba nustatyti, ką pakeičia tame sakinyje pavartoti įvardžiai. Kaip pavyzdį galima pasitelkti anglų kalbos įvardį that, kuris, priklausomai nuo ankstesnio konteksto, gali būti verčiamas kaip tas, anas, kuris, tai, kas, štai, taip, kad, ir kt. Pavyzdžiui, mašininio vertimo sistema pateikia tokį angliško sakinio That exam was hard vertimą: Kad egzaminas buvo sunku. (Turėtų būti verčiama: Tas egzaminas buvo sunkus.)
Apskritai, lyginant šiuos du vertimo būdus, skiriasi gebėjimas perteikti prasmę. Žmogus versdamas siekia kuo tiksliau perteikti originalo mintį. Tai daroma atsižvelgiant į vertimo kalbos vartosenos ypatybes, neretai pasirenkami visai kiti žodžiai nei originalo tekste. Automatinio vertimo sistemos, priešingai, verčia pažodžiui, nebent tam tikra frazė yra įtraukta į šių sistemų naudojamus žodynus (pavyzdžiui, come to a decision – priimti sprendimą (pažodžiui: atvykti pas sprendimą).  Be to, vertėjas, naudodamasis kalbos jausmu, socialine ir kultūrine kompetencija, gali iš kelių žodyne pateiktų reikšmių išsirinkti tinkamiausią tam tikrame kontekste.
Dar vienas mašininio vertimo sistemų trūkumas – joms dažnai sunkiai pavyksta susieti kelis žodžius, tarp kurių įsiterpia kitų žodžių. Dėl to lieka nesuderintos giminės, linksniai, skaičiai. Pavyzdžiui: She has many dresses, but some of them are really old fashioned. Automatinis šio sakinio vertimas: Ji turi daug suknelių, tačiau kai kurie iš jų yra tikrai senamadiškas. Matome, kad šiuo atveju nesuderinta kai kurie (ne ta giminė) ir senamadiškas (ne ta giminė ir skaičius).

Verčiant įvairius tekstus neretai susiduriama su vadinamųjų leksinių ertmių problema. Tai situacija, kai kalboje, į kurią verčiama, apskritai nėra jokio pavadinimo originalo kalbos sąvokai. Leksinių ertmių gali atsirasti dėl tam tikroms tautoms būdingų realijų, nekalbinių reiškinių įvardijimo skirtumų. Tokiais atvejais viskas priklauso nuo vertėjo – jis gali pasirinkti skolintis atitikmenį iš kitos kalbos, kurti naujažodį, versti aprašomuoju būdu, naudoti platesnės reikšmės žodį, ar kitaip spręsti šią problemą (pavyzdžiui, angl. hovercraft – transporto priemonė su oro pagalve; biculturalism – priklausymas dviem kultūroms). Tačiau automatiniame vertime tokiais atvejais lieka neatpažintų ir neišverstų žodžių ir frazių.

Galiausiai mašininio vertimo sistemos sunkiai susidoroja su žodžių tvarkos skirtumais. Kadangi anglų ir lietuvių kalbų sakinių žodžių tvarka smarkiai skiriasi, verčiant pažodžiui, išverstų sakinių žodžių tvarka dažnai būna nelietuviška, ir dėl to tampa sunku suprasti sakinio prasmę. Pavyzdžiui: He cautioned, however, against the possible danger. Automatinis vertimas: Jis įspėjo, tačiau prieš galimą pavojų. (Turėtų būti Tačiau jis įspėjo apie galimą pavojų.)

Žinoma, taip pat svarbu tai, kad vertėjas versdamas nuolat kaupia patirtį, o mašininio vertimo sistemos tokių galimybių neturi, joms kiekvienas verčiamas sakinys yra tarsi pirmas.

Šaltiniai:
Erika Rimkutė, Jolanta Kovalevskaitė, „Pastabos apie žmogaus ir mašininį vertimą“. Gimtoji kalba, 2007 m. Nr. 10.
„Mašininis vertimas prieš vertėją – kas nugalės?“, „IT bazė.lt“, http://www.itbaze.lt/programine-iranga/masininis-vertimas-pries-verteja-kas-nugales

Valstybinė lietuvių kalbos komisija šią savaitę pristatė žodyno naujienas, kurios paskelbtos naujame 2013 metų „Kalbos patarimų“ knygos „Leksika: skolinių vartojimas“ leidime.

Atkreipiame dėmesį, jog leidinyje skiriami keturi kalbos reiškinių vertinimo laipsniai. Neteiktinas (nevartotinas) (žymimas „ntk“) reiškinys bendrinėje kalboje nevartotinas, laikomas kalbos klaida. Jei reiškinys pažymėtas žvaigždute (*), jis laikomas didžiąja kalbos klaida. Statusas vengtinas  (žymimas „vngt.“) rodo, kad vertinamas reiškinys nėra įteisintas kaip bendrinės kalbos norma, jis vengtinas kaip jau nenorminis ir neturintis perspektyvos arba dar nenorminis, nepakankamai ištirtas.

Simboliu „ || “ (galima vartoti) žymimi reiškiniai laikomi šalutiniais (daliniais) normos variantais, kurie prireikus (pavyzdžiui, atsižvelgus į funkcinių stilių ypatumus) bendrinėje kalboje gali būti vartojami, bet pirmenybė teiktina pagrindiniam (neutraliajam) normos variantui. Žymimas „ | “ reiškinys yra vartotinas. Jis rašomas tarp lygiaverčių bendrinės kalbos normos variantų, tarp kurių gali būti funkcinis stilistinis skirtumas, ir jie vartotini pasirinktinai.

Pridedame verslo kalboje dažniausiai pasitaikančius žodžius, kurių vertinimas pasikeitė.

1. Skoliniai, kurių vertinimas pakeistas iš griežtesnio į du statmenus brūkšnius (vertinami kaip šalutiniai bendrinės kalbos normos variantai):

anū̃kas, -ė skol. | vaikáitis, -ė (dukráitė, sūnáitis)      (buvo skol. ||)
aršùs, –ì skol. || 1. pìktas, –à; 2. kerštìngas, –a; 3. smarkùs, -ì; nartùs, -ì      (buvo svet. vngt.)
bãlius skol. || puotà, pókylis, póbūvis, pasilìnksminimas, vakarė̃lis     (buvo svet. vngt.)
bistrò tarpt. || užkandìnė, ùžeiga      (buvo svet. ntk.)
bòileris tarpt. || (vandens) šildytùvas      (buvo svet. vngt.)
chãki tarpt. || rusvai̇̃ žalsvà (spalva)      (buvo svet. vngt.)
disciplinà tarpt. || 1. ped. dalỹkas; 2. drausmė̃       (antroji (drausmės) reikšmė buvo svet. vngt.)
forsúoti tarpt. || spar̃tinti; dìdinti      (buvo svet. vngt.)
fundameñtas tarpt. || pãgrindas, pãmatas, atramà      (buvo svet. vngt.)
galà (koncertas) tarpt. || iškilmìngas, šveñtiškas (koncertas)      (buvo svet. ntk.)
garderòbas tarpt. || 1. (visà) aprangà; drabùžiai; 2. drabužìnė      (buvo svet. ntk.)
ingredieñtas tarpt. || 1. sudedamóji dalìs; 2. dgs. maist. sudėtìs      (buvo svet. vngt.)
kalkuliãtorius tarpt.  || skaičiuotùvas      (buvo svet. vngt.)
kontineñtinis, -ė tarpt. || geogr. žemýninis, -ė      (buvo svet. vngt.)
ofèrta tarpt. || ekon. 1. rãštiškas pasiū́lymas; 2. siū́lomoji káina       (buvo svet. ntk.)
paralèlė tarpt. || geogr. lygiãgretė       (buvo svet. vngt.)
parkomatas tarpt. | bìlietų automãtas         (buvo svet. ntk.)
parkuoti tarpt. || statýti (automobilį)       (buvo hibr. ntk.)
pìknikas tarpt. || ìškyla       (buvo svet. vngt.)
plastmãsė psn. || plãstikas       (buvo svet. vngt.)
respektabilùs, -i̇̀ tarpt. || orùs, -ì; garbùs, -ì        (buvo svet. vngt.)
skelètas tarpt. || anat. griáučiai       (buvo svet. vngt.)
skvòšas tarpt. || sport. si̇́eninis       (buvo svet. vngt.)
snùkeris tarpt. || sport. ángliškasis biliárdas       (buvo svet. ntk.)
švei̇̃corius tarpt. || dùrininkas, -ė       (buvo svet. vngt.)
tèsteris tarpt. || 1. tech. tikrìklis, tikrintùvas; 2. chem. bandìklis; 3. mėginỹs, mėginukas       (buvo svet. ntk.)
vãjus skol. || 1. kampãnija; ãkcija; 2. triùkšmas, šurmulỹs, sujudìmas        (buvo svet. ntk.)

2. Skoliniai, kurių vertinimas šiek tiek pašvelnintas: iš svet. ntk. į svet. vngt.:

buksyras svet. vngt. – 1. vilktìs; 2. vilkìkas        (buvo svet. ntk.)
diagonalė svet. vngt. – įstrižai̇̃nė       (buvo svet. ntk.)
kerlingas svet. vngt. – sport. akménslydis         (buvo svet. ntk.)
nipelis svet. vngt. – tech. 1. į̇́mova; 2. ùžmova         (buvo svet. ntk.)
parkingas svet. vngt. – (automobìlių) aikštẽlė         (buvo svet. ntk.)
prekursorius svet. vngt. – chem. pìrmtakas         (buvo svet. ntk.)
rozetė svet. vngt. – el. kištùkinis lìzdas         (buvo svet. ntk.)
satelìtinis, -ė svet. vngt. – astr. palydõvinis, -ė        (buvo svet. ntk.)
sensorius svet. vngt. – tech. jutìklis         (buvo svet. ntk.)
šarnyras svet. vngt. – tech. lañkstas         (buvo svet. ntk.)
štrichas svet. vngt. – 1. lìnija; brūkšnỹs; 2. brúožas         (buvo svet. ntk.)

3. Vertinimas pagriežtintas vos keleto žodžių:

bicepsai svet. ntk. = raũmenys      (buvo svet. vngt.)
bukmeikeris, -ė svet. ntk. = lažýbų tárpininkas, -ė; totalizãtoriaus tárpininkas       (buvo svet. vngt.)
kliringas svet. vngt. – ekon. tarpùskaita       (buvo tarpt. ||)
kontrãktas svet. vngt. – sutartìs       (buvo tarpt. ||)
šampinionas svet. ntk. = bot., maist. pievãgrybis       (buvo svet. vngt.)

Šaltinis: VLKK, Konsultacijų bankas

http://www.vlkk.lt/lit/104293 ir http://www.vlkk.lt/lit/104604

1. Rašomas pirmasis, kartais du pirmieji skiemenys ir po jų einančio kito skiemens visos priebalsės iki balsės, pvz.:

aps., apskr. – apskritis,
gerb. – gerbiamasis, -oji,
ir pan. – ir panašiai.

2. Rašoma viena ar kelios pirmosios (kartais einančios ne iš eilės) žodžio priebalsės arba žodžio pradžioje esanti balsė, pvz.:

a. – aikštė,
a. s. (atsisk. sąsk., atsisk. sąskaita) – atsiskaitomoji sąskaita,
b. k. – banko kodas

3. Rašoma pirmoji žodžio raidė ir po brūkšnelio paskutinysis skiemuo (retai naudojamas būdas), pvz.:

b-vė – bendrovė,
k-tas – komitetas,
m-ja –ministerija.

4. Žmonių vardai grafiškai trumpinami rašant vieną didžiąją pirmąją raidę (taip pat dviraidžius dz, dž), rečiau – pagal kitas taisykles, pvz.: V. Adamkus, L. J. Palionis, Dž. Verdis; Just. Marcinkevičius. Vardas Stasys trumpinamas S. (ne St.); Bronius – B. (ne Br.).

Teisiškai registruoti juridinių asmenų pavadinimai netrumpinami. Pvz., Alytaus rajono apylinkės prokuratūra (ne Alytaus r. apylinkės prokuratūra), Alytaus naujienos (ne A. naujienos). Trumpinama tik juridinio asmens statuso nuoroda (AB, VĮ, VŠĮ ir pan.).

Taip pat netrumpinami oficialiai vartojami sudėtiniai vietovardžiai: Pietų Lietuva (ne P. Lietuva), Naujoji Akmenė (ne N. Akmenė), Didžioji Britanija (ne D. Britanija).

Svarbu įsidėmėti, kad tarp dviejų sutrumpinimų, sutrumpinimo ir po jo einančio žodžio, skaičiaus ir sutrumpinimo paliekamas tarpelis, taigi:

Antspaudo vieta – A. V. (ne A.V.);
Tai yra – t. y. (ne t.y.);
J. Jonaitis (ne J.Jonaitis);
2013 m. (ne 2014m.).

Dvižodžių santrumpų negalima rašyti su pasviruoju brūkšniu. Pvz.:

asmens kodas – AK, a. k., asm. kodas (ne A/K, a/k);
atsiskaitomoji sąskaita – AS, a. s., atsisk. sąskaita (ne A/s, a/s);
įmonės kodas – Į. k., į. k. (ne Į/k, į/k);
šių metų – š. m. (ne Š/m, š/m).

Šaltinis: „Administracinės kalbos atmintinė“, http://www.alytus.lt/documents/10180/1181864/ADMINISTRACIN%C4%96S%20KALBOS%20ATMINTIN%C4%96.pdf

 

Rekvizitų rašyba
Nurodant įmonės kontaktus, jei nėra išvardijimo, lietuvių kalboje dvitaškis nerašomas, pvz.:
Telefonas: <…> (=Telefonas <…>);
Faksas: <…> (=Faksas <…>);
El. paštas: <…> (=El. paštas <…>).

Elektroninis paštas (ne emeilas!) trumpintinas el. paštas arba el. p. Derinant prie sistemos galimi ir sutrumpinimai e. paštas, e. p. Faksas trumpinamas faks.
Ženklas / lietuvių kalboje reiškia arba, todėl klaida pasvirąjį brūkšnį rašyti sutrumpintų žodžių gale, vietoje taško. Pvz.: atsiskaitomoji sąskaita – a. s. (ne a/s), įmonės kodas – į. k. (ne į/k), asmens kodas – a. k. (ne a/k) ir pan.

Įmonės teisinės formos nurodymas
Lietuvių kalbai nebūdinga įmonės, įstaigos, organizacijos teisinę formą nusakančius žodžius nurodyti po pavadinimo, šie žodžiai teikiami prieš pavadinimą, pvz.: uždaroji akcinė bendrovė „Ars libri“, arba UAB „Ars libri“. Jei teisinė forma ar jos santrumpa nurodoma po pavadinimo, ją būtina išskirti kableliais, pvz.: „Liteksa“, akcinė bendrovė, arba „Liteksa“, AB.
Taip pat išskiriami ir kiti po tikrinio pavadinimo vartojami teisinę formą nusakantys žodžiai ar jų santrumpos (akcinė bendrovė, viešoji įstaiga, valstybės įmonė, individuali įmonė ir kt.).

Lito trumpinimas
Lito santrumpa – Lt (pirma santrumpos raidė visada didžioji, rašoma be taško). Pvz.: Kiekvienas konferencijos dalyvis turės sumokėti 25 Lt dalyvio mokestį.
Po santrumpos taškas rašomas tik tuo atveju, kai ja baigiamas sakinys, pvz.: Dalyvio mokestis – 20 Lt. Visos prekės kainavo 120 Lt.
Tarptautinis lito žymėjimas – LTL

Šaltinis
http://www3.lrs.lt/pls/inter/www_tv.show?id=100320,6925,30

Įterpiniai – tai daugiau ar mažiau apstabarėjusios atskiros žodžių formos arba apstabarėję posakiai. Įterpiniais reiškiamas autoriaus požiūris į sakomą dalyką ir pateikiama su sakinio turiniu susijusių papildomų pastabų.
Iš dažniausiai vartojamų įterpinių galima paminėti šiuos:
aišku, anot (ko nors), kita vertus, atrodo, be to, beje, deja, (ko nors) duomenimis (įsitikinimu, manymu…), galima sakyti (manyti, teigti…), kaip minėta, kaip paprastai, kaip (kas nors) kalba (nurodo, pasakoja, praneša…), negana to, palyginti su (kuo nors), pasak (ko nors), pavyzdžiui, pirma (viena)…, antra (kita)…, trečia…, rodos, atrodo, pasirodo, aiškiau (konkrečiai, konkrečiau, paprastai, paprasčiau, tiksliau, trumpiau…) sakant, suprantama, svarbiausia, šiaip ar taip, tarp kitko, tiesa, tiesą sakant, vadinasi, žinoma, žodžiu, vienu žodžiu.

Lietuvių kalboje įterpiniai skiriami kableliais iš abiejų pusių. Jei įterpiniais reiškiamos papildomos pastabos, jie gali būti skiriami skliausteliais ar brūkšniais. Pavyzdžiui:
Mergaitės (jų buvo vos keletas) jau sėdėjo savo vietose, pirmuosiuose suoluose.

Kai kurios lotyniškos frazės (pavyzdžiui, inter alia) tai pat laikomos įterpiniais. Jos skiriamos kaip įterpiniai, be to, neretai išskiriamos ir šriftu. Pavyzdžiui:
Pranešimas apie antisubsidijų priemones, taikomas tam tikram importuojamam, inter alia, Pakistano kilmės polietileno tereftalatui.

Įterpinys pavyzdžiui (ir jo trumpinys pvz.) skiriamas iš abiejų pusių kableliais, jei po to pateikiamas vienas ar keli trumpi pavyzdžiai.
Būtina imtis priemonių nykstančioms rūšims apsaugoti, pavyzdžiui, uždrausti medžioti, apriboti žemės naudojimą, įkurti rezervatus.

Reikia turėti omenyje, kad tas pats žodis vienu atveju gali būti įterpinys, o kitu – kokia nors kita sakinio dalis.
Plg.: Mama, atrodo, jau grįžo (įterpinys) ir Mama atrodo pavargusi (sudurtinio tarinio jungtis).

Įsidėmėtina, kad įterpiniu niekada neina prieveiksmis matomai. Sakoma Šiandien, matyt, jau nebelis (o ne Šiandien, matomai, jau nebelis). Netinka vartoti ir šių netaisyklingų pasakymų: regimai (= regis), reiškia (= vadinasi), kaip taisyklė (= paprastai, daugiausia, dažniausiai), kaip sykis (= kaip tik).

Kai kurie žodžiai anksčiau nebuvo laikomi įterpiniais ir išskiriami, tačiau pagal naujas taisykles šie modalumą rodantys žodžiai ir junginiai gali būti išskiriami, jei norima jiems suteikti įterptinį pobūdį:
anaiptol, antai, apskritai, atseit, būtent, destis, esą, galbūt, galų gale, geriau, greičiausiai, iš esmės, iš principo, iš tiesų, iš tikro, iš tikrųjų, iš viso, kaip tyčia, lyg tyčia, konkrečiai, konkrečiau, mat, pagaliau, palyginti, paprastai, paprasčiau, pirmiausia(i), rasi(t), savo ruožtu, šiukštu, taigi, tikriau,
tikriausiai, tiksliau, turbūt, veikiausiai, visų pirma…

Pavyzdžiui:
Apskritai ( , ) aukštesnės kvalifikacijos darbininkai su ta technika gali dirbti.
Ji( , ) būtent ( , ) galvojo apie tai, kaip ji paaugs ir kada tai bus.
Vyriausybė pritarė mūsų projektui ir( , ) greičiausiai ( , ) skirs lėšų

Šaltiniai:
„Įterpiniai“, Gerbkime žodį!, http://ualgiman.dtiltas.lt/iterpiniai.html
„Įterpiniai“, Institucijų leidinių rengimo vadovas, http://publications.europa.eu/code/lt/lt-4100203.htm

Normatyviniai ir norminiai aktai

Normatyviniai aktai – tam tikrus reikalavimus (normatyvus) nusakantys dokumentai; vartotina tik tada, kai reiškiamas santykis su normatyvu (t. y. rodikliu, pagal kurį kas nors nustatoma, pvz.: darbo laiko normatyvas, medžiagų normatyvas).
Norminiai aktai – teisės ar kitokias normas nurodantys aktai ar dokumentai: Darbo sąlygas reglamentuoja darbo sutartis, kolektyvinė sutartis, kiti norminiai aktai.

Aukciono būdu ir per aukcioną

Aukciono būdu – nusako pardavimo būdą: Namas parduodamas aukciono būdu. Būdui nusakyti nevartotinas pasakymas iš aukciono. Pasakymas per aukcioną netinka pardavimo būdui nusakyti. Jis gali reikšti laiką: Per aukcioną (t. y. vykstant aukcionui) daug kas paaiškėjo;

Diegti ir taikyti

Diegti – skleisti, įgyvendinti: Vadovas diegia naują darbo metodą. Pradedamos diegti raštvedybos taisyklės. Veiksmažodis taikyti vartojamas kiek kita reikšme – jis reiškia ne aktyvų skleidimą, o skleidžiamo dalyko reikiamą priderinimą prie ko nors. Naujoji instrukcija pradėta diegti (t. y. pradėta skleisti, jos reikalauti) antrame pusmetyje ir …instrukcija pradėta taikyti (t. y. jos pradėta laikytis).

Dienotvarkė ir darbotvarkė

Dienotvarkė – dienos darbų tvarka, sąrašas; gali būti atskiro žmogaus, kolektyvo ar įstaigos arba renginio dienotvarkė (jei apima visos dienos darbo eigą): Stovyklos dienotvarkę tvirtina vadovas. Konferencijos dienotvarkė prasideda dalyvių registravimu, baigiasi koncertu. Dienotvarkę reikia skirti nuo darbotvarkės – svarstomų klausimų (darbų, reikalų) sąrašo: Deputatai pradeda svarstyti pirmąjį darbotvarkės klausimą.

Egzempliorius ir nuorašas

Egzempliorius – tai atskiras dokumento (ar šiaip rašyto teksto) vienetas. Visi egzemplioriai gali būti vienodi (pavyzdžiui, spausdinto leidinio, kompiuteriu surinkto teksto). Tais atvejais, kai vienas egzempliorius (spausdintas, parašytas mašinėle) yra pagrindinis, kiti vadinami nuorašais.

Fiksuoti kuo ir fiksuoti kame

Fiksuoti kuo – su įnagininku nusakomas fiksavimo būdas: Susirinkimų eiga fiksuojama protokolais.
Fiksuoti kame – su vietininku nusakomas objektas, kuriame yra kalbamasis dalykas: Visos kalbos užfiksuotos magnetofono juostoje. Informacija fiksuojama duomenų laikmenose.

Kanceliarija ir raštinė

Kanceliarija – raštvedybą tvarkantis įstaigos struktūrinis (pa)dalinys. Nedidelėse įstaigose raštvedybą tvarko ne kanceliarija, o raštinė.

Šaltinis: „Kanceliarinės kalbos patarimai“, sudarytojas Pranas Kniūkšta, http://kanceliariniaipatarimai.lki.lt/

Kairėje pateikiami neteiktini pavadinimai, dešinėje – jų taisyklingi atitikmenys

Aisbergo (Iceberg) salotos – Traškiosios (gūžinės) salotos
Alyvos – Alyvuogės
Brokoliai – Brokoliniai kopūstai
Briuselio kopūstai – Briuseliniai kopūstai
Daikonas, juodasis ridikas – Japoninis ridikas
Kalafioras, kalafijoras – Žiedinis kopūstas
Kaliaropė – Ropinis kopūstas
Pekino kopūstas – Pekininis kopūstas
Pepinas – Antilinis agurkas, ežinė kiauliauogė
Pustyrnikas – Sukatžolė
Rukola – Gražgarstė
Rutabagos – Griežčiai
Saldžioji bulvė – Batatas
Salderėjus – Salieras
Šiitake – Valgomasis dantenis (kiniškas grybas)
Šampinionai – Pievagrybiai
Šparagas – Smidras; jauni ūgliai – smidrai (produktas)

Šaltinis:
Albina Šiupienienė, „Į pagalbą valgiaraščių tvarkytojams“, 2010 m.

Bendravimas elektroniniais laiškais jau seniai tapo kiekvieno iš mūsų kasdienybe. Deja, ne visi supranta, kad šiam greitam ir patogiam, apsikeitimą informacija gerokai supaprastinančiam komunikacijos būdui taip pat galioja tam tikros taisyklės, kalbos ir etiketo normos.

Reikalavimai kalbai

Liūdina tai, kad, kaip ir visas bendravimas internetinėje erdvėje, elektroniniai laiškai tapo nemenku iššūkiu taisyklingos bendrinės lietuvių kalbos išsaugojimui. Paplitusi nuomonė, jog archajiška, sudėtinga lietuvių kalba yra sunkiai suderinama su šiuolaikinio interneto vartotojo poreikiais ir galimybėmis, tarnauja kaip pateisinimas netinkamų trumpinių, žargono vartojimui, kitokiems iškraipymams. Vis dar gajus internetinis „šveplavimas“, nors techninių kliūčių lietuviškos abėcėlės vartojimui iš esmės jau nebelikę. Nors oficialūs raštingumo rodikliai – vieni geriausių Europoje, apklausų duomenimis, tik 17 proc. lietuvių internautų visada elektroninius laiškus rašo naudodami visą lietuvišką raidyną.
Kadangi bendraudami elektroniniu paštu formuojame savo ar savo atstovaujamos įmonės, įstaigos įvaizdį, labai svarbu skirti deramą dėmesį taisyklingai rašybai, skyrybai, didžiųjų ir mažųjų raidžių rašybos normoms, kalbos kultūrai, aiškiam minčių dėstymui. Klaidos elektroniniame laiške greičiausiai bus įvertintos kaip jūsų raštingumo, kompetencijos ir bendravimo kultūros stoka.
Rašant oficialius laiškus netinka jaustukai ir emocijų ženklai. Reikiamą teksto vietą galima pabrėžti naudojant kitokį šriftą, didžiąsias ar pasvirusias raides, pabraukiant, paryškinant, ir pan. Jokiu būdu nerašykite viso laiško didžiosiomis raidėmis – elektroninėje erdvėje didžiosios raidės suprantamos kaip šūktelėjimas ar šaukimas, be to, taip parašytą tekstą sunkiau skaityti.

Elektroninio laiško struktūra

Kaip atrodys asmeninio pobūdžio elektroninis susirašinėjimas, priklausys nuo jo dalyvių kultūros ir jų santykių pobūdžio. Tačiau rašant dalykinius laiškus būtina laikytis tam tikrų taisyklių, atsižvelgti į nusistovėjusius reikalavimus elektroninio laiško struktūrai.

Laiško tema (antraštė) (angl. Subject). Šį laukelį privalu užpildyti parenkant trumpą, informatyvią frazę, aiškiai perteikiančią jūsų laiško turinį. Iš laiško temos adresatas turėtų suprasti, koks yra laiško tikslas ir kaip greitai reikėtų į jį reaguoti. Antraštei geriausiai tinka trumpi sakiniai, nusakantys pagrindinę laiško mintį, pavyzdžiui: „Dėl antradienio posėdžio“, „Metinė ataskaita“, ir pan. Nemandagu ir nenaudinga temos laukelį palikti tuščią arba naudoti neinformatyvius žodžius – tokie laiškai paprastai nesulaukia norimo dėmesio.

Pasisveikinimas / kreipinys.  Elektroninis laiškas pradedamas laiško pradžioje atskira pastraipa rašomais pasisveikinimu ir kreipiniu, arba tik pasisveikinimu (paprastai jei nežinome adresato vardo, pavardės, pareigų, ar jei laiškas skirtas keletui gavėjų). Kreipiantis į mažai pažįstamus, gerbtinus asmenis rekomenduojama naudoti įvardžiuotinę formą – Gerbiamoji Profesore, Gerbiamasis Daktare. Vardu tinka kreiptis tik į labai artimus žmones. Po pasisveikinimo ar kreipinio dedamas kablelis arba šauktukas. Pasirinkus kablelį, pirmasis laiško žodis pradedamas mažąja raide.

Laiško turinys. Laiško tekstas turi būti struktūruotas, jo pastraipos, kiekvienoje iš kurių perteikiama atskira mintis, atskiriamos tuščia eilute. Bet kokį elektroninį laišką reikėtų stengtis parašyti kiek įmanoma aiškų, paprastą ir trumpą, neperkraunant jo nereikšminga informacija, viename laiške aptariant tik vieną temą. Rekomenduojama apriboti eilučių ilgį iki 65 simbolių ir neviršyti 100 eilučių. Painūs laiškai – tai savo ir adresato laiko gaišinimas, be to, tokių laiškų skaitymas paprastai atidėliojamas, į juos pakankamai neįsigilinama.

Laiško pabaiga, parašas. Dalykinį laišką įprasta užbaigti tokiomis formulėmis kaip Su pagarba, Pagarbiai, rašomomis iš naujos eilutės didžiąja raide. Atkreiptinas dėmesys, kad po pabaigos formulės nededamas kablelis. Elektroninio laiško pabaigoje paprastai pridedamas automatinis parašas, kurio sudėtingumas labai priklauso nuo to, kam ir kokiu tikslu laiškas rašomas. Jei tai asmeninis laiškas, po pabaigos formulės pakanka vardo, tačiau dalykiniame laiške turi būti pateikiama visa reikiama informacija apie įmonę ir darbuotoją: telefono numeris, adresas, interneto svetainė, kartais – pareigos.

Šaltinai:
Ričardas Šmaižys, „Etiketas rašant elektroninius laiškus“, http://www.smaizys.lt/informacines-technologijos/etiketas-rasant-elektroninius-laiskus/
Jurgita Putnienė, „Lietuvių kalba internete – našlaitė“
http://mokslas.delfi.lt/technologijos/lietuviu-kalba-internete-naslaite.d?id=16668515

Artėja gražiausios žiemos šventės. Ruošiantis rašyti sveikinimus, kvietimus ir kitus šventinius tekstus, verta prisiminti, kaip rašomi šių švenčių pavadinimai. Net patys gražiausi sveikinimų žodžiai gali likti nepastebėti, jei juose bus kalbos klaidų.

Pagal bendrąsias taisykles švenčių pavadinimai pradedami didžiąja raide, pavyzdžiui, Kūčios, Kalėdos, Naujieji metai.

Prie Kūčių ir Kalėdų dažnai prirašomas žodis „šventos“ arba jo santrumpa „šv.“  – ar jį reikėtų rašyti didžiąja raide, ar mažąja? Iš tiesų prie švenčių pavadinimų trumpinys „šv.“ rašomas mažąja raide, nes nelaikomas tikrinio vardo sudedamąja dalimi. Tačiau stilistiniais sumetimais pavartota didžioji raidė ne klaida.

Pažyminiai greta švenčių pavadinimų rašomi mažąja raide, pavyzdžiui: ramios Kūčios, gražios Kalėdos, linksmi Naujieji metai. Mokyklose ir darželiuose rengiamos šventės vadinamos Kalėdų eglutėmis, o suaugusiųjų šventės – naujametiniais vakarais, karnavalais, maskaradais.
Prisimintina, kad lietuvių kalboje įprastas sveikinimas: Džiaugsmingų šventų Kalėdų! Sveikinimai su prielinksnio „su“ konstrukcija (pavyzdžiui: Sveikinu su Kalėdomis!) paplito dėl rusų kalbos įtakos.

Šaltinis: http://www.akmene.lt/index.php?cid=2968