Dažnai atrodo, kad kalba – tai tik būdas perduoti informacijai. Visgi, jei tai būtų tiesa, nebūtų reklamų, grožinių tekstų, tekstų vaikams, populiariojo mokslo literatūros ir panašiai. Kalba yra įvairialypė ir ne visos raiškos priemonės yra tinkamos visiems, todėl tenka atskirti kalbos registrą, pasižymintį tam tikra leksika ir intonacija. Ja galima įtikinti ir manipuliuoti. Kokiais būdais reiškiama kalbos įtaiga? Kaip jūs galite savo kalbą paversti įtaigesne? Apie tai galite paskaityti šiame vertimų biuro „Ars libri“ straipsnyje.
Viešoji kalba – įkvepianti kalba
Viešosios kalbos paveikios tuomet, kai kalbėtojas puikiai suvokia savo auditoriją, kalba unikaliai, t. y. kaip dar niekas nebuvo kalbėjęs, ir svarbiausia, tiki tuo, ką kalba – jo kalba nėra įvairių nuvalkiotų frazių rinkinys ar nėra pasakyta dėl to, kad taip „reikia“. JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) laimėjo rinkimus dėl to, kad jis kalbėjo kritinei auditorijai ne tik tai, ką jai patiko girdėti, bet taip pat ir jiems suprantama kalba – „pagaudamas“ rinkėjų emocijas, į sudėtingas problemas siūlydamas paprastus sprendimus, žadindamas patriotizmą, žadėdamas „kaltuosius“ nubausti. Paveiki kalba kovoje už prezidento postą buvo svaresnis faktorius už logiškesnius oponento argumentus išsakytus debatų metu. Versle taip pat svarbu pajausti, kas svarbu klausytojui. Norint surasti klientą, reikia sužinoti, kas jam patinka ir kas jį erzina. Vieni klientai vertina tęstinį bendradarbiavimą, todėl su jais reikėtų bendrauti kuo mažiau mintinai išmoktais sakiniais, o bandyti ir išgirsti ir atskleisti, kaip mąstote jūs. Kiti labiau vertina struktūrizuotą paslaugų eiga, kuomet bendraujama per įvairias programų užklausas, siunčiamos „excel“ lentelės su trumpais klausimais ir tikimasi trumpų atsakymų, nes jiems taip lengviau suvaldyti savo įmonės procesus. Supratus, kaip nori kalbėti klientas, bus didesnė tikimybė, kad jis pas jus sugrįš. Kalbos stilius svarbus ir renkantis darbuotojus. Kai į universitetą studentams pasakoti apie vertimų pramonės subtilybes ateina vertimų biurų atstovai, studentai bus linkę tikėti tais, kurie kalbės jiems artimesne kalba – bandys matyti ir iš studento perspektyvos, tarsi jie būtų tie patys studentai, ne taip seniai tapę biurų darbuotojais ar įkūrėjais, o ne mokytojai. Tokia kalba sudarys įspūdį, kad biuras yra inovatyvus, sekantis aktualijas ir galintis naujam darbuotojui pasiūlyti geriausias sąlygas tobulėti.
Reklaminiai tekstai – ne rašinėlis
Vertimo biuro „Ars libri“ komanda žino, kad tokio pobūdžio tekstai turi tikslą parduoti prekes ar paslaugas. Jei šie tekstai to nedaro, jie yra prasti ir juos reikia perrašyti. Kuriant reklaminius tekstus taip pat reikia išmanyti apie savo pirkėją, nes jų būna įvairių. Ar tai jaunas žmogus, ar vaikas, ar žmogus turintis šeimą? Kokie jo pomėgiai? Ar tai labiau aktyvų gyvenimą mėgstantis klientas, ar vertinantis ramų laisvalaikio praleidimą? Jaunam žmogui patiktų reklama su frazėmis, atpažįstamomis iš socialinių tinklų, pavyzdžiui, „baikit, nemanau“. Taip pat jiems patiktų grotažymių naudojimas. Vaikams reklamos turėtų susidėti iš kuo paprastesnių žodžių, o tarptautinių terminų reikėtų vengti. Šeimą turinčiam žmogui būtų gerai apeliuoti į saugumą ir kokybišką laiko praleidimą, pavyzdžiui, kad tam tikras indų ploviklis yra nekenksmingas, o rekomenduojamą filmą bus smagu žiūrėti visiems kartu. Aktyvesniam žmogui skirtas tekstas gali turėti daugiau didžiųjų raidžių, šauktukų, ramesniam – daugtaškių. Reikėtų pamąstyti, kokiomis jautriomis vietomis galima sudominti potencialų pirkėją. Pavyzdžiui, jei parduodamas gėrimas, jam galima suteikti solidumo jį siejant su įvairiomis legendomis, pavyzdžiui alaus reklamose randama sąsajų su Lietuvos istorija. O verčiant tekstą užsienio rinkai gali tekti jį pergalvoti, nes jai tikslus originalo vertimas gali būti nesudominantis. Pavyzdžiui, alaus pardavimui Latvijos rinkoje, istorijos apie Lietuvą nelabai tiktų. Tuomet vertėjui reikėtų ką nors sukurti apie latvių legendas. Taip pat yra šūkių, kurie išversti pažodžiui netenka žavesio, dėl to juos reikia perkurti. Pavyzdžiui, šūkis „mes visi mylim maistą“ yra prastas vertinys, nes lietuvių kalboje negyvi daiktai nėra mylimi. „Mes visi dievinam maistą“ būtų daug geresnis.
Ko reikėtų įtaigiai kalbai?
Vertimų biuras „Ars libri“ norėtų pasidalyti keletu patarimų, ko reikia įtaigiai kalbai. Visų pirma, norėdami įtikinti savo skaitytoją turite išmanyti sritį, apie kurią kalbate ar rašote. Atrodysite įtartinai, jei turėsite nuomonę apie viską, ar net sukelsite nemalonius, atstumiančius jausmus. Jei esate vertimų pramonės specialistas, negalite kalbėti apie kulinariją, nebent klausytojai žino, kad tai jūsų itin praktikuojamas pomėgis ne darbo metu.
Taip pat reikėtų nepamiršti, kad tai, ką rašote ar kalbate, turi būti suprantama ir jūsų auditorijai. Tokiu atveju gera mintis įsivardyti sau, kam skiriate kalbą. Jei ji skirta studentams, tuomet turės būti laisvesnė, turinti daugiau naujadarų, į ją pasitelkiama daugiau gyvenimiškų pavyzdžių, o jei skirta žmonėms iš akademinio sluoksnio, tuomet turės būti aukštesnio registro, kurioje vartojama daugiau tarptautinių žodžių, dažniau cituojami įvairūs mokslininkai ir jų veikalai.
Suvokite, kas yra svarbiausia jūsų skaitytojams ar klausytojams. Pasidomėkite, kokie jiems gali kilti klausimai, kai jūsų klausysis, nes tai leis greičiau juos pasiekti. Pabandykite suprasti, kaip jie jaučiasi, tuomet jums nereikės spėlioti, ką rašyti ar sakyti, kad juos sudomintumėte.
Svarbiausia, tikėkite tuo, ką sakote ar rašote. Tiek skaitytojai, tiek klausytojai tai jaučia. Kai jūs tikite, ir jie jaučia pasitikėjimą jumis, kad gali jūsų klausti, ir kad jų neapsvilsite. Tikėdami iš karto duodate savo mintims pirmąsias rekomendacijas. Kai tikite tuo, ką kalbate, tuomet jaučiatės labiau suinteresuoti įtikinti kitus. Pavyzdžiui, jei norite įtikinti vertėją įsigyti vieną ar kitą vertimo programą, jums labiau pasiseks tą padaryti, jei ne tik mintinai išmoksite programos aprašą, bet žinosite, kuo ta programa naudinga jums pačiam ir siūlysite ją kitam vertėjui norėdami, kad ir jo darbas būtų kuo lengvesnis.
Poveikio tikslai – įvairūs
Kaip matėme, kalba kaip įtaigos priemonė reikalinga kasdien. Vieniems to reikia, kad galėtų parduoti prekes ar paslaugas, kaip tai daroma reklamų atveju, kitiems, kad gautų svarbias pareigas, kaip tą darė JAV prezidentas. Šalia kalbos žmonės įsimins ir jūsų pavardę, ar jūsų prekės ženklą, todėl geriau ją sukurti kokybišką iš karto, o ne po kelių nesėkmingų bandymų, nes vėliau prasto „šleifo“ bus sunku nusikratyti. Juk mažai pasitikėjimo kelia įmonė, teigianti, kad yra unikali, tačiau nenurodanti įspūdingo sąrašo, kuo ji skiriasi nuo savo srities konkurentų. Ką nors žadėti reikia atsargiai, nes nesugebėjus ištęsti vieno pažado, maža tikimybė, kad užsakovai tikės kitais pažadais. Panašiai ir vienas ar kitas politikas pirmaisiais pasisakymais suformuos savąjį elektoratą ir tam tikrus rinkėjus pritrauks, o kitus atstums, dėl to jam geriausia nuo pat pradžių žinoti, kurios žmonių grupės balsų jis siekia.
Publikuota: www.15min.lt