Kalbos ir vertimų klaidos – grėsmė verslui

Parengė vertimo biuro „Ars libri“ kalbos ekspertai
Deramas dėmesys įmonės tekstų kokybei visų pirma yra prestižo reikalas. Tačiau tai toli gražu ne viskas. Vertimų ir kalbos klaidos gali sukelti ir labiau apčiuopiamų neigiamų pasekmių verslui – tapti finansinių, komercinių įmonės praradimų priežastimi. Pagrindines tokių klaidų grėsmes aptaria vertimų biuro „Ars libri“ specialistai.

Ko gero, didžiausią pavojų kelia neapdairumas, neatidumas. Tai itin pastebima rengiant dokumentus. Dėl laiko stokos svarbūs dokumentai neretai parengiami labai greitai ir atidžiai neperžiūrimi. Iš savo patirties galime paminėti porą atvejų, kai buvo supainiotos svarbių sutarčių šalys. Pavyzdžiui, kartą gavome versti dokumentą, kuriame buvo supainiotas ieškovas su atsakovu. Tąkart vertėja pastebėjo klaidą, ir klientas pataisė originalą. Tačiau ne visada būna galimybė pataisyti originalą, tuomet kyla grėsmė, kad, kilus ginčui tarp šalių, toks dokumentas sukels rimtų problemų. Dar vienas pavyzdys – neseniai vertėme dokumentą, kuriame buvo supainiotas pardavėjas su pirkėju: Nuosavybės teisės į Akcinio kapitalo dalį perleidžiamos Pardavėjui nuo Bendrovės įstatų keitimų įregistravimo momento.

Kita ne ką menkesnė grėsmė – neredaguojami vertimai. Profesionalai supranta, kad visi vertimai būtinai turi būti redaguojami lyginant su originalu. Deja, tai supranta ne visi užsakovai, ir kai kuriuose vertimų biuruose redaguojami tik patys vertimai – taisomos gramatinės, kalbos klaidos. Kodėl taip svarbu, kad redaktorius sutikrintų vertimą su originalu? Net ir profesionaliausių vertėjų darbuose gali pasitaikyti praleidimų, netikslumų, logikos klaidų. Štai pastarosios pavyzdys iš neseniai atlikto vertimo: Jei naudotojas bando nesėkmingai prisiregistruoti prie sistemos, nesėkmingi bandymai registruojami istorijos rinkmenose. Atrodo, kad naudotojas specialiai bando nesėkmingai prisiregistruoti, o iš tiesų naudotojui nepavyksta prisiregistruoti prie sistemos. Dar vienas pavyzdys: anglų kalbos žodis call viename dokumente buvo verčiamas dvejopai: skambutis ir susitikimas. Žmogui, gavusiam tokį vertimą, kiltų klausimas, apie ką visgi kalbama: apie susitikimus ar skambučius. Panašių dviprasmybių vertimuose neturėtų likti. O iš šio pavyzdžio matome, kad žmogiškoji vertėjo klaida galėjo lemti didžiulius nuostolius, jei ne atidi redaktoriaus akis: bauda ne didesnė nei 100 000,00 eurų išversta kaip bauda ne mažesnė nei 100 000,00 eurų.

O kiek tekstuose randame „pamestų“ nuliukų, pakeičiančių užsakovo gautinas ar mokėtinas sumas iš milijonų į tūkstančius, iš tūkstančių į šimtus. Versdami pačias didžiausias rezonansines bylas, matome, kaip ambicingas advokatas tokią žmogiškąją rašybos klaidą gali paversti savo ginamojo laimėjimu, tad savo darbe suvokiame sakinio „bausti negalima pasigailėti“ svarbą.

Savo kasdienėje praktikoje matome daugybę iš pirmo žvilgsnio nereikšmingų vertimų klaidų, kurios kelia didesnį ar mažesnį pavojų. Kartais menkiausias netikslumas gali lemti svarbių sandorių baigtis, kartais pirkėjas dėl klaidinančio užrašo ant etiketės tiesiog gali išsirinkti sau netinkamą produktą ir nusivilti gamintoju ar tiekėju. Štai pavyzdys iš šampūno aprašymo: Nerekomenduojama ilgesniems nei vidutinio ilgio plaukams (turėtų būti: Nerekomenduojama vidutinio ilgio ir ilgesniems plaukams). Priemonė skirta trumpiems plaukams, bet iš vertimo galima pamanyti, kad tinka ir vidutiniams.

Nesusipratimų priežastimi gali tapti netinkamas datos, skaičių formatas. Atkreiptinas dėmesys, kad lietuvių kalboje skaičiai rašomi kitaip nei anglų ir daugelyje kitų kalbų. Sveikajai skaičiaus daliai atskirti nuo trupmeninės naudojamas kablelis (ne taškas), be to, skaidant skaičių grupėmis po tris skaitmenis, naudojamas tarpas (ne kablelis). Pavyzdžiui, tas pats užrašas 1,001 anglų kalboje žymi skaičių tūkstantis vienas, tačiau lietuvių kalboje jis įgyja visiškai kitą reikšmę – vienas sveikas ir viena tūkstantoji, todėl visi skaičiai išverstame tekste turi būti atidžiai peržiūrėti. Taisyklingam datos žymėjimui dažnai neteikiama didelės reikšmės, nors, pavyzdžiui, net toje pačioje anglų kalboje skiriami britiškasis (diena/mėnuo/metai) ir amerikietiškasis (mėnuo/diena/metai) datos rašymo variantai. Šiuo atveju, užrašas 02/01/2014 gali reikšti tiek sausio 2 d., tiek vasario 1 d. – kaip yra iš tikrųjų, galės nustatyti tik profesionalai, gebantys įvertinti platesnį verčiamo dokumento kontekstą.

Pagaliau daug žalos gali padaryti tai, kad ne visada suprantama, jog kalba yra kur kas daugiau nei tiesiog žodžiai, tiesiogiai perduodantys informaciją – tai prasmingi, kultūrinį krūvį turintys žodžių junginiai, kurių netikslus vartojimas gali visiškai pakeisti perteikiamos žinios prasmę. Norint, kad verslas būtų sėkmingas, būtina tiksliai išreikšti mintį vietine kalba, atkreipiant dėmesį į kultūrinius tikslinės auditorijos niuansus ir vietinę vartoseną. Todėl labai svarbu, kad vertimams būtų taikoma kelių etapų kokybės kontrolė, padedanti išvengti ne tik techninių, lingvistinių, bet ir semantinių vertimo klaidų.

Plačiau > Publikuota: www.15min.lt

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *