Parengė vertimų biuro „Ars libri“ redaktorė E. Aleksandravičiūtė
Pagal 1958 m. UNESCO apibrėžtį, būti neraštingu reiškia nemokėti nei skaityti, nei rašyti. Tuo tarpu sąvoka funkcinis neraštingumas taikoma asmenims, kuriems rašymas kelia sunkumų, nors jie ir mokėsi mokykloje. Funkcinis neraštingumas reiškia, kad asmuo niekada nebuvo įgijęs tinkamų skaitymo ir rašymo įgūdžių, būtinų kasdieniame gyvenime. XXI amžiuje žinomas ir kompiuterinis neraštingumas. Su šia problema dažniau susiduria vyresnio amžiaus žmonės, kurie, sparčiai keičiantis technologijoms, turi prisitaikyti prie naujų darbo metodų.
Neraštingumas – visame pasaulyje opi problema, neraštingiems žmonėms sunkiau pasirūpinti savimi, jie patenka į didesnės rizikos faktorių.
Verslo pasaulyje susiduriama su funkciniu darbuotojų neraštingumu, kuris ne tik gali pakenkti įmonės įvaizdžiui, bet ir sukelti finansinių nuostolių. Anot Jungtinėse Amerikos Valstijose atliktų tyrimų, kasmet vien dėl darbuotojų neraštingumo įmonės praranda apie 225 milijonus JAV dolerių. Kaip tai nutinka?
• Neraštingi darbuotojai reikalauja didesnių laiko sąnaudų. Priimtas naujas neraštingas ir (arba) kompiuterinio raštingumo įgūdžių neturintis darbuotojas reiškia didesnes laiko sąnaudas jį mokant. Kiti darbuotojai atitraukiami nuo savo pagrindinių pareigų, turi nuolat tikrinti kolegos darbą ar atlikti jį iš naujo.
Dėl didelio įvairių specialistų neraštingumo bendrovėms gali tekti ruošti papildomus raštingumo testus, kurie taip pat reikalauja laiko bei papildomų darbo sąnaudų. 1990 metais viena Niujorko telekomunikacijų bendrovė turėjo parengti raštingumo testą 60 000 žmonių, kad atrinktų 3 000 raštingų darbuotojų.
• Nukenčia įmonės įvaizdis. Priimtas neraštingas darbuotojas neabejotinai padarys kalbos klaidų (bendraudamas su klientais žodžiu ar raštu, ruošdamas įvairius įmonės dokumentus bei pristatymus). Jei klaidos matomos viešai – bendrovės įvaizdis bei klientų pasitikėjimas ja gali stipriai sumažėti. Bendrovė gali sulaukti ne tik klientų nusiskundimų, bet ir finansinės atsakomybės (jei viešumoje pasirodo didžiosios kalbos klaidos).
• Rizikos darbe faktorius. Neraštingas ar neatidžiai įmonės dokumentus, ataskaitas, specialistų paruošimo aprašus ruošiantis darbuotojas gali palikti tokių klaidų, dėl kurių išauga nelaimingų atsitikimų rizika. Įsivaizduokite, jei saugaus darbo su aukštos rizikos cheminėmis medžiagomis instrukcijoje įsiveltų sakinio reikšmę keičianti klaida.
Kita šio rizikos faktoriaus pusė – neraštingas darbuotojas, kuris dėl prastų darbo su tekstu sugebėjimų negali tinkamai susipažinti su įvairiais dokumentais ar darbo saugos reglamentais.
2009 metais Indijoje, garsėjančioje kaip didelio neraštingumo šalis, atliktas statybų sektoriaus darbuotojų nelaimingų atsitikimų darbe priklausomybės nuo įgyto išsilavinimo tyrimas apimantis 240 darbuotojų. Šis tyrimas atskleidžia, kad per 2004–2005 metus darbo vietoje susižeidė net 29 darbuotojai, neturintys jokio išsilavinimo, 16 darbuotojų su pradiniu išsilavinimu ir 10 darbuotojų su viduriniu išsilavinu, kai darbuotojų su aukštesniu išsilavinimu sužeidimų darbo vietoje nebuvo užfiksuota.
Vertimų biuro „Ars libri“ kalbos ekspertai kasdien susiduria su daugybe įvairaus pobūdžio tekstų ir pastebi, kad neraštingumo tema vis dar aktuali ir Lietuvoje. Redaguodami tekstus matome kaip dažnai tekstuose pasitaikančios klaidos iš esmės pakeičia norimą pasakyti mintį, taigi neraštingi darbuotojai ne tik reikalauja papildomų laiko ir darbo sąnaudų, jie taip pat gali tapti finansinių nuostolių, nelaimingų atsitikimų darbe padidėjimo priežastimi. Šiame kontekste puikiai tinka posakis laikas – pinigai. Jei nenorite švaistyti laiko, rizikuoti įmonės įvaizdžiu ar darbuotojų saugumu, nepasitikėkite vien tik kandidato diplomu ar gyvenimo aprašymu, pasistenkite įsitikinti, kad būsimas darbuotojas tikrai yra raštingas, taip pat skirkite laiko ir lėšų darbuotojų kvalifikacijos kėlimui, kursams, mokymams. Darbuotojų raštingumo kėlimas – gera investicija į verslą.