Apie Velykas ir ne tik…

…iš kur gavom žodį Velykos?

Šį pavadinimą gavome iš savo rytų kaimynų baltarusių. Pirmuosiuose mūsų raštuose daugiausia buvo vartota vienaskaitinė forma velyka. Kilo ji iš baltarusių kalbos būdvardžio velikij „didžiulis, didysis“. Šios šventės pavadinimas baltarusių kalboje buvo velikij denj, pažodžiui „didžioji diena“. Toks pavadinimas buvo ir senojoje slavų kalboje. Jis yra vertinys iš graikų kalbos.
Kaimynai latviai šią šventę vadina
lieldienas – „didelė diena“. Germanų kalbose, plg. anglų Easter, vokiečių Ostern, vartojamas Velykų pavadinimas yra kilęs iš kažkokios pagoniškos pavasario šventės. Germanų *Austrō, matyt, buvęs deivės vardas, tos pačios kilmės kaip ir mūsų aušra. Rusų pascha „Velykos“ kilo iš graikų pascha, kuris savo ruožtu yra hebrajiškos kilmės.

 A. Sabaliauskas „Iš kur jie? Pasakojimas apie žodžių kilmę“. Vilnius, 1994.

Atvelykis“ – didžioji ar mažoji raidė?

Atvelykis švenčiamas pirmą sekmadienį po Velykų. Šventės pavadinimas rašytinas didžiąja raide pagal bendrąsias rašybos taisykles, žr. 1997 m. birželio 19 d. Kalbos komisijos nutarimo Nr. 60 „Dėl lietuvių kalbos rašybos ir skyrybos“ 2.6.5 punktą.
Lietuvoje
Atvelykis dar vadinamas Velykėlėmis. Pagal lietuvių liaudies papročius tai velykinio svečiavimosi pabaiga (plačiau žr. Visuotinė lietuvių enciklopedija, t. 2, Vilnius, 2002, p. 174).

www.vlkk.lt

Didžiąja ar mažąja raide rašyti žodį „gavėnia“?

Mažąja raide – gavėnia. Tai „septynių savaičių pasninkas ir atgailos laikas nuo Užgavėnių iki Velykų“ (žr. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, Vilnius, 2000, p. 168). Laikotarpių pavadinimai dažniausia rašomi mažąja raide, plg.: adventas, pasninkas.

www.vlkk.lt

Primintina, kad sveikinimai su prielinksnio su konstrukcijomis (pvz., Sveikinu su Kalėdomis!) paplito dėl rusų kalbos įtakos, o lietuviams įprastesni, pvz.: Sveiki sulaukę šventų Velykų! Džiaugsmingų šventų Kalėdų! Beje, žodis šventas, kaip minėta, neįeina į šventės pavadinimą ir nėra būtinas. Todėl tikrai ne klaida vartoti švenčių pavadinimus be minėtojo žodžio, pvz.: Jeigu Kalėdos būdavo be sniego, buvo manoma, kad pavasaris vėluos ateiti. Atėjus krikščionybei, mūsų protėvių švenčiama gamtos atbudimo šventė Velykos sutapatinta su Kristaus prisikėlimu.
www.vlkk.lt

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *