Kategorija: Publikacijos

„Eksportas: Estija“ tęsia vertimų biuro „Ars libri“ straipsnių seriją. Šiuose straipsniuose dalijamės kalbinėmis įžvalgomis, įdomiais faktais apie šalies kalbą ir verslo etiketą. Gali atrodyti, kad neblogai pažįstame savo tolimesnius kaimynus estus – mūsų istorija ir verslo aplinka panašios, tačiau, kaip ir kiekvienoje šalyje, egzistuoja tam tikrų niuansų, kurių lietuvių verslininkai nežino. Pavyzdžiui, estų verslininkai vis labiau orientuojasi į Skandinavijos verslo aplinką, kurioje hierarchija mažiau akcentuota, o tarpusavio santykiai verslo įmonėse mažiau oficialūs.

Verslo etiketas

Estai itin vertina konkretumą ir tiesmukumą. Bendraujant su verslo partneriais Estijoje patartina vengti ilgų gražbyliavimų ir tuščiažodžiavimo: estai vertina, betarpišką bendravimą ir nori iškart pradėti spręsti reikalus. Lietuvoje gana paplitęs kreipinys „gerbiamasis pone“, „gerbiamoji ponia“ vertinamas kaip perdėtas gražbyliavimas. Emocijų rodymas verslo susitikimuose laikomas prasto tono ženklu, todėl bendraudami tiesiogiai su verslo partneriais negestikuliuokite, venkite išraiškingų veido mimikų.

Susitikimų metu svarbu palaikyti akių kontaktą, kad potencialus verslo partneris suprastų, jog domitės tuo, ką jis kalba. Patys kalbėdami taip pat nevenkite akių kontaktų, jei vengsite žiūrėti estams į akis, jiems gali atrodyti, kad kažką slepiate, nesate sąžiningas ar nerodote susidomėjimo aptariamu klausimu. Prieš priimant sprendimą įprastai rengiama keletas susitikimų ir tik gerai išanalizavus svarstomą klausimą su kolegomis, užimančiais aukštesnes pareigas, priimamas sprendimas. Įprasta dėl susitikimų tartis iš anksto ir pateikti tikslų planą, kas bus aptariama susitikimų metu. Estai maloniai priima suvenyrus ir kitas dovanėles, susijusias su jūsų atstovaujama šalimi. Vis dėlto, atkreipkite dėmesį, kad jos neturi būti itin brangios, nes galite sudaryti įspūdį, kad norite juos papirkti, todėl nedidelis suvenyras, šokoladas ar gėlės – puikus pasirinkimas.

Pirmasis susitikimas

Tam, kad pirmasis susitikimas būtų sėkmingas, gerai jam pasiruoškite, būkite gerai susipažinęs su aptariamu klausimu. Estai – itin punktualūs, todėl patartina į susitikimą atvykti 5–10 minučių anksčiau, kad spėtumėte jam pasiruošti. Jei vis dėlto vėluojate, būtinai paskambinkite ir įspėkite apie savo vėlavimą. Pasisveikindami tvirtai paspauskite ranką ir žiūrėkite asmeniui į akis, apsikeiskite vizitinėmis kortelėmis. Informaciją vizitinėje kortelėje rekomenduojama pateikti estų ir anglų kalbomis – vienoje kortelės pusėje informaciją pateikite estų kalba, kitoje – anglų kalba. Verslo susitikimai Estijoje vyksta pagal griežtą darbotvarkę ir iškart einama prie svarstomų klausimų. Estų verslininkai pirmojo susitikimo metu į jus kreipsis pavarde ir (ar) jūsų nurodytu titulu, tačiau geriau susipažinus netrukus jūsų bus paprašyta kreiptis tik vardu.

Komunikacija

Didžioji dalis estų moka daugiau kaip vieną kalbą. Be valstybinės estų kalbos, estai puikiai kalba anglų, rusų, suomių ir vokiečių kalbomis. Dalis Estijos gyventojų kalba tik rusiškai, nors šioje šalyje gyvena nuo pat gimimo. Anglų kalbos buvo mokoma dar Estijai būnant Sovietų Sąjungos sudėtyje, todėl su dauguma verslininkų nesunkiai susikalbėsite šia kalba. Verslo susitikimai su užsienio partneriais įprastai vyksta anglų kalba, tačiau išmokę keletą žodžių estų kalba tikrai pradžiuginsite verslo partnerius. Net paprasčiausias pasisveikinimas estų kalba gali padėti sukurti geresnį įspūdį. Verta prisiminti keletą populiariausių frazių: „sveiki“ – „tere“, „kaip sekasi?“ – „kuidas läheb?“, „ačiū“ – „aitäh“, „taip“ – „jah“, „ne“ – „ei“, „iki pasimatymo“ – „nägemist“.

Verslininkams, pramokusiems estų kalbos ir besistengiantiems kuo sklandžiau ja kalbėti ir rašyti, verta atkreipti dėmesį, kad kitaip nei lietuvių kalboje yra dviejų tipų bendratis, įmonių pavadinimai kabutėmis neskiriami, kabutės vartojamos dažniausiai perkeltine reikšme. Taip pat verta paminėti, kad negalima pažodžiui versti įmonės teisinį statusą nusakančio termino „uždaroji akcinė bendrovė“, nes tiesiogiai išverstas terminas reikštų „pajinę bendrovę“. Svetimžodžius estai adaptuoja arba išlaiko originalų pavadinimą, pavyzdžiui, „parmezan“ (parmezanas), „mozarella“ (mocarela). Svarbu atkreipti dėmesį, kad kai paliekamas neadaptuotas terminas jį reikia rašyti pasviruoju šriftu net ir tada, kai jis yra sudurtiniame žodyje.

Kadangi šis straipsnis susijęs ne tik su Estija ir jos kultūra, bet ir su verslu ir eksportu, todėl pabaigai norėtume pateikti lentelę, kurioje rasite etikečių estų kalba įdomybes ir skirtumus nuo lietuvių kalbos.

Atvejis	Lietuvių k.	Estų k.
Kabutės	Įmonių pavadinimai skiriami kabutėmis: UAB „Ars libri“, bet rašant didžiosiomis raidėmis, kabutės nededamos, pvz., UAB ARS LIBRI. Produktų pavadinimai skiriami pasviruoju šriftu ar kabutėmis	Kabučių nereikia: UAB Ars libri
Procentai	15 %	Tarpas nededamas 15%
Matavimo vnt.	100 g	Tarpas reikalingas: 100 g arba 4 m
Pavadinimo šriftas	Pajuodintas. Pvz., Adžikos PADAŽAS	Pavadinimas gali būti pajuodintas.
Vienaskaita ir daugiskaita	Vartojami abu variantai. Pvz.: „sūdyta silkė“ ir „sūdytos silkės“.	Vartojami abu variantai

Sėkmingai plėstis į užsienio rinkas trokšta kiekviena įmonė, todėl nenuostabu, kad eksportas tapo neatsiejama sėkmingo verslo dalimi. Siekiama parduoti ne tik unikaliausius ir geidžiamiausius gaminius, bet apskritai visus produktus. „Ars libri“ kalbos redaktoriai dalijasi įžvalgomis apie eksportą į Ukrainą ir į viską žvelgia iš kalbinės verslo perspektyvos. „Eksportas: Ukraina“ tęsia vertimų biuro „Ars libri“ straipsnių seriją. Šiame straipsnyje, kaip ir buvusiuose prieš tai, dalysimės kalbinėmis įžvalgomis apie produktų etiketes, įdomiais faktais apie šalies kalbą ir verslo etiketą.

Ukraina – šalis su dideliais ištekliais. Juk beveik trečdalį jos ploto užima derlingos lygumos, o net penki procentai pasaulio mineralų išteklių yra būtent šioje šalyje.

Verslo etiketas

Sakoma, kad dideli darbai prasideda nuo mažų dalykų, o gera pradžia – pusė darbo. Dėl to potencialiems partneriams pasistenkite sukurti teigiamą pirmąjį įspūdį. Kaip tai padaryti? Pirmiausia, paskirkite susitikimą akis į akį. Ukraina nėra suvakarėjusi kaip dauguma Europos šalių ir jai nėra priimtinas verslo susitikimas Skype, verslininkai ten labiau mėgsta gyvą pokalbį, kuomet yra matomos žmogaus reakcijos ir išraiškos. Kaip pasirodysite pirmo susitikimo metu, gali nulemti, ar jūsų bendradarbiavimas tęsis. Pirmą kartą rašydami elektroninį laišką vartokite kreipinį jūs (ви).

Nors Ukrainos gatvėse vyrauja drąsus aprangos stilius, susitikimo metu moterims patariama pasirinkti konservatyvų kostiumėlį, o vyrams – kostiumą. Niekada neatsisakykite, jei po verslo susitikimo būsimas partneris jus pakvies pietų, tai puikus ženklas, kad jūs jam patikote ir jis nori perkelti pokalbį į neformalesnę aplinką. Visgi prie pietų stalo venkite kalbėti apie politiką ir istorinius įvykius.

Kaip ir Lietuvoje, Ukrainoje didelę dalį verslo etiketo užima pareigų svarbumo aspektas. Susiformavusi nuomonė, kad kuo aukštesnes pareigas užima žmogus, tuo didesnės pagarbos jis nusipelnė. Ir nors susiformavusi nuomonė, kad Ukraina yra gana laisva šalis kalbant apie bendravimo stilių tarp kolegų, nepamirškite, kad visada su kolega galite bendrauti neformaliai, tačiau to negali likti, kuomet kalbate su savo vadovu.

Pirmasis susitikimas

Susitinkant su verslininkais iš Ukrainos nederėtų pernelyg jaudintis, priešingai nei, pavyzdžiui, vokiečiai jie mėgsta atvirą, neįpareigojantį bendravimą. Kiekvienas pasisveikinimas ir atsisveikinimas prasideda tvirtu rankos paspaudimu. Bendravimo pradžioje įprastas kreipimasis pavarde, tačiau pabendravus ilgiau ir sukūrus ryšį, viskas pasikeičia ir tampa normalu kreiptis vienas į kitą vardu. Ukrainiečiams labai svarbus akademinis laipsnis, todėl dažnai prie kreipinio pridedamas ir jis. Akademinį laipsnį visada nurodykite ir vizitinėje kortelėje. Kalbant apie susitikimo laiką, griežtų protokolų nėra. Jis gali būti numatytas dviem valandoms, tačiau baigtis per valandą, ir tai visiems bus visiškai normalu ir įprasta. Daugeliui žinoma, kad ukrainiečiai puikiai kalba rusų kalba, jei jos nemokate, tuomet pasikvieskite ukrainiečių kalbą mokantį vertėją, tai bus įvertinta kaip didelė pagarba jų verslui ir kultūrai.

Šiandienė situacija

Niekam ne paslaptis, kad šiuo metu Ukraina išgyvena ne pačius geriausius savo laikus. Ekonominė padėtis dėl besitęsiančio karinio konflikto su Rusija vis prastėja, todėl verslininkai planuojantys pradėti verslą šioje šalyje, turėtų viską gerai apmąstyti. Vėlgi ir pačiai Ukrainai mūsų siūlomos prekės darosi vis mažiau įdomios dėl kylančių kainų, tai rodo ir sumažėjęs eksportas į šią šalį. Taigi, jei nusprendėte rinktis šią šalį kaip savo verslo partnerę, ne tik apmąstykite visus sunkumus, su kuriais galite susidurti, bet nepamirškite ir išmokti kelių žodžių šia kalba.

Atvejis	Lietuvių k.	Ukrainiečių k.
Kabutės	Įmonių pavadinimai skiriami kabutėmis: UAB „Ars libri“, bet rašant didžiosiomis raidėmis, kabutės nededamos, pvz., UAB ARS LIBRI. Produktų pavadinimai skiriami pasviruoju šriftu ar kabutėmis	Įmonių pavadinimai kabutėmis neskiriami: Viessmann Deutschland GmbH. Produktų pavadinimai etiketėse taip pat kabutėmis neskiriami, pavyzdžiui, Haribo Goldbären.
Procentai	15 %	15 %
Matavimo vnt.	100 g	100 g
Vienaskaita ir daugiskaita	Vartojami abu variantai. Pvz.: „sūdyta silkė“ ir „sūdytos silkės“.	Vyrauja vienaskaita. Pvz.: „оселедець солений“.

Plačiau > Publikuota: www.verslilietuva.lt

Pasaulis per 20 metų pasikeitė iš esmės. Dalis mūsų asmeninio, socialinio, profesinio gyvenimo vyksta virtualioje erdvėje. Laiką leidžiame feisbuke, twitteryje, instagrame, naujienų naršome portaluose, informacijos ieškome google, kur vienu klavišo paspaudimu mums tampa pasiekiami kitų autorių tekstai, kurie mums daro įtaką, kuriuos kopijuojame ar galbūt sau teisindamiesi laiko stoka plagijuojame? Regis, K. G. Jungo hipotezė apie bendrą pasąmonės lauką įrodyta – visi esame viename lauke, tik ne pasąmonės, o komunikacijos, o jame save išreikšti, pateikti turime vieną vienintelę priemonę – jos didenybę Žodį, nes niekas nemato mūsų, slepiamės už Žodžių, todėl Žodis dar niekad nebuvo toks svarbus. Žodis valdo – tą savo kailiu pajuto politikos užribyje savo Žodžių ištremti politikai, tą patvirtino laimėjęs rinkimus deputatas – Žodis pirmą kartą įgijo valstybinę reikšmę.

Profesiniame gyvenime tas pats – dauguma mūsų jungiasi dirbti į virtualius debesis, viso pasaulio vadybos ekspertai tvirtina, kad įmonių tęstinumo ir išlikimo garantas bus gebėjimas skaitmenizuoti, apsaugoti, analizuoti ir modeliuoti darbą su savo turimais duomenimis. Taigi iš esmės visi tupime viename, neturinčiame valstybinių sienų, finansinių ar socialinių ribojimų lauke, tik skirtingai nuo realaus, kuriame galime remtis į dar Antikoje suformuotas komunikacijos taisykles, šis mums dar gana naujas. Nežinome, bandome, klystame, „eismo taisyklių“ nepažįstame, nes visiškai keičiasi įtakos svertai – kas valdo žodį – tas turi auditoriją, kas turi auditoriją – tas turi rinką, tas turi valdžią. Kaip anksčiau žmonija pasiskirstydavo teritoriniu, valstybiniu principu, taip dabar žmonija tampa auditorija ir ji jungiasi vertybių, interesų ar profesiniu principu į vieną ar kitą komunikacinį lauką. O jame mes, regis, kalbame taip, kaip įpratę realiame, – kiekvienas parenkame skirtingus sinonimus, sakinio konstrukcijas, įvardžius ir jais „kalbame“ pastabiam klausytojui visai kitus dalykus, nei manome kalbantys. Taigi žmonės kalba, o jų kalbà kalba apie juos visai ką kita, o ne jų norimą perteikti mintį. Ir mes girdim tą „ką kita“.

Taigi kaip niekada svarbus tapo organiškumo, nuoširdumo, minties ir žodžio, tikrovės ir vienovės principas, kai visi viename lauke – labai lengva patikrinti, atskirti, kas originalu, o kas nukopijuota. Manau, kad apie šiuos reiškinius reikia diskutuoti iš įvairių varpinių – lingvistikos, teisės, psichologijos, etikos. Šis straipsnis to padaryti nepajėgus. Jame pasidalinsiu keliomis subjektyviomis, į jokius akademinius apibendrinimus nepretenduojančiomis savo įžvalgomis, ką perskaitau savo darbuotojų, kolegų, kandidatų tekstuose, kas man leidžia priimti personalo ir verslo valdymo sprendimus.

A. Usonienė: „beveik visa žmogaus kalbinė konstrukcija valingai ar nevalingai patiria autoriaus vertinimą“. Logiška: aš (t. y. subjektas), todėl ir pasaulį matau neišvengiamai subjektyviai, o ne objektyviai. Visa mūsų patirtis subjektyvi, nebūna įspūdžio be jo vertinimo, mes kuriame pasaulį ir save, žodžiais.

Mus vieną nuo kitų skiria mūsų pasirenkami sinonimai. Įdomu, kad jie atskiria ne tik asmenį nuo asmens, bet ir tautą nuo tautos. Kalba vadinama „tautos kultūros, psichologijos ir filosofijos veidrodžiu vieninteliu šaltiniu jos dvasiai pažinti“, taigi skirtingą dvasią rodo tai, kad, pvz., lietuvių tauta pasirinko žodį „siuvėjas“ (savo reikšme sujungiantis dalis į visumą), kuriuo apibendrinamas – visas drabužio kūrimo procesas (o juk jis susideda ne tik iš siuvimo, dar yra sukirpimas ir modeliavimas), o vokiečių šio žodžio reikšmė – „sukirpėjas“, akcentuojant visai kitus dalykus – formą, konstrukciją, atskiras dalis. Taigi skirtingos tautos, skirtingos organizacijos, skirtingi asmenys pasirenka skirtingus reikšminius žodžius. 

Tęsiant apie asmenį, galima grubiai visą kalbėseną suskirstyti į 3P: Pranešėją, Pašnekovą, Pranešimą.

PRANEŠĖJĄ apibūdinantys veiksmažodžiai gali nurodyti, ar jis linkęs prisiimti atsakomybę, ar jos vengti; ryžtingumą ar pasyvumą, ar jis labiau orientuotas į rezultatą ar į procesą.

                      Veikiamosios rūšies valia.

Neveikiamoji rūšis yra mėgstančiųjų vengti rizikos, norinčių išvengti atsakomybės biurokratų.

„Medžiaga „bus parengta netrukus“(ne „parengsiu“, o „bus  parengta“, nepriskiria, kas parengs – nėra įasmeninimo, taigi nėra atsakomybės. Taip pat iškalbingas „netrukus“ – atsakomybę vengiantys prisiimti asmenys nemėgsta įvardyti tikslaus laiko, apie tai išsamiau toliau); „Viskas suderinta su klientu“(kas „viskas“? Paskui paaiškėja, kad vienas punktas iš dešimties, jie vengia konkretumo, slepiasi po abstrakčiais žodžiais, apie tai išsamiau toliau); „Visos minėtos pastabos susakytos“;„Dar nesutvarkyta, tačiau buvo sugaišti keli mėnesiai brangaus laiko“; „Užduotis perduota“.

O veikiamoji rūšis yra prisiimančių atsakomybę lyderių. Vadovas, tikėtina, sakys taip:

„Imkim ir darykim!“ (veikiamoji rūšis, santykis su pašnekovu – 2-as asmuo); „Aš parengsiu 1–10 darbotvarkės klausimus trečiadienį 14:00“ (aš – įasmeninta atsakomybė, veikiamoji rūšis, tikslus laikas).

„Išsiaiškinsiu, kas už tai atsakingas ir  padarysiu viską, kas nuo manęs priklauso, kad išspręstume šį klausimą“.

Informatyvus veiksmažodžių modalumo atspalvis.

   Stebėkite žodžius „galėti“, „privalėti“, „reikėti“, „tekti“, „turėti“, „geisti“, „ketinti“, „norėti“, „trokšti“. „Galiu“, „sugebu“ vs. „reikia“, „tenka“ – t. y. man primeta, aš pasyvus, aš paklūstu. Akivaizdus skirtumas tarp: „Sugebu planuoti ir organizuoti savo veiklą, nustatyti prioritetus, koordinuoti keletą projektų vienu metu. /…/. Esu tikras, kad akademinių studijų metu įgytos žinios ir praktinė patirtis leis profesionaliai atlikti Jūsų siūlomo darbo užduotis“ ir „Darbą reikia parengti rytdienai.“

    Ką taria tariamoji nuosaka?

Ne realų, o tariamą veiksmą, t. y. tokį veiksmą, kuris, priklausydamas nuo kai kurių sąlygų, galėtų būti realus arba, mums pageidaujant, turėtų tapti realus. Jos vartojimas teisinėje kalboje gali turėti skaudžių pasekmių, nes kitos šalies advokatas gali lengvai nuginčyti parodymus ir teiginius, nes tai rodo palikta neužtikrintumą, dviprasmybę, neaiškumą. Kur tikrovė, o kur sąlyga? „Atrodė lyg eitų šlubčiodamas koja“ ar „ėjo šlubčiodamas koja“; „jis padarė“ ar „jis būtų padaręs“. „Norėčiau pretenduoti į jūsų siūlomą poziciją, nes tikiu, kad esu tinkama kandidatė jūsų siūlomoje darbo srityje.“ Noras priklauso tik nuo žmogaus, tariamoji nuosaka gali būti „jei jūs priimtumėt, jei sutiktumėt“, o čia kelia klausimų apie patį norą, tai nori ar nenori? „Neabejoju, kad ši pozicija man taip pat padėtų atskleisti visus savo gabumus“ Regis, stiprus žodis „neabejoju“, bet jis silpnesnis nei „esu tikras“, nes pasąmonė to „ne“ negirdi, ji girdi tik „abejoju“, tą prielaidą sustiprina ir toliau pavartota tariamoji nuosaka „padėtų“ – tai jei esi toks tikras, tai „padės“, o čia sąlygiškumas ir jo paneigimas vienas kitam prieštarauja. Tačiau komunikacijoje nieko negalima teigti šimtu procentų – tai gali reikšti ir perteklinį mandagumą, ir moterims labiau būdingą neužtikrintumą.

Ar veiksmą ar būseną nusakantys veiksmažodžiai vartojami?

Dar tai susiję su lytimi, vyrai iš prigimties drąsiau, užtikrinčiau reiškia savo mintis, jiems būdingas didesnis aktyvumas, taigi matome veiksmą: „Siūlau susitikti darbo pokalbiui, kuriame motyvuosiu savo pasirinkimą dėl kandidatūros, atsakysiu į atrankos keliamus klausimus.“; „Siūlau savo kandidatūrą! Tuoj aš jums įrodysiu, kad…“.

 „Pasiilgau“, „norėjau“, „patiko, „suprantu“ rodo būseną, dar pasyvumą, savirefleksiją vietoj veiksmo. Moterys iš prigimties kukliau, nedrąsiau formuluoja savo ketinimus. Tai susiklostė ir istoriškai  ̶ komunikacijos toną visai Vakarų Europos kultūrai uždavusioje antikoje tylos zoną globojo moteriška dievybė Muta. Ten viešasis kalbėjimas buvo vyrų teisė, o moterys tildomos.

Labai moteriškai iškalbingas šis organizaciniams ir dalyvavimo klausimams (tai yra veiksmams) aptarti skirtas laiškas:„Sveiki, smagu užčiuopti gyvybės pulsą, didžiuojuosi organizatorių iniciatyvomis ir iš anksto dėkoju visiems už atiduotas jėgas, liūdžiu, kad antrus metus iš eilės savaitgaliai studentams rezonuoja su konsultacijomis, /…/ kiek galiu, tiek prisidedu… Atvažiuoti į parodą tas pats, kas į Kanarus, kur visada šilta, gera ir gražu – prasmingo ir jaukaus laiko vykstantiems.“

          Pertekliniai veiksmažodžiai rodo orientaciją į procesą, o ne į rezultatą.

Dar svarbu ne tik atrasti reikšmines vietas, bet ir stebėti, kiek ir kur jos vartojamos.

Pvz., jūs esat vadovas, atėjus sutartam terminui norite gauti trumpą lakonišką informaciją, kad rezultatas pasiektas. Jums niekas kitas neįdomu, nes jūs darbuotoją vertinate pagal jo gebėjimą pasiekti rezultatą, o jus vietoj to, kad  išgirstumėte „padaryta“ ar „nepadaryta“ (kas irgi rodo, kad nevengiama atsakomybės ir bent jau pripažįstama), gaunate proceso aprašymą su pertekline informacija, o tai jau aptartas biurokrato požymis, kurį lydi ta pati neveikiamoji rūšis, tikslumo stoka. Vietoj pasakymo „derybų rezultatas tas ir tas“, pateikiama – „derybose susitiko dvi šalys, pirmoji išdėstė tokias savo pozicijas o antroji pareiškė prieštaravimą, į ką pirmoji atsakė /…/ šiuo metu deramasi dėl tokio ir tokio punkto..“ Išsamiausias proceso aprašymas rezultato nepakeis.

Aš, kaip vadovas, savo darbe vadovaujuosi tokiu dėsniu: kuomet reikia pasiekti rezultatą, visuomet aktyvuojasi dvi priešpriešinės jėgos – viena padedanti pasiekti tikslą (vidinė: disciplina, koncentracija, aktyvumas, atsakomybė, valia, komandinio darbo įgūdžiai, noras, motyvacija, patirtis; išorinė: palankios aplinkybės), tačiau VISUOMET įsijungia lygiaverti priešpriešinė jėga: vidinė: inercija, baimė, valios motyvacijos stoka, laiko planavimo bėdos, nenoras prisiimti atsakomybės už savo veiksmų (procesųJ) rezultatus; išorinė: trikdžiai, gedimai ir pan. Stipri asmenybė, kompetentingas profesionalas tas, kuris yra stipresnis už tas priešpriešines jėgas ir geba pasiekti rezultatą laiku. Vieni geba, kiti ne.

Pametama dalis informacijos rodo gebėjimo sutelkti dėmesį problemas. Daugeliui tenka erzintis, kai iš dešimties klausimų gauname atsakymus tik į kelis ir tenka vėl ir vėl iš naujo klausti ar tikslinti informaciją, kaip ir tais atvejais, kai, klausi vieno o atsakoma visai kas kita.

Mano receptas: sumažinti iki minimumo tikimybę ar norą pamesti informaciją – ji pateikiama punktais, grafiškai išskirta, svarbiausios vietos paryškintos, kartu su laišku pridedama instrukcija atsakymus pateikti po kiekvienu punktu, peržiūrima ar neliko dviprasmiškai suprantamų, interpretacijoms erdvę paliekančių vietų ir pan.

Optimizmas, pesimizmas.

Galima sakyti „Kliūtis naikinsime“, o galime: „Padidinsime greitį, naudą“. Čia iškalbingi keli momentai – pasirinktas neigiamas žodis kliūtis: ne „panaikinsime“ o „naikinsime“ – priešdėlis suteikia rezultatinę reikšmę, bet čia rezultato nesiekia skirtingai nei kitame pavyzdyje. Kiti pavyzdžiai, kur akivaizdžiai matome požiūrio skirtumus: „Ne, negalim“ arba „Pažiūrėsime, kaip galima būtų tai sutvarkyti“; „Taip nesigaus“, o gal „Aš žinau, kad turėtų būti galimybė“; „To aš negaliu, taip nedarau“ arba „Aš tikiu, kad tai bus galima išspręsti“; „Niekuo negaliu padėti“, o gal „Pabandysiu Jums padėti“.

Tvarkingumas, pedantiškumas.

Apie tai kal̃ba teksto pateikimas. Gavusi gyvenimo aprašymą, žiūriu viską: formatavimą, korektūrą, tvarkingumą, glaustumą, išsamumą, kiek tiksliai atsako į temą, o kiek „pila vandens“, manydami, kad kiekybė gali būti supainiota su kokybe.  Jei matau tris skirtingus datos, pavadinimų formatus, tai manau kad žmogus nelinkęs išbaigti darbų iki galo, ten kur nuobodu, rutiniška, reikalauja susitelkimo, kruopštumo. Tai gali būti šalutinės svarbos arba pagrindinės svarbos savybė, priklausomai nuo pareigybės, į kurią kandidatuoja.

Reikšminiai žodžiai (kalba apie vertybes ir svarbiausius dalykus).

Žiūri, kiek asmens ar įmonės deklaruojamos vertybės atspindi jų tikrąsias. Tam, kad tai nebūtų tik formalus deklaravimas, tie žodžiai arba jiems sinonimiški įprastai eina per visą tekstą arba per visus susijusius tekstus. Dažna būna, kad įmonė, pvz., kalba apie inovacijas, veržlumą, o iš jos dažniausiai parenkamų žodžių ar pirmiau minėtų konstrukcijų galima spręsti nuosaikumą ar sustabarėjimą arba jei tie žodžiai neina per visus tekstus suprantu, kad jie buvo deklaratyvūs..

PAŠNEKOVĄ. Santykis su pašnekovu atsiskleidžia stebint, kokiu asmeniu kalbama, įvardžius.

Mes į pasaulį galime žiūrėti savo akimis, vertinti jį iš savo varpinės. Tokie žmonės gerai supranta savo poreikius, tik gali būti per daug susitelkę ties savo jausmais ir siekiais, nepaisyti kitų. Šiuo atveju yra kalbama pirmuoju asmeniu. Žiūrintieji kito akimis labai empatiški, puikiai jaučiantys kitų poreikius, mėgstantys padėti žmonės. Jie gali nejausti savo poreikių, arba kito poreikius laikyti svarbesniais nei savo. „Jam atrodo, kad aš…“, „Jis jaučiasi negerai…“ – tai antroji pozicija. Žmogus taip pat gali kalbėti su savimi: „Tu gi nori padėti žmonėms, todėl turi mokytis retorikos!“. Stebėtojai dažnai atrodo atsiriboję nuo pasaulio, stebi iš šalies. Jie gerai jaučia, kas vyksta tarp žmonių, gali pažvelgti į save iš šono. Iš šios pozicijos galima vertinti ir nurodyti, kaip reikėtų elgtis vienu ar kitu atveju.  Sistema – ketvirtoji pozicija. Vieni ją supranta kaip asociacijos su sistema poziciją – „šeima“, „darbas“, „rinka“, „miestas“– ir mato per šios sistemos vertybes, vidaus santykius.

Antras asmuo svarbus, kai yra:

Ryšio kūrimas, pasitikėjimas, pagarba, empatija

Karo, įkaitų derybininkų instrukcijos: leisti kitai pusei suprasti, kad aš noriu ir galiu įlįsti į jos kailį. Anksčiau britų Skotland Jardo derybininkai vadovavosi tokiomis formulėmis (prieš kokius metus pakeitė):

–           Buvęs teiginys:„Aš suprantu tave, kodėl tą darai.“

–           Dažniausias atsakymas: „/pyp/ N I E K O tu nesupranti!!!!“

–           Pakoreguotas teiginys:„Padėk man suprasti tave, aš noriu suprasti tave.“

Ryšiui kurti būtina atsistoti į vieną poziciją su pašnekovu: arogancija, visažinio rolė, vertinimas, kategoriški teiginiai didina atskirtį ir priešpriešą, o ne stiprina jungtis. Kaip su vaiku kalbėdami pasilenkiate iki jo akių lygio, kad kartu, iš vieno aukščio, vienos padėties, žiūrėtumėte viena kryptimi link to tikslo, kurį norite savo pokalbiu pasiekti, taip ir su suaugusiu pašnekovu padedate į šoną savo išmanymą ir vertinimą, priimate jį besąlygiškai, be išankstinių nuostatų atsiveriate jam ir jo patirčiai, suprantate, kad jis, lygiai kaip ir jūs, turi tokią pačią teisę į savo nuomonę, nepriklausomai nuo to, ką jūs apie ją manote – tai palengvina bendrų sąlyčio taškų paiešką, jau išeinant ne tik iš jūsų, bet ir iš jo interesų:

„Kada nors jūs suprasite“  keistinas į „Ar jūs sutinkate, kad…“; „Nusiraminkite, nesijaudinkite“  – „Tuojau mes kartu viską išsiaiškinsime“; „Jūs neteisus, tai netiesa, Jūs klystate.“ –  „Aš išgirdau jūsų nuomonę“; „Nemokykite manęs“ – „Gerai, kad man apie tai pasakėte (ar) pranešėte. Aš į tai atsižvelgsiu. Turėsiu tai galvoje.“

Mandagumo frazės (pažiūrime ar yra, nėra)

„Pagarbiai“, „būsiu dėkinga“, („trukdau“ nėra mandagumo frazė o vengtina figūra retorikoje).

Kreipiniai (brangieji, gerbiamieji, mielieji)

Man kreipinys lyg adresas, jei netiksliai užrašytas, adresatas informacijos negaus arba ją gaus kitas.

Tikra istorija apie du bankus. Vienas jų orientuojasi į verslo subjektus, kitas gi  ̶  į privatų sektorių. Ir vienas jų kreipiasi „Gerbiamieji“ su žinute adresuota šeimos ūkiui o kitas „Mielieji“– su verslui skirta žinute. Tai regis smulkmenos, kurių net nepastebime, tačiau mūsų pasąmonė viską fiksuoja ir mes atfiltruojam ne sau skirtą informaciją ir jos neįsidėmime o paskui vadybininkai laužo galvas, kodėl milijonai išleisti reklamoms nepasiekė tikslo.

Žodiniai reveransai

F. Pucelik: „jūs arba keičiatės informacija ir ištekliais, arba šokate ritualinius šokius ar vaidmenų žaidimus. „Kaip sekasi? – Gerai.“ nėra keitimasis informacija, bet tai nereiškia, kad ritualiniai šokiai yra blogai – tai šaunus dalykas, kuris padeda prieiti prie kokybiškesnio bendravimo“.

Taigi, čia kaip šokių aikštelėje, jei nemoki šokio figūrų, partnerei numindysi batus ir ji tave paliks. Tam, kad mus įsileistų pro tam tikras duris, turim žinot jų kodą, kalbinį kodą. Kitaip kalbant, tam kad susikalbėtume, privalome kalbėti ta pačia kalba, tam, kad mus priimtų į tam tikrą aplinką, turim žinoti jos reikalavimus: elgesio protokolą, kalbos protokolą. Tačiau kaip ir bet kokia priemonė ji turi būti valdoma, kad netaptų savitikslė, nes labai dažnai už tuščių frazių nebesimato jokios valios, ketinimo ar pozicijos.

Nes tęsiant šokių analogiją, turėsim jau visą kaukių balių: jei kalbantysis slepiasi už kaukės, tai ją ir mato, reaguoja į kaukę, fasadą o ne į tikrą žinutę, taip kyla grėsmė gauti atsaką į tai ką transliuoja kaukė o ne asmenybė, taigi nueiti ne ten kur ketinta eiti, ir būti apsuptam žmonių, kuriuos pritraukė ne tavo mintys ir požiūris o tavo fasadas. Taip galima pasiekti tikslus ir kurti ryšius tik klausimas ar savus ir su savais. Kuo labiau sutampa išorė ir turinys, kuo autentiškesnis kalbėjimas tuo tiesiau einam į savo tikslus ir tuo geresnį ryšį su aplinka ir aplinkiniais kuriam.

Polinkis švelninti arba akcentuoti pasakymų kategoriškumą. Tą balansą galim stebėti. Jo pasirinkimo argumentai gerai išdėstyti  DAO priesakuose: kietumas mūsų kalboje – tai stiprumas, nelankstumas, įtampa, jėgos pozicija. Minkštumas – tai gebėjimas nusileisti, lengvai prisileisti, atsipalaidavimas (nes įtampa yra visuomet lieka kietoje pozicijoje). Vertinga išmokti pasirinkti pagal aplinkybes. Jei būsim tik minkšti, reikalai klostysis vangiai, nes mūsų pozicija bus neaiški. Minkštumas amortizuoja mūsų kampus tam, kad susidūrę su kitu nenukentėtume, nes jei nebus to amortizuojančio sluoksnio, daužysimės kampais kaip dvi kampuotos figūros. Tačiau jei tas amortizuojantis sluoksnis labai didelis tai kitai pusei paprastai kyla pagunda tuo piktnaudžiauti ir eiti tiek toli kiek galima iki užsisėdimo ant sprando, taigi vis tiek turim sau turėti apsibrėžę ribą, nuo kur jau baigiasi vata, reveransai ir atsimušama į mūsų kietą poziciją ar vertybes.

Suvokimo filtrai:

Pagal Henriko Stelmokaičio knygoje „Neurolingvistinio programavimo pagrindai“ aprašytą teoriją, visi asmenys skirstomi pagal pagrindinius asmenybės tipus į: vizualus, audialus ir kinestetikus.

Tyrimai rodo, kad daugiausiai  ̶  apie 60 procentų – žmonių yra vizualai. Vizualas – geriausiai supranta ir įsisavina visa tai, ką mato ar gali įsivaizduoti. Paprastai vizualai vartoja žodžius, susijusius su regėjimu „ar tu matai, kas nutiko?“, „gal pastebėjai, kad Jonukas kitaip elgiasi“, „pažiūrėk, kaip čia gražu“. Įprastai lakios vaizduotės, dėl to gali itin aiškiai matyti savo ateities ar svajonės viziją. O geriau matyti, tai reiškia lengviau įgyvendinti. Būtent dėl to sėkmingiausi verslininkai, kūrėjai dažnai priklauso būtent šiam tipui.

Vizualas:„Aha, dar paporinsiu Jonukui ir labai, labai visus kviečiu prisijungti! Ypač tuos, kurie širdy dar yra konsultantais! Nu, kas dar, jei ne mes? Įsivaizduokit, ateina dalyviai, o mūsų kampas tuščias…Nea, taip negalima. Nugriūčiau, jei nesulauktume Klaipėdos merginų, Vilniaus, Šiaulių ir Panevėžio regionų geriausių konsultantų“

Audialams būtina girdėti, išklausyti, tačiau tiek pat svarbu, kad klausytų ir jų. Raktiniai „atpažinimo“ žodžiai: klausyti, girdėti. Frazės: „girdėjai, kas nutiko Marytei?“, „klausyk, na jau Jonuko elgesys…“, „įsiklausyk, kaip šventiškai čia visi nusiteikę“.

Kinestetikams itin svarbu pojūčiai ir jutimai. Jie sako „ar tu jauti, kad Jonukas šiandien elgiasi keistai“, „man atrodo, kad visi nusiteikę šventiškai“, „jaučiu, kad čia mums patiks“. Pokalbio metu geriau susikalbėsite, pagausite „tą pačią bangą“, sukursite bendrystės jausmą, jei su žmogumi kalbėsite jo kalba, juk tą patį faktą galima pateikti parenkant skirtingus sinonimus ir vizualizuojant, ir racionaliai, logiškai argumentuojant.

PRANEŠIMĄ. Dėl ribotos apimties paliesiu tik porą aktualesnių aspektų. Vienas jų ryšys su tikrove (tiesa). Čia mus vieną nuo kito skiria daiktavardžiai ir prieveiksmiai.

         Tikslumas: laikas, vieta: „sausį, Pramonininkų konfederacijoje“

„Norėčiau dalyvauti Jūsų organizuotoje atrankoje“(labai nekonkretu: buvusi, esama atranka? Atsainus požiūris)

„Siūlau savo kandidatūrą!“(kur?)

„Čia perkelti tuos punktus iš viršaus“(kuriuos iš kur?)

Netiksliai kalbantys žmonės pasižymi netiksliu santykiu su tikrove, tai taip pat susiję su nenoru prisiimti atsakomybę, nes taip pasiliekama manevravimo laisvė suėjus terminui. Aš įprastai rašau pakartotinius laiškus prašydama patikslinti, tačiau tai didina mano ir pašnekovo laiko sąnaudas.

        Dviprasmiškumas

Nesakyti tiksliai gerai diplomatijoje, bet projektų valdymo srityje, komandiniam darbe – su kiekvienu žodžiu taip daugiau chaoso. Net šeimoje vyras neskaito žmonos minčių, juo labiau kolegos įmonėje, kurioje komunikacija lyg iš degtukų statoma piramidė, kuri stovi tuo stabiliau, kuo tikslesnės jungtys. Mūsų bendravimas ir yra tokios jungtys. Jei netikslus, viskas sugriūva arba tai lyg programavimas, lyg lygtis, kur įstatei netikslią vieną reikšmę ir visas sprendimas netikslus.

         Užtikrintumas, nedvejojimas

Anot Visvaldo Legkausko („Socialinė psichologija“, Vilnius 2012), žmonės, siekiantys padaryti tiesioginę įtaką savo pašnekovams, kalbėdami vengia naudoti silpnas kalbos formas, rodančias netikrumą ir pasyvumą. Tokios silpnos kalbos formos apima sustiprinančius pranešimą žodžius („taigi“, „tikrai“, „labai“), abejonę reiškiančius žodžius („turbūt“, „manau“, „lyg tai“) bei mandagumo frazes („ar negalėtumėt“, „prašyčiau“, „norėčiau“).

Dar nuo savęs siūlyčiau pažiūrėti ar pašnekovas nenaudoja tokių žodžių „gal“, , „kažkoks“ (autoservisas), „patrukdė“, „trukdo“, „turėtų būti įmanoma“, „nu, gerai, pasižiūrėsiu“, „tai kaip ir sakiau“ (vietoje to: „apibendrinant“, „taigi“).

Mažybinių žodžių vartojimas

Pvz.: „pinigėliai“, o dirba prestižinėje įmonėje – neadekvatus santykis su tikrove, gali būti nuoroda į disfunkcinę aplinką asmenybės formavimosi laikotarpiu.

„Čia uždegantis laiškutis“; „Nepasididžiuokit, pasiilgom Jūsų, užsukit bent valandėlei. Dovanokit, jei ko nepaminėjau, laukiami visi iki vieno, savi žmogeliukai!“

 

MELAS (sąmoningas)

–   Įrodo įvardžiai.

„Aš“. Dauguma žmonių vartoja įvardžio vienaskaitos pirmąjį asmenį „aš“. Jei nuo šios normos nukrypstama, nukrypimą verta ištirti atidžiau, nes tai gali rodyti, kad asmuo nesiremia faktais, kuriuos išdėstė pareiškime, o tai gali būti melo požymis.

Tekstų analizėje ypatingą dėmesį reikėtų skirti asmeniniams įvardžiams, pvz., „aš“ ir „mes“, taip pat visiems savybiniams įvardžiams, tokiems kaip „mano“, „mūsų“, „tavo“ ir (ar) „jūsų“, „jo“, „jos“ ir pan.

Remiantis T. David Harlow, Tarptautinės padegimų tyrėjų asociacijos sertifikuoto gaisrų tyrėjo, straipsnyje „Pareiškimų analizė: tiesa slypi žodžiuose“ išdėstytais teiginiais, asmuo turėtų pasakoti vienaskaitos pirmuoju asmeniu, vartodamas įvardį „aš“.  Tam, kad galėtume nuspręsti, ar pasakojimas sutampa su tiesa, mes ieškome kokio nors šių įvardžių pokyčio. Įprastai meluojantis asmuo toje istorijos vietoje, kurioje nenori figūruoti, pasakojimą apie save praleidžia.

Nemelaginguose tekstuose norma laikomas įvardžio vienaskaitos pirmojo asmens vartojimas, taigi ieškome vietų, kuriose įvardžio „aš“ trūksta ir kuriose perdėtai vartojamas įvardžio daugiskaitos pirmasis asmuo „mes“. Įvardžių keitimas yra melo požymis.

„Organizavau dokumentų valdymo sistemos diegimą, kuri valdo visus UAB „Romas Romo“ dokumentus. Atsakinga tiekėjų bei ekspedicijos atranka bei stiprūs derybų įgūdžiai padėjo sutaupyti daugybę įmonių lėšų. Nuolatinis domėjimasis rinka, bendravimai bei susitikimai su tiekėjais bei vežėjais leido užmegzti daugybę glaudžių santykių su daugybe įmonių.  

Siekdamas tobulėti, nuolat dalyvauju įvairiuose logistikos, lyderystės vystymo seminaruose. Jūsų nurodyti asmeninių savybių kriterijai atitinka mano asmenybę. Esu įgijęs stiprius derybų įgūdžius. Esu puikiai sugebantis planuoti bei organizuoti, tikintis, kad įmonės sėkmė priklauso tiek nuo profesionalumo, tiek nuo vadovo gebėjimo jį išnaudoti. Ne tik gerbiu kitokią nuomonę, bet ir visuomet į ją atsižvelgiu bei priimu pagrįstus sprendimus“.

(kalba apie atsakomybę, bet ten, kur neprisiima atsakomybės, – pirmas asmuo keičiamas trečiuoju asmeniu)

–      Veiksmažodžio laikas.

Asmuo, kaip normą vartos būtąjį laiką, nes tuo metu, kai pasakos apie įvykį, šis jau bus įvykęs.

Jei pastebėsite perėjimą iš būtojo laiko į esamąjį, tai gali būti itin svarbu, nes prisimenami įvykiai turėtų būti vartojami būtuoju laiku. Perėjimas į esamąjį laiką gali reikšti melą.

–      Nesutampa informacija (laikas, vardas, numeris, kiti požymiai pvz., išsilavinimas, šeiminis statusas).

–      Pašalinė informacija, perteklinė informacija.

Asmuo gali pateikti daugiau informacijos, nei jos reikia istorijai. Šio asmens pateikta informacija nebūtinai turi vykti pagal logišką laiko seką arba jis gali pateikti klaidingą, faktinių įvykių neatitinkančią informaciją arba maskuoti vienų savybių trūkumą išsiplečiant ties kitomis:

„Norėčiau pretenduoti į jūsų siūlomą poziciją, nes tikiu kad esu tinkama kandidatė jūsų siūlomoje darbo srityje. Esu motyvuota ir entuziastinga asmenybė, kuri linkusi spręsti problemas greitai ir be didelio streso. Ketverius metus derinau mokslus /…/ universitete su papildomu darbu prabangiame restorane, stengdamasi patenkinti visus klientų pageidavimus su šypsena. Per tuos metus išmokau puikiai derinti savo laiką bei atlikti keletą užduočių vienu metu be tam tikrų nesklandumų.

Aš tikrai tikiu, kad mano įgyta patirtis ir charakterio savybės su aukštuoju išsilavinimu puikiai tiks jūsų siūlomai pozicijai ir aš galėsiu prisidėti prie jūsų kompanijos tobulinimo ir judėjimo į priekį.  Neabejoju, kad ši pozicija man taip pat padėtų atskleisti visus savo gabumus ir kartu galėsime įgyvendinti visus siekiamus tikslus.

Dėkui labai už jūsų laiką ir tikiuosi kad tikrai apsvarstysite mano kandidatūrą šioje pozicijoje. Maloniai lauksiu jūsų atsakymo.“

Šalutinės savybės dominuoja slepiant trūkumus ir kompetencijos stoką.

Melą rodo ir vengimas tiesiai atsakyti į klausimą, o puolimas  ̶  gėdinimas, kad užduodami tokie klausimai.

–                  Teisinimasis, poreikis patvirtinti savo veiksmus.

–                  Atminties ypatumai

 „Neprisimena“. Atkreipkite dėmesį, kai asmuo staiga ko nors neprisimena, teigdamas „Neprisimenu“ arba „Negaliu prisiminti“. 

–                  Frazės „galvoju“, „manau“, „kiek žinau“.

Jomis siekiama sumažinti ryšį su apibūdinama veikla ir iš anksto nukreipti dėmesį nuo teiginio.

        

         KLAIDOS

–                  MELAS (pasąmoninis)

1989 m. Z. Froidas savo veikaluose „Psichinis užmiršimo mechanizmas“; „Kasdienio gyvenimo psichopatologija“ teigia, kad mes užmirštame dėsningai ir kryptingai, vertinamas ne tik užmiršimas, bet ir klaidingas prisiminimas (informatyvūs daiktavardžiai). Dėmesį trikdo kita į galvą ateinanti mintis, emocija, taip užslopintas elementas stengsis pasireikšti, tai rodo, kad prieš tai vyko slopinimas, jis pasireiškia kaip klaida žodyje arba vieno žodžio pakeitimas kitu:

Z. Froidas laimingas, kad jo pacientė sparčiai taisosi po sunkios ligos ir džiaugsmingai ištaria palinkėjimą: „tikiuosi, jūs dar negreit atsikelsite iš lovos“ – pasąmonė iškrėtė pokštą, nes išdavė norą kuo ilgiau gydyti turtingą pacientę.

Įdomu tai, kad aš pati nesugebėjau taisyklingai parašyti šio sakinio ir net redaguodama nepastebėjau savo klaidos, kad vietoje „taisosi“ parašiau „tąsosi“ – manau, taip nesąmoningai pasmerkiau Z. FroidąJ

„Jis gali valgyti ir gerti ką aš tik noriu“ (vietoje„ką jis nori“); „Ar matėte naująją vitriną visa dekoltuota“ (vietoje „dekoruota“); „Mes visada savanaudiškai palaikome bendrą reikalą“ (vietoje „nesavanaudiškai“, ir tai prasprūdo pro redaktorių ir korektorių, kas rodo, kad taip mano visa redakcija); „Alkohol“ vietoj „alcol“ (gr. „tulžis“).

Vienoje vadovų konferencijoje moderatoriaus ištartos frazės: „klientas (vietoje „klausytojas“) iš salės teigia“; „Jūs mums pamokėsite (vietoj „patikėsite“) savo duomenis“; „Noriu pamokėti (vietoj „paminėti“)“; Pranešėjas: „Mūsų įmonėje nuolatos krito (vietoj „kito“) apyvarta“.

Klaidos mūsų didžiausios išdavikės, pora pavyzdžių, ką iš jų matome:

Amžių:

Pvz., iš vertimo:

„Savaitės bėgyje“ – pažodinis vertimas iš rusų kalbos „v tecenie nedeli“, tačiau mažytė smulkmena – vertėja vertė iš anglų kalbos„within a week“, taigi tai rodo, kad jai labiau įtaką daro rusiškos konstrukcijos, nei angliškos, kas skiria gimusiuosius sovietiniais laikais ir gimusiuosius nepriklausomybės laikais. Vertėjai 70 metų.

„Valdymo organai – organi upravlenija“;  „aukščiau nurodyta – vishe upomianuta“; „iš vienos pusės, iš kitos pusės – s odnoi storoni, s drugoi storoni“; „rašė didelius straipsnius – pisala bolshie statji“; „redkolegija, genplanas – redakcinė kolegija, generalinis planas“.

„Košmaras – siaubas“ („košmar“ – rusiškas vs „horror“ – angliškas), „bardakas – chaosas“ („bardak“ – rusiškas vs „chaos“ – angliškas) – labai įprasti žodžiai kasdienėje kalboje, nurodantys iš kurios kalbos versta.

Tautybę:

Pvz., iš motyvacinio laiško, kur matyti, kad negimtakalbiams sunkiausia įvaldyti mūsų linksnius ir giminių derinimą: „Kaip matote iš mano gyvenimo aprašymo, turėjau galimybę išbandyti savo jėgas, dirbant įvairiuose srityse bei pareigose, pradedant nuo pardavimo vadybininkės mažoje įmonėje iki vadovo asistentės, projektų koordinatorės vienoje didžiausių naftos pramonės kompanijų. Teigiamai vertinu galimybę dirbti įvairiapusišką darbą – dalyvavau verslo vystyme, procedūrų kūrime, santykių su klientais formavime.“ 

Ne tik profesiją, bet ir įmonę:

Skirtingose srityse dirbantieji vartoja skirtingą leksiką, vien iš jos nesunku nustatyti, kokios profesijos ir kokioje srityje veikiančios įmonės darbuotojas yra kalbantysis. Pvz.,  banko darbuotojas sakys „išgryninkite pinigus iš bankomato“, o ne „išgaukite pinigus iš bankomato“.

Taigi pamatėme, kad sinonimika išties atskiria vieną autorių nuo kito ir vieną įmonę nuo kitos.

Išties pagal tekste randamus profesinį žargoną galima autorių priskirti ne tik vienai ar kitai veiklos sričiai, bet ir įmonei. Kiekviena didesnė įmonė turi savo žargoną. Ta išvada atėjo iš praktikos: pvz., nenusistovėjus terminijai, atsiradus poreikiui įvesti vieną ar kitą terminą, kur tuo pat metu toje srityje cirkuliuoja keli terminai ir viena įmonė kategoriškai pripažįsta vieną vienintelį kaip taisyklingą, o kita kitą, jei jie yra darybiškai taisyklingi ir siekdami, kad mūsų verčiami tekstai būtų vieningi su kuriamais įmonės darbuotojų, mes 2002 metais pradėjome kurti žodynus. Tuo metu mūsų biuras turėjo apie 10 IT žodynų – pagal „Hewlett Packard“, pagal „Oracle“, buvo ir 10 teisinių žodynų, tačiau ilgainiui suvienodėjo.

Variantai, kurių pageidauja klientai:

Pareigybės: CEO, „general manager“

IT: žiniatinklis, saitynas; tarnybinė stotis serveris; baigti veiksmą, atšaukti, sustabdyti („cancel“)

Technika: įspėjimo signalas, įspėjamasis signalas, avarinis signalas

Medicina: vamzdelis, žarnelė, šlangelė

Teisė: bendrija, bendruomenė; suvaržymas, susaistymas, apsunkinimas („encrumbrance“)

Taigi moralas: kalbėkime, rašykime, versime taisyklingai, nes klaidos yra didžiausios mūsų išdavikės, kurios identifikuoja ne tik mūsų charakterį, bet ir tikruosius ketinimus ir (ar) kėslus.  Energiją geriau skirti savęs tobulinimui, o ne įvaizdžiui ar tikrųjų ketinimų maskavimui. Įtaigus, efektyvus žmogus yra organiškas, tikras, rezonuoja autentiškas žmogus, o ne idealus.

Mūsų pasąmonė vis tiek jaučia, kad kažkas ne taip, ir ji nori kalbėti ir randa formą per klaidas ar jaudulį. Kai jaudinamės, skubame, regresuojame iš sąmonės į pasąmonę ir lengvai nuskaitomi visi slopinami mąstymo momentai.

Dar pora žodžių apie tylą ir įkvėpimą.

Šiuolaikinės lingvistikos atstovai teigia, jog kalbėjimas yra ne tik ištarti žodžiai, bet ir tarpai tarp jų, tyla, kurią galima analizuoti kaip kalbą. Dar praėjusio šimtmečio pradžioje žymus teatrologas K. Stanislavskis teigė, kad  draminis veiksmas vyksta ne tik dialoguose, bet ir pauzėse tarp jų ir kuo pauzės ilgesnės tuo ji intensyvesnė. Tyla galingas įrankis arba ji stipresnė už kalbėtoją arba jis stipresnis už ją. Juk tyla ir susilpnina  ̶  rodo bejėgiškumą, netvirtumą, neturėjimą ką pasakyti, sąmoningai valdoma tęsiama tyla rodo priešingas savybes  ̶  ji sustiprina prieš tai pasakytą mintį, rodo savitvardą, charakterio jėgą, manipuliatyvumą per pašnekovui sukeliamą diskomfortą, kuomet tęsiama tyla gali išmušti iš pusiausvyros pašnekovą ir tas karštligiškai bandys performuluoti klausimą į ne tokį atvirą ir labiau priimtiną savo tyla jį iš pusiausvyros išmušusiam pašnekovui.

Man dar patinka posakis „Žodžiai – lyg upelio brastos akmenys, jie reikalingi norinčiam pereiti į kitą pusę, bet perėjus jos nebereikia“, taigi kuo daugiau patirties, tuo mažiau, bet svaresnių žodžių. Patirtis paprastai nėra labai šneki, tačiau labai iškalbinga.

Tyloje dar gimsta įkvėpimas. Įkvepiantys žodžiai gimsta iš vidinės tylos o ne iš vidinių monologų.

Galima stropiai išmokti teoriją, galima išlavinti įgūdžius pateikti save taip, kad sulauktų pageidaujamų rezultatų, tačiau pažiūrėkim, ar labai gerai savo profesiją  išmanantis aktorius, dailininkas, muzikos atlikėjas ar politikas gali paliesti savo kūriniu ar kalbomis minios žmonių širdis, ar jie turi išliekamąją vertę? Tam jam, matyt, reikia įkvėpimo, reikia meilės, kitaip kalbant, jis turi įpūsti dvasią į savo kūrinį, ar kalbą atliekamą naudojantis savo žiniomis, įgūdžiais bei balso padargais kaip priemone.

Pati kalba kaip sistema taip pat yra priemonė pernešti kažkam, kas nėra ji, pernešti per žodį kaip priemonę kažką, ko niekas daugiau be žmogaus padaryti negali – pernešti energiją, savo energiją, įdėjus dalelę savęs. Ar tą būtų galima pasakyti apie kalbą be įkvėpimo?

Regis, šioje pirmojoje komunikacijos taisyklėje pasakyta viskas, kas svarbu:

„Pradžioje buvo Žodis.

Tas Žodis buvo pas Dievą,

ir Žodis buvo Dievas.

Visa per jį atsirado,

ir be jo neatsirado nieko,

kas tik yra atsiradę.

Jame buvo gyvybė,

ir ta gyvybė buvo žmonių šviesa.

Šviesa spindi tamsoje,

ir tamsa jos neužgožė“

Taigi Žodis buvo pirmiausia, Žodis yra Dvasia, iš jo viskas gyva, bet jis ir kartu gyvybės šviesa, progresas, kuriantis iš tamsos ir nebūties naujus pasaulius. Žodis kaip alfa ir omega. Kaip įkvėpimas ir iškvėpimas (rusiškai v-Dux, v-dox i.e. v-doxnovlenie), taigi be įkvėpimo nebus gyvybės, be įkvėpimo nebus sukurto pasaulio, nebus kūrinio, tai yra nebus rezultato, nebus progreso, nebus nieko – teliks neįsisąmoninta nebūtis. Taigi noriu pasakyti, kad nebūtina jums prisiminti visų tų pirmiau komentuotų teiginių, išskyrus vieną, patį svarbiausią dalyką, be kurio nieko kito nebus – įkvėpimo. Jei jį jaučiate kalbėdami, rašydami, jei mylite tai, ką darot, jei su malonumu darote, ir jums patinka pats procesas, reiškia, jūsų kalba su kiekvienu žodžiu bus tiesianti tiltus, auginanti ir kurianti naujus pasaulius, ko visiems mums ir linkiu

Plačiau > Publikuota: www.bernardinai.lt

Slovakija – šalis – aukso vidurys

„Eksportas: Slovakija“ tęsia vertimų biuro „Ars libri“ straipsnių seriją. Kaip ir anksčiau dalijamės kalbinėmis įžvalgomis, įdomiais faktais apie šalies kalbą ir verslo etiketą. Sakoma, kad slovakai nėra tokie uždari kaip skandinavai ir nėra perdėtai draugiški kaip Balkanų šalių žmonės. Puikus variantas ieškantiems aukso vidurio.

Verslo etiketas

Verslo susitikimuose elkitės dalykiškai, toks elgesys juos žavi. Jie nėra linkę iš karto bičiuliautis, todėl prireiks keleto susitikimų, kol šalia jūsų jie pradės jaustis jaukiai.

Nors slovakų verslo kultūra sparčiai vakarėja, vis dėlto reiktų laikytis tam tikrų tradicijų. Tarp valdžios ir pavaldinių išlaikomas tam tikras atstumas ir žemesnio rango darbuotojai nėra linkę siūlyti savo idėjų viršininkams. Reikėtų vengti tokių draugiškumo išraiškų kaip paplekšnojimas per nugarą, bučiavimas į skruostą ar rankas. Bučiuoti moters ranką taip pat nebepriimtina. Susitikimuose dažniausiai nieko nedovanojama, nebent mažą, simbolinę dovaną. Dėl visų susitikimų tariamasi iš anksto, o į punktualumą žiūrima griežtai. Slovakai nėra linkę konfrontuoti, todėl užduotis stengiasi įvykdyti „per aplinkui“. Verslas vykdomas lėtai, todėl apsišarvuokite kantrybe. Svarbu nenuvertinti savo partnerio, reikėtų išklausyti jo idėjų, negrūsti per prievartą savo minčių, rekomendacijų, nes bendradarbiaujant su slovakais turi būti jaučiama lygybė tarp partnerių ir abipusė pagarba. Taip pat svarbu nebūti arogantiškam, nes slovakų vadovams tai nepriimtina. Jei jaučiate, kad partneris į pasiūlymus žiūri pesimistiškai ar nesupranta, ką norite pasakyti, turėtumėte supaprastinti savo pristatymą ir pabrėžti tikslą bei siekiamus rezultatus. Nereikėtų organizuoti susitikimų penktadienio popietę, nes dauguma slovakų tuo metu važiuoja į savo sodybas užmiestyje. Apranga turėtų būti konservatyvi. Vyrams dera vilktis tamsų kostiumą su kaklaraiščiu, o moterims rengtis kukliai. Nerekomenduojama vilktis ryškiaspalvių rūbų.

Pirmasis susitikimas

Susitinkant su partneriais ranką paspausti reiktų tvirtai ir žiūrėti tiesiai į akis, priešingu atveju jie pamanys, kad esate silpnas ir kažką slepiate. Priėmėjas visada ranką ištiesia pirmas. Spaudžiant rankas sakoma „dobre den“ („laba diena“), „dobrý večer“ („labas vakaras“) ar sutikimo frazes, pavyzdžiui, „vítáj vás“ („sveiki atvykę“) ar „těší mne, že vás mohu přivítat v naší společnosti“ (malonu jus priimti į mūsų draugiją). Susitikimų pradžioje išdalijamos verslo kortelės, dažniausiai slovakų kalba. Vyresnės kartos atstovai pradžioje gali papasakoti apie savo šalį, tuo tarpu jaunesni iš karto linkę pereiti tiesiai prie reikalų. Po pasisveikinimo stovėkite tol, kol jums pasiūlys atsisėsti, nes gali būti, kad jums yra specialiai skirta vieta. Per pirmuosius susitikimus siekiama su partneriais sukurti pasitikėjimą. Pirmą kartą susitikimui gali vadovauti žemesnio rango vadybininkas, o prieš dalykinį pokalbį bandoma geriau pažinti pašnekovą.

Atvejis	Lietuvių k.	Slovakų k.
Kabutės	Įmonių pavadinimai skiriami kabutėmis: UAB „Ars libri“, bet rašant didžiosiomis raidėmis, kabutės nededamos, pvz., UAB ARS LIBRI. Produktų pavadinimai skiriami pasviruoju šriftu ar kabutėmis.	Įmonių pavadinimai neskiriami kabutėmis: Akciová spoločnosť Slovnaft.
Procentai	15 %	15 %
Matavimo vnt.	100 g	100 g
Vienaskaita ir daugiskaita	Vartojami abu variantai. Pvz.: „sūdyta silkė“ ir „sūdytos silkės“.	Vartojami abu variantai.

Plačiau > Publikuota: www.verslilietuva.lt

„Eksportas: Latvija“ tęsia vertimų biuro „Ars libri“ straipsnių seriją. Šiuose straipsniuose dalijamės kalbinėmis įžvalgomis, įdomiais faktais apie šalies kalbą ir verslo etiketą. Latvija laukia užsienio investicijų ir maloniai priima užsienio investuotojus, domisi jų šalies kultūra, tradicijomis Gali atrodyti, kad puikiai pažįstame savo kaimynus latvius – mūsų kalba, istorija ir mentalitetas panašūs, tačiau, kaip ir kiekvienoje šalyje, egzistuoja tam tikrų niuansų, kurių lietuvių verslininkai nežino.

Verslo etiketas

Latviai itin vertina nuoširdumą ir nevengia tiesmukumo. Verslo susitikimo metu patartina eiti tiesiai prie reikalo ir netuščiažodžiauti. Pats geriausiai būdas savo tikslui pasiekti yra tiesioginės derybos. Žinoma, prieš tai turite būti tinkamai pasiruošęs, išsiaiškinęs visus faktus ir pasirengęs pateikti profesionalius atsakymus į klausimus. Susitikimų metu svarbu įgyti potencialių verslo partnerių pasitikėjimą, vėliau už jus kalbės jūsų reputacija, o rašytinės sutartys taps tik formalumu.

Latviai taip pat džiaugsis, jei prisiminsite jų gimtadienius ir vardadienius, ir po susitikimo juos pasveikinsite. Latviai maloniai priima suvenyrus ir kitas dovanėles, susijusias su jūsų atstovaujama šalimi. Vis dėl to, atkreipkite dėmesį, kad jos neturi būti itin brangios, nes galite sudaryti įspūdį, kad norite juos papirkti.

Pirmasis susitikimas

Derėtų atminti, kad pirmasis susitikimas su potencialiais partneriais Latvijoje yra formalus. Kai kurių Latvijos verslininkų nuomone, lietuvių verslininkai bendrauja mažiau formaliai negu latviai ir dažnai nesuteikia pakankamai išsamios informacijos ir paaiškinimų. Pirmojo susitikimo metu griežtai aptarkite tik su verslu susijusius klausimus. Į susitikimą nevėluokite, pasisveikinkite tvirtai paspausdami ranką. Susitikimo metu palaikykite akių kontaktą su visais jame dalyvaujančiais asmenimis. Pokalbio metu nepertraukinėkite pašnekovo, negestikuliuokite ir nesistenkite pasirodyti pranašesni. Verslo įmonėse galioja griežta hierarchija, todėl žemesnės grandies darbuotojai visus sprendimus derina su vadovu, kurio žodis yra lemiamas.

Vėlesnių susitikimų metu be verslo temų galėsite aptarti ir laisvalaikio pomėgius, hobius. Nenustebkite, jei pasibaigus susitikimui sulauksite kvietimo pridėti ką tik susitiktą naują pažįstamą prie savo „Facebook“ paskyros ar kvietimo bendrauti kitose socialinėse platformose. Latviai mėgsta šiltai ir betarpiškai bendrauti ir aktyviai naudojasi socialiniais tinklais.

Komunikacija

Didžioji dalis latvių moka daugiau kaip vieną kalbą. Be valstybinės latvių kalbos, latviai puikiai kalba rusiškai – daugumoje mokyklų mokoma rusų kalbos kaip užsienio kalbos. Rusų kalbai pirmenybę teikia vidutinio amžiaus verslininkai tiek Latvijoje, tiek visoje Rytų Europoje, tad jei negalite pasigirti anglų kalbos žiniomis, su vyresnio amžiaus latviais tikrai susikalbėsite rusiškai. Anglų kalbos žinios pravers bendraujant su jaunesniais verslininkais.

Užmezgę verslo santykius, pasistenkite išmokti keletą žodžių latvių kalba, taip pradžiuginsite verslo partnerius. Net paprasčiausias pasisveikinimas latvių kalba gali padėti sukurti geresnį įspūdį. Dėl to verta prisiminti keletą populiariausių frazių: „laba diena / labas vakaras“ – „labdien / labvakar“, „kaip jums sekasi?“ – „kā Jums klājas?“, „ačiū – paldies“.

Bendraudami el. laiškais atminkite, kad el. laiško struktūra nėra griežta, bet rekomenduojama bendrauti formaliai. „Jūs“ ir „Tu“ yra pageidaujamos mandagios formos (rašomi lygiai taip pat, kaip lietuviškai), „Tu“ turėtų būti rašoma didžiąja raide. Galima kreiptis vardu ir rašyti mažiau formaliai, kai verslininkai bendrauja ne pirmąkart, ar yra pažįstami (anksčiau turėjo bendrų reikalų, kalbėjo telefonu ir t. t.). Bet kokiu atveju rekomenduojama nenaudoti šnekamosios kalbos žodžių, bendrauti mandagiai ir el. laiškuose suteikti pakankamai išsamios informacijos. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad laiške nebūtų skyrybos ir rašybos klaidų.

Atliekant vertimus iš lietuvių į latvių kalbą, dažniausiai netaisyklingai verčiami UAB, AB, VĮ, pvz., UAB dažnai verčiamas kaip SIA, nors reikšmės ne visiškai sutampa. Panašiai yra ir su gatvės pavadinimais (pvz., T. Ševčenkos gatvė ar T. Ševčenkos iela). „Ars libri“ vertimų biuras rekomenduoja neversti nei įmonės teisinę formą žyminčių santrumpų (UAB, AB, VĮ ir pan.) nei adresų. Verčiant iš lietuvių kalbos, pastebimos sintaksės klaidos (kartais naudojama lietuviška sintaksė) – pvz., lietuviškuose dokumentuose vieta ir laikas nurodomi vartojant vardininką – Kaunas, 2017 m. sausio 1 d., o latviškai turėtų būti vartojamas vietininkas – Kauņā, 2017. gada 1. janvārī. Atkreipkite dėmesį, kad latviškai data rašoma pirmiausiai nurodant dieną, tada mėnesį ir tik tada metus.

Kadangi šis straipsnis susijęs ne tik su Latvija ir jos kultūra, bet ir su verslu ir eksportu, todėl pateikiame lentelę, kurioje rasite etikečių latvių kalba įdomybes ir skirtumus nuo lietuvių kalbos.

Atvejis	Lietuvių k.	Latvių k.
Kabutės	Įmonių pavadinimai skiriami kabutėmis: UAB „Ars libri“, bet rašant didžiosiomis raidėmis, kabutės nededamos, pvz., UAB ARS LIBRI. Produktų pavadinimai skiriami pasviruoju šriftu ar kabutėmis	Reikia, pvz., AS „Valmieras Piens”, bet nereikia, pvz., AS VALMIERAS PIENS
Procentai	15 %	15 % (tarp skaičiaus ir procento ženklo reikalingas jungiamasis tarpas)
Matavimo vnt.	100 g	100 g (tarp skaičiaus ir procento ženklo reikalingas jungiamasis tarpas)
Pavadinimo šriftas	Pajuodintas. Pvz., Adžikos PADAŽAS	Dažniausiai pajuodintas, pvz., Tomātu mērce (pomidorų padažas). Kartais būna parašytas didžiosiomis raidėmis, pvz., TOMĀTU BIEZENIS (trinti pomidorai).
Vienaskaita ir daugiskaita	Vartojami abu variantai. Pvz.: „sūdyta silkė“ ir „sūdytos silkės“.	Kai kuriais atvejais abu variantai yra tinkami. Vienas iš variantų priimtinesnis, pvz., „sālīta siļķe” (sūdyta silkė) arba „sālīta siļķes fileja” (sūdyta silkės filė) dažniau vartojamas negu „sālītas siļķes” (sūdytos silkės)

Plačiau > Publikuota: www.verslilietuva.lt

„Eksportas: Izraelis“ tęsia vertimų biuro „Ars libri“ straipsnių seriją. Nemaža dalis Lietuvos verslininkų siekia rasti verslo partnerių Izraelyje ir į šią šalį eksportuoti savo prekes ar kartu su Izraelio verslininkais vystyti bendrus projektus. Izraelis turi kuo pasigirti. Tai daugelio verslininkų svajonių rinka, trečia šalis pasaulyje pagal verslumo rodiklį ir pirma pagal moterų verslininkių ir vyresnių kaip 55 metų žmonių verslumo rodiklį. Apskritai Izraelis – ta šalis, kurioje gyvenantys žmonės itin greitai nori tapti savarankiškais, todėl jau būdami jauni pradeda kurti savo verslus. Žinoma, tai didelė rizika, tačiau net ir žinojimas, kad viskas gali greitai baigtis nesėkmingai, jų nestabdo. Taigi šiame straipsnyje pristatysime Izraelio verslo kultūrą ir kalbinius niuansus, padėsiančius geriau suprasti šios šalies verslą ir jos verslininkus.

Kokia kalba kalbama Izraelyje?

Kadangi Izraelis išsiskiria savo gyventojų įvairove (skirtinga etninė grupė, religija, kultūra), todėl nenuostabu, kad ir vyraujančių kalbų įvairovė yra itin didelė. Lingvistiniu požiūriu Izraelis yra daugialypė šalis, kurioje yra užregistruotos nuolat vartojamos 33 kalbos bei tarmės. Oficiali kalba yra hebrajų (ivritas), o arabų kalba yra oficiali palestiniečių mažumos kalba. Plačiai vartojamos ir anglų, prancūzų, rusų kalbos. Plačiai žinoma jidiš kalba nėra pripažinta kaip oficiali, o vartojama tik religinėje sferoje. Oficialios kalbos raštas taip pat skiriasi nuo mūsų. Mes rašome lotyniškomis raidėmis, iš kairės į dešinę, o izraeliečiai rašo iš dešinės į kairę hebrajų alfabetu. Šios kalbos istorija nenusileidžia Izraelio valstybės istorijai – jos abi atgimė po dviejų tūkstančių metų. Keletas įdomybių apie šią kalbą – kiekviena raidė turi savo pavadinimą, kuris yra hebrajiškas žodis, taip pat kalba neturi balsių, tik 22 priebalses.

Kalbos etiketas – be suvaržymų

Verslo bendravimas ir susirašinėjimas yra šiek tiek mažiau suvaržytas etiketo ir protokolo nei kitur. Hebrajų kalboje nėra formos „Jūs“, kreipimasis vardu priimtas ir dažniau vartojamas nei „ponas ar ponia“ ar kreipimasis pavarde. Taip Izraelio gyventojai versle stengiasi sukurti nuoširdų bendravimą, malonią aplinką ne tik saviems, bet ir svečiams. Būtent tai paneigia visuomenėje susidariusį stereotipą, kad Izraelio žmonės yra pasipūtę, arogantiški ir priima tik „savus“.

Verslo etiketas: tiksliai žinokite, į kokią rinką orientuojatės

Izraelyje vyrauja trys religijos – islamas, krikščionybė, judaizmas – lemiančios daugiakultūrę aplinką šioje šalyje. Būtent nuo to, į kurią auditoriją kreipsitės, ir priklauso verslo etiketas. Todėl prieš pradedant verslo santykius ypač svarbu išsiaiškinti būsimų kolegų religines pažiūras. Išmanydami jų atstovaujamą religiją, parodysite pagarbą jiems. Oficiali darbo savaitė prasideda sekmadienį, o baigiasi ketvirtadienį, žydų šabo laikotarpis prasideda penktadienio saulėlydį ir tęsiasi iki šeštadienio saulėlydžio. Musulmonai nedirba ir į verslo susitikimus neina penktadienį, o kai kurie krikščionys atsiriboja nuo profesinio gyvenimo šeštadieniais bei sekmadieniais, tad jums, kaip kitos šalies atstovui, reikėtų prisitaikyti prie šių kultūrinių skirtumų. Kalbant apie aprangą verslo susitikimuose, reikėtų prisiminti, kad itin svarbu žinoti, su kokio tikėjimo žmonėmis susitiksite, pvz., jei jūsų būsimas verslo partneris išpažįsta islamą, o jūs esate moteris, patariama pridengti alkūnes ir kelius, taip parodysite, kad gerbiate jų kultūrą ir tikėjimą.

Potencialiems partneriams stenkitės sukurti gerą pirmąjį įspūdį. Kaip ir daugelyje kitų šalių, taip ir Izraelyje vėlavimas yra prasto skonio ženklas, ypač kai kalbama apie verslo susitikimus, todėl turėtumėte visada į susitikimus ateiti laiku ar net keletu minučių ankščiau. Antras ne mažiau svarbus dalykas yra kalbos išmanymas, kaip prancūzai nemėgsta nemokančių jų kalbos, taip ir Izraelio gyventojai nemėgsta verslininkų, kurių anglų kalbos žinios yra menkos, todėl jei jaučiate, kad prastai mokate anglų kalbą, geriausia išeitis yra pasisamdyti anglų kalbos vertėją. Žinoma, idealu būtų mokėti hebrajų kalbą, tačiau tai nėra būtina, bet ir šiuo atveju siūloma visada kartu su savimi atsivežti ir vertėją. Juk kalbos išmanymas sukurią malonesnę darbinę aplinką, taip pat būsite tikri, kad nieko nepražiopsojote ir viską supratote teisingai. Visada būkite pasirengę diskutuoti ir prisistatyti, jiems labai svarbus pirmas įspūdis, todėl geras prisistatymas gali būti jūsų koziris užmezgant verslo santykius šioje šalyje. Izraelyje itin aktyvus socialinis gyvenimas, šios šalies gyventojai mėgsta bendrauti ir nori kuo daugiau sužinoti apie savo pašnekovą, tad pasiruoškite aktyviam bendravimui, visada būkite pasiruošę papasakoti apie savo šalį, kalbą bei kultūrą, kuriai atstovaujate.

Plačiau > Publikuota: www.verslilietuva.lt

Artėjant laukiamiausioms žiemos šventėms norime padėkoti partneriams, darbuotojams ir kolegoms už bendradarbiavimą, gerą darbą ir kolegišką bendravimą. Vienas populiariausių sveikinimų būdų yra siųsti popierinius atvirukus ar originalus elektroninius sveikinimus, kuriuose savais žodžiais ar cituodami iškilius asmenis galite išreikšti savo padėką ir linkėjimus jūsų verslui svarbiems asmenims.

„Ars libri“ vertimų biuras jau spalio pabaigoje sulaukia pirmųjų užsakymų versti kalėdinius ir naujametinius sveikinimus. Todėl norėtume pateikti svarbiausius aspektus, kad jūsų kvietimas į renginį ar kalėdinis sveikinimas būtų vykęs ir tinkamai suprastas tiek gimtakalbio lietuvio, tiek užsieniečio (kai sveikinimą ar kvietimą rašote užsienio kalba).

Rašant asmenims, su kuriais jus sieja verslo santykiai, siūlytume vengti familiarumo ir savo tekste akcentuoti tokias vertybes kaip pagarbą. Todėl kreipiantis į adresatą siūlytume vartoti šiuos kreipinius: „gerbiamasis“, „gerbiamoji“, „gerbiamieji“, „pone“, „ponia“, ponai“, ponios“. Patartume vengti santrumpų, tokių kaip „Gerb. p.“, kurios pernelyg primena administracinio stiliaus klišes. Kai su klientais ar verslo partneriais esate itin gerai pažįstami asmeniškai, tuomet galimi ir kreipiniai „mielieji“ bei „brangieji“. Tokie kreipiniai taip pat labiau tinkami į šeimas orientuotiems verslams.

Rašydami sveikinimus užsienio partneriams ar klientams anglų kalba, atkreipkite dėmesį, kad nusistovėjęs mandagus kreipinys yra „Dear Sir/Madam/Sirs/Mr Smith/Ms Smith“. Dažnai pasitaikanti klaida lietuvių kalba parašytuose sveikinimuose yra po kreipinio eilutės iš didžiosios raidės pradedamas sveikinimas. Po kreipinio sveikinimas turėtų būti rašomas mažąja raide, pavyzdžiui: „Gerbiama ponia, sveikiname Jus Kalėdų proga“.

Dažnai kyla klausimas ar prieš žodį „Kalėdos“ būtina rašyti žodį „šventos“ arba santrumpą „šv.“ ir kokia raide, didžiąja ar mažąja jis turėtų būti rašomas. Anot Valstybinės lietuvių kalbos komisijos, žodis „šventas“ nėra šventės pavadinimo dalis ir nėra būtinas. Todėl tokių švenčių pavadinimus kaip Kalėdos ir Velykos galima vartoti ir be šio žodžio ar jo santrumpos „šv.“ Vis dėlto, jei Kalėdos jums ar jūsų verslo partneriams pirmiausiai yra religinė šventė, žodį „šventų“ ar „šv.“ rašykite mažąja raide, pavyzdžiui: „sveiki sulaukę šv. Kalėdų!“

Verta prisiminti, kad lietuvių kalba tiek Kalėdų tiek Naujųjų metų šventės pavadinimas rašomas didžiąja raide. Tačiau atkreipkite dėmesį, kad švenčių pavadinimuose tik pirmasis žodis rašomas didžiąja raide: „Naujieji metai“. Sveikinant užsienio partnerius dažniausiai linkima „linksmų Kalėdų“ („merry Christmas“) ir laimingų Naujųjų metų („happy New Year“). Anglų kalba kalėdinis laikotarpis taip pat gali būti vadinamas „holiday season“, todėl verslo partneriams galite siųsti ir „season’s greetings“. Naujųjų metų išvakarės vadinamos „New Year’s Eve“, o naujaisiais metais dažniausia linkima laimės („happiness“), sveikatos („health“), gerovės („prosperity“) bei ramybės („peace“).

Tuo tarpu lietuviškieji atvirukai dažnai atrodo lyg būtų „su tekstu viduje“, todėl stenkitės vengti klišių ir pritaikykite tekstą savo klientams pagal savo įmonės veiklą: galite linkėti „tvirtų metų“, jei esate metalo įmonė, „svajingų“ – jei moteriškų rankdarbių ir pan. Visgi nebūkite ir labai familiarūs: užuot rašius „Gaidžio metais būkite spalvingi kaip gaidžiai“, galite linkėti: „Tegu Gaidžio metai atneša į Jūsų gyvenimus spalvų“. Pats tekstas neturėtų būti labai ilgas: jeigu įmonės keičiasi atvirukais su kitomis įmonėmis, dažniausiai atsakingi darbuotojai turi laiko perskaityti porą trumpų sakinių.

Dažnai kalėdiniai sveikinimai tampa puikiu būdu partneriams ir klientams padėkoti už bendradarbiavimą, stiprius verslo ryšius. Anglų kalba tokia padėka išreiškiama taip „thank you for your business“ (dėkojame, kad kreipiatės į mus), „we appreciate you as our customer“ (džiaugiamės, kad esate mūsų klientas). Išlaikydami oficialumą lietuvių kalba, sveikinimą užbaikite šiais nusistovėjusiais posakiais: „pagarbiai“, „nuoširdūs (šventiniai) linkėjimai“, o anglų kalba atsisveikinkite, pasirašydami „Yours sincerely“, „Yours faithfully“, „Best greetings“.

Atminkite, kad egzistuoja taisyklės, kaip rašyti adresus. Ant adresatui Lietuvoje skirto voko pirmiausiai užrašykite, kam skirtas laiškas, galite pridėti santrumpą „p.“, pavyzdžiui, „p. Jonui Jonaičiui“. Adresuodami laišką adresatui užsienyje šalia įmonės pavadinimo prirašykite asmens vardą pavardę su santrumpa „Attn:“, taip išskirdami asmenį, kuris turėtų labiausiai atkreipti dėmesį į jūsų sveikinimą. Pavyzdžiui, adresuokite sveikinimą „Mondelez International, Attn: Mr John Smith“. Adresą ant užsienio adresatui skirto sveikinimo užrašykite šalies, į kurią siunčiate, oficialiąja kalba. Šalies pavadinimą galite užrašyti ir anglų kalba, bet neverskite tokių žodžių kaip „iela“, „ulica“, „Strasse“ („gatvė“).

Kalėdinis ar naujametinis sveikinimas nuteiks jūsų verslo partnerius pozityviai ir leis jiems pajusti, kad vertinate užmegztus verslo ryšius ir esate pasiruošęs juos ir toliau sėkmingai tęsti. Nepriekaištingas sveikinimo tekstas sustiprins jūsų, kaip solidaus verslo partnerio, įvaizdį ir leis jumis pasikliauti. Tad džiaukitės artėjančiomis šventėmis ir džiuginkite jūsų verslui svarbius asmenis nusiųsdami jiems šventinį sveikinimą.

„Eksportas: Didžioji Britanija ir JAV“ tęsia vertimų biuro „Ars libri“ straipsnių seriją. Šiuose straipsniuose dalysimės kalbinėmis įžvalgomis apie produktų etiketes, įdomiais faktais apie šalies kalbą ir verslo etiketą. Tiek JAV, tiek Didžiojoje Britanijoje vartojama anglų kalba, tačiau verta atkreipti dėmesį, kad kiekvienoje šalyje vartojamas anglų kalbos variantas yra skirtingas. Žinoma, net jei ir sumaišysite abu šiuos anglų kalbos variantus, tiek amerikiečiai, tiek britai jus supras. Tačiau jei norite parodyti, kad gerai išmanote britiškąjį ar amerikietiškąjį kalbos etiketą ir verslo kultūrą abiejų kultūrų kalbos subtilybių išmanymas jums tikrai pravers.

Amerikietiškojo ir britiškojo anglų kalbos variantų ypatybės

„Ars libri“ kalbos redaktoriai nori atkreipti dėmesį į keletą svarbių kalbos aspektų, kuriais britiškasis anglų kalbos variantas skiriasi nuo amerikietiškojo. Visų pirma skiriasi abiejose šalyse vartojami terminai. Pavyzdžiui, britai sausainius vadina „biscuits“, o amerikiečiai „cookies“; britai keliauja „tube“, (metro), o amerikiečiai „subway“ (metro). Amerikietiškame anglų kalbos variante kolektyviniai daiktavardžiai visada vartojami su vienaskaita, pavyzdžiui, „the staff is very helpful“ (darbuotojai – labai paslaugūs), o britiškajame anglų kalbos variante kolektyviniai daiktavardžiai gali būti vartojami ir su vienaskaita ir su daugiskaita: „the staff are very helpful“ arba „the staff is very helpful“.

Atkreipkite dėmesį ir į tai, kokius pagalbinius veiksmažodžius vartojate bendraudami su amerikiečiu ar britu verslininku. Bendraudami su britu, būsimajam laikui reikšti drąsiai vartokite „shall“, pavyzdžiui, „I shall inform you as soon as possible“, tačiau tą pačią mintį norėdami perteikti amerikiečiui vartokite „will“: „I will inform you as soon as possible“. Taip pat vertėtų atkreipti dėmesį į tai, kad tie patys žodžiai britiškajame ir amerikietiškajame variante rašomi skirtingai. Pavyzdžiui, rašydami laišką Disdžiosios Britanijos verslininkui vartokite: „colour“, „labour“, „centre“, o kreipdamiesi į Amerikos verslininką raštu vartokite „color“, „labor“, „center“.

Eksportas į JAV

JAV rinka yra didžiulė ir turbūt retas verslininkas nesvajoja jos užkariauti. Remiantis Pasaulio banko duomenimis, Jungtinės Amerikos Valstijos užimą 7 vietą, atsižvelgiant į sudarytas sąlygas pradėti verslą, palankią mokesčių sistemą, norų bendradarbiavimą su užsienio partneriais, ir sutarčių sudarymą. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad JAV yra federacinė valstybė, todėl greičiausiai teks savo prekes eksportuoti į konkrečią valstiją ar kelias valstijas. Svarbu atlikti parengiamąjį darbą, būtų idealu, jei ne tik domėtumėtės konkrečios valstijos, į kurią planuojate eksportuoti savo prekes, įstatymais, bet ir ten nuvyktumėte.

Nusprendę eksportuoti prekes, turėtumėte žinoti, kokie reikalavimai keliami produktų etiketėms. Reikalavimus, taikomus vartotojams skirtų produktų etiketėms, nustato Federalinės prekybos komisija (angl. Federal Trade Commission). Etiketėje privalo būti nurodyta produkto rūšis, gamintojo, pakuotojo, platintojo pavadinimas, adresas, kuriuo jis vykdo veiklą ir produkto neto kiekis (tiek metrinės sistemos matavimo vienetais, tiek JAV naudojamais matavimo vienetais).

Didžiosios Britanijos rinka

Daugeliui netikėtas britų sprendimas dėl išstojimo iš Europos Sąjungos neišvengiamai turės pasekmių ir eksportui į šią šalį. Šiuo metu tai vis dar viena populiariausių eksporto krypčių Lietuvoje, į kurią Lietuva eksportuoja lengvatinėmis sąlygomis, nes abi šalys yra ES narės. Į šią šalį daugiausia eksportuojama medienos gaminių, baldų, mineralinių išteklių, todėl, atrodo, lietuviai žino, ko reikia Didžiosios Britanijos vartotojams. Vis dėlto šioje rinkoje vartotojai yra daugiataučiai, todėl reikėtų pasvarstyti, į kurį rinkos segmentą orientuositės, pavyzdžiui, ar tai bus iš Lietuvos emigravę tautiečiai, vis dar puikiai pažįstantys lietuviškąją kultūrą ir tradicijas. Tokiems potencialiems vartotojams bus lengviau pristatyti savo produkciją taip, kad ji atrodytų aktuali. Visgi jei taikysite į britiškąjį segmentą, turite atidžiai apsvarstyti ne tik prekių ženklo pavadinimą, bet ir visą komunikacijos strategiją, kuri greičiausiai bus kitokia, nei savo produkciją pristatant Lietuvos emigrantams, todėl itin svarbu išmanyti šios šalies kultūrą ir žinoti socialines tendencijas.

Norint užmegzti tvirtą ryšį su verslo partneriais, būtina tinkamai bendrauti verslo klausimais. Šiuo atveju itin svarbus tikslumas ir konkretumas. Neišsisukinėkite nuo tiesaus atsakymo ir tiksliai nurodykite informaciją, kurios pageidauja potencialus partneris. Kaip ir visame pasaulyje, itin svarbus pirmasis susitikimas ar kontakto užmezgimas siunčiant elektroninį laišką. Tam, kad užmegztumėte ryšį svarbu įgyti potencialių partnerių pasitikėjimą. Gali būti, kad dalis partnerių bus skeptiški ir nelinkę bendradarbiauti su verslo įmonėmis iš Rytų Europos, todėl siekdami užmegzti ryšį pasistenkite užtikrinti kuo didesnį skaidrumą ir aiškumą: kuo aiškiau pristatykite savo įmonę (nepriekaištinga anglų kalba – didelis privalumas), išdėstykite savo tikslus ir pasiekimus, pavyzdžiui, nurodykite kokius kokybės standartus taikote, su kokiomis tarptautinėmis įmonėmis bendradarbiaujate.

Britams nuolatinis bendravimas itin svarbus! Verta atsiminti ir tai, kad šioje rinkoje konkurencija – milžiniška, todėl gerai išanalizuokite rinką ir apsvarstykite, kuo jūsų produkcija yra išskirtinė ir kaip galite pritraukti potencialius užsakovus. Svarbu žinoti ir tai, kad Didžiojoje Britanijoje vis dar aktuali griežta klasinė struktūra, daranti įtaką ne tik vartotojų pajamoms, bet ir pirkimo įpročiams bei tam, kokias prekes ir kokį gamintoją jie yra linkę rinktis.

Geros anglų kalbos žinios pravers pralaužiant ledus ir derantis dėl geresnių sąlygų. Bendraujant su britais verta būti itin mandagiam ir vengti betarpiško bendravimo. Verta atkreipti dėmesį, kad anglų kalbą vartoja didelė dalis negimtakalbių, kurių anglų kalbos žinių lygis ir kultūrinė aplinka nėra vienoda. Visgi mandagios frazės ir nusistovėję posakiai tikrai pravers norint užmegzti ilgalaikį ryšį tiek su Didžiosios Britanijos verslininkais, kuriems anglų kalba yra gimtoji, tiek su tais, kuriems tai užsienio kalba. „Ars libri“ ekspertai dar kartą nori priminti standartines mandagumo frazes, praversiančias komunikuojant elektroniniu paštu. Laiško pradžioje kreipiantis į asmenį (-is) rašoma „Dear Sirs“ (liet. gerbiamieji), „Dear Sir/Madam“ (liet. gerb. pone (ponia), kai norite akcentuoti, kad nekantriai laukiate atsakymo, vartokite: „I look forward to hearing from you“, o atsisveikinant pravers tokie pasakymai kaip „Best regards“, „Kind regards“ „Yours faithfully (sincerely)“.

Terminai produktų etiketėse, skirtose JAV ir Didžiosios Britanijos rinkoms

Ar žinojote, kad bulvių traškučiai Didžiojoje Britanijoje vadinami „crisps“, o Jungtinėse Amerikos Valstijose „potato chips“? Toliau pateikiame vertimų biuro „Ars libri“ kalbos redaktorių sudarytą lentelę, kurioje rasite populiarių produktų pavadinimus, kurie JAV ir Didžiojoje Britanijoje vadinami skirtingai.

Produkto pavadinimas lietuvių kalba Didžiojoje Britanijoje vartojamas pavadinimas anglų kalba JAV vartojamas produkto pavadinimas anglų kalba Burokas Beetroot Beet Sausainiai Biscuits Cookies Šokoladinis batonėlis Chocolate bar Candy bar Bulvių traškučiai Crisps Potato chips Baklažanas Aubergine Eggplant Žuvies piršteliai Fish fingers Fish sticks Gaivusis gazuotas gėrimas Fizzy drink Soda Košė Porridge Oatmeal Krevetės Prawns Shrimps Stiprusis gėrimas Spirit Liquor Saldainiai Sweets Candy Aliuminio plėvelė Aluminium foil Aluminum foil Malta mėsa Minced meat Ground meat Servetėlė Serviette Napkin Laiškinis svogūnas Spring onion Scallion

Plačiau > Publikuota: www.verslilietuva.lt

Ar pamenate pasaką, kurioje karalius, norėdamas pražudyti savo ištikimą tarną ir paimti jo pačią sau į žmonas, paliepė nabagui: „Nueik nežinia kur, atnešk nežinia ką, paėmęs iš nežinia ko“.

Ir tai buvusi pati sunkiausia užduotis, nes kaip ir mūsų kasdienybėje: kai neaiškiai, netiksliai kalbame, tai ir einame ne tiesiai iki tikslo, o aplinkeliais ar pasukame klystkeliais ir pasiklystame, t. y. stebimės, kodėl mus ne taip supranta, ar paliekame pernelyg daug erdvės interpretacijoms, ar mūsų reklama nepasiekia tos auditorijos, kuriai ji yra skirta. Jei norime savo kalba pataikyti tiesiai į tikslą, matyt, ji turi turėti savybes, kurias turi ir ši toliau pateikta pasaka apie ežero atsiradimą: „Ten, kur dabar ežeras, buvęs didelis sausas duburys, jame storai suželdavusios pievos. Sykį kilusi baisi audra, o jau lijo, tai lijo!.. Viena žemaitė stebėdamasi sušukusi: „Ale tai lej!.. Plateelej!“ (Plačiai lyja). Ir būta gi sutapimo, kad buvo netyčia ištartas šio ežero vardas – Plateliai, kurio nieks jau nežinojo, buvo jis užmirštas. O jau taip esti, kad pašauktas vardu ežeras nusileidžia. Taip ir anuokart – ežeras nusėdo į duburį, viską užliedamas ir paskandindamas. Taip jis iki šiol ir tyvuliuoja.“ Taigi tik tiksliai įvardiję reiškinius, t. y. „atspėję jų vardus“, galime transformuoti situacijas nuo esamų link norimų.

Analogų pastebime ir kitoje tautosakos rūšyje – užkalbėjimuose, daug jų įvairiose tradicijose, teigiančiose, kad tik balsu ištarta mintis (tai yra ne mūsų mintis, o mūsų kalba)turi kuriančios realybę energijos. Kodėl? Mums kalbant, kartu ir girdime, girdi mūsų kūnas, mūsų sąmonė, nes kalba iš to, kas nesąmoninga, kas dar neegzistuoja, iškelia reiškinius į sąmonės šviesą, kūnui reikia girdėti, kad suveiktų savigydos procesai, sąmonei – kad kūrimo procesai. Tuo pačiu principu paremtas saviįtaigos, mantrų, afirmacijų efektyvumas. Tik ar tikslaus įvardijimo balsu pakanka, kad savo kalba galėtume kurti pasaulį? Na, bet apie viską nuo pradžių. O

„Pradžioje buvo Žodis.

Tas Žodis buvo pas Dievą, ir Žodis buvo Dievas.

Visa per jį atsirado, ir be jo neatsirado nieko,

kas tik yra atsiradę.

Jame buvo gyvybė, ir ta gyvybė buvo žmonių šviesa.

Šviesa spindi tamsoje, ir tamsa jos neužgožė.“

Žodis buvo pradžioje ir tik iš Žodžio su Dvasia visa kas gyva rados, bet iš jo ne tik visa rados – jis kartu su tos gyvybės šviesa yra progresas, kuriantis iš tamsos ir nebūties naujus pasaulius. Ratas užsidaro. Iš jo visa susikūrė, jis visa ką kuria. Žodis kaip alfa ir omega, kaip įkvėpimas ir iškvėpimas. Rusiškai „v-Dux“, „v-dox“ ir „v-doxnovlenie“ – tos pačios etimologijos. Įkvėpimas ir tuomet įpūtimas dvasios tam žodžiui, iš kurio gims pasaulis, nuo tokio įkvėpto žodžio kažkas gims jūsų širdyje: jausmas, mintis, idėja. Taigi be įkvėpimo nebus gyvybės, be jo nebus sukurto pasaulio, nebus kūrinio, dėl ko nebus ir rezultato, nebus kokybės, nebus progreso, nebus nieko. Jei jaučiate įkvėpimą dirbdami savo darbą, jei mylite tai, ką darote, ir darote tai su malonumu, ir jums patinka pats procesas, reiškia, šis įkvėpimas bus juntamas ir jūsų kalboje, reiškia, esate savo vietoje. Pasauliui kūrimo procese reikia būtent jūsų, būtent čia, nepriklausomai nuo to ekonomikos kreivės kyla ar krenta.

20 metų dirbame su kalba ir kai matome visų verslo sričių tekstus, jaučiamės lyg laikytume ranką ant gyvo kalbos pulso. Matome, kad amžinųjų dėsnių niekas neatšaukė, kalba kuria gyvybę, jei ji kuriama tiksliai, įkvėptai, kai yra vienovė minties, žodžio ir veiksmo.Kasmet matome, kaip norminančios kalbą institucijos, įvesdamos naujus terminus, mėgina „pašaukti debesį vardu ir dykvietę paversti ežeru“, tik bėda ta, kad to žodžio negalima sukurti, jo negalima primesti – jį reikia atspėti.Prieš 10 metų Lietuvai integruojantis į ES sistemas, buvo verčiami patys didžiausi informacinių technologijų tekstai ir svetimybę „serveris“ kalbos institucijos liepė keisti į „tarnybinė stotis“, mes, kaip praktikai, kasdien skaitydami šimtus puslapių, matėme, kad kalba nenori priimti to žodžio ir po poros metų bandymų išmetė jį kaip svetimkūnį. Tad ilgainiui kalbos institucijoms teko pakeisti šį reikalavimą. 2002 m. studijuojant ekonomiką universitete, dėstytoja paskaitoje guodėsi, kad sakyti „kaštai“ mums neleidžia kalbininkai, liepia keisti į „sąnaudos“ ar „išlaidos“, 2011 m. kalbininkai nusileido.Kalba – gyvas organizmas, dar vadinama tautos siela, todėl ji evoliucionuoja ar regresuoja kartu su tauta ir jokios dirbtinai primetamos sistemos jos neveikia. Šios sistemos gali tik atspėti poreikius.Tai kaip ir kiekvieno mūsų vidinė išraiška, tik autentiška, gyva kalba yra įtaigi, įkvėpta, energiją nešanti ir rezonansą kelianti kalba. Tad siūlau nesivadovauti aklai komunikacijos taisyklėmis,kalbos klišėmis, specializuotais terminais, jei to kaina bus parastas kalbos gyvumas, kalbėkit savais žodžiais, nešdami žinią nuo savęs ir kalba bus efektyvi. Jei nėra vidaus ir išorės vienovės, jei viena kalbam, o kitaip jaučiamės, mūsų pasąmonė tą neatitikimą vistiek atskleidžia atidesniam klausytojui, kalbos klaidos, teksto užmiršimas – tai mūsų pasąmonės bandymai pasipriešinti neautentiškai žiniai.*

Taigi kalba – kaip programavimas, būtina kalbėti, ne tik nuo savęs, autentiškai, bet, kaip minėta, itin tikslai ir konkrečiai. Kaip matematikoje: jei reikšmė ne ta, tai ir sprendimo nebus. Vienas žodis – viena prasmė, o ne daugelio žodžių srautas, be jokios prasmės.Apstu pavyzdžių teisės srityje. Jei liudininkas savo kalboje vartoja tariamąją nuosaką, kita pusė gali užginčyti jo teiginius, nes tariamoji nuosaka reiškia, kad galėjo taip būti, bet galėjo ir nebūti.Reklamos tekstuose matome, kaip gamintojas skiria didžiules lėšas rinkodaros kampanijai, eidamas į naują rinką, tačiau neatkreipia reikiamo dėmesio į savo pavadinimą, į produkto pavadinimą. Pavyzdžiui: verčia, neverčia, adaptuoja, palieka orginalo kalba, rašo kabutėse, išskiria didžiosiomis raidėmis. Kiekviename tekste sutinkame vis kitų variacijų, o tai trukdo įsitvirtinti vartotojo sąmonėje jo nešamai žiniai. Rengtis išmokome, tačiau tai, kaip mes kalbame, tuo pat metu kalba apie mūsų profesionamumo stoką, aroganciją, nepagarbą ir pan. Geriausias pavyzdys – šių metų rinkimai,kuomet net politikai pripažino, kad kalba pirmą kartą pakilo į valstybinį lygmenį, nes turi galios kurti ir griauti įvaizdį ir net nulemti rinkimų rezultatus.

Visa tai bei sąsajas su kalbančioju, su nešama žinute, su adresatu analizuoja… …kalbos auditas

Kokybės auditas, vidaus auditas, išorės auditas, finansinių ataskaitų auditas ir t. t. – žodį „auditas“, regis, galima „pridurti“ prie bet ko. Iš tiesų vieni auditai atliekami formaliai dokumentuojant tam tikrus procesus, kiti atneša apčiuopiamos naudos aptinkant tam tikrus trūkumus iš juos ištaisant. Etimologiškai žodis „auditas“, išvertus iš lotynų kalbos, reiškia „klausymasis“, nes pirminės audito procedūros buvo atliekamos žodžiu. Keistas garsinis panašumas šį žodį sieja su lietuviškuoju „audytis“, reiškiančiu „autis“. Taigi galima konstatuoti, kad „kalbos auditas“ yra visai natūralus žodžių junginys, apimantis tiek žodinę išraišką, tiek kalbos kaip „apvalkalo“ sampratą.

Nors vertimų biuras „Ars libri“ jau teikia kalbos audito paslaugas, tai dar gana naujas reiškinys Lietuvoje, bet itin populiarus visame pasaulyje, kur susiklostė dvejopas požiūris į kalbos auditą: šia sąvoka gali būti įvardijamas užsienio kalbos mokėjimo lygio nustatymas, o gali būti nustatomas ir gimtosios kalbos lygis, t. y. kaip komunikuojama gimtąja kalba. Būtent į šią sritį ir bus susitelkta tolesniame tekste. Taigi kaip iš tiesų atliekamas kalbos auditas? Tekstai analizuojami semantiškai, fonetiškai, lingvistiškai, stilistiškai ir dar daug „-iškai“, kol pasiekiamas rezultatas. O rezultatas yra atskleisti įmonės (ar atskiro individo) kalbos kokybę: ar tikslinė auditorija supranta tai, ką norima pasakyti, ar ji apskritai pasiekiama, kokį efektą sukelia kiekvienas žodis. Dažnai reklamos ir viešųjų ryšių specialistai žino, kurie žodžiai yra paveikiausi, koks žodžių išdėstymas pritrauks daugiausiai pirkėjų. Bet to negana, svarbu žinoti ir tai, kaip kiekvienas žodis veikia vienas kitą ir potencialią tikslinę rinką. Visa tai atlieka profesionalūs kalbos ekspertai, tačiau kai ką geresnės komunikacijos labui galima nuveikti dar prieš pradedant rašyti tekstą – audituokite būsimus tekstus.

Tikslinė auditorija

Pradžių pradžia būtų tikslinės rinkos nustatymas: jeigu nežinosite, kam adresuojate savo tekstą, kokia tikimybė, kad jis pasieks norimą rezultatą? Jeigu vienas bankas kreipiasi į savo klientus „gerbiamieji“, kitas – „brangieji“, trečias – „amigo“, turbūt nesunku nustatyti, kuris žodis nurodo į šeimas, kuris – į verslą, o kuris – į jaunimą? Deja, praktikoje šie žodžiai dažnai painiojami. Kitas pavyzdys: dažnai kvietimuose į mokymus, renginius ir pan. nurodoma, kad jis skirtas „visiems“. Natūralu, kad tekstą skaitantis žmogus suvoks, kad yra vienas iš visų, tačiau kad atsitiks, jei į darbo užmokesčio pagrindų kursus (čia ir toliau pateikiami ir analizuojami realūs pavyzdžiai) susirinks tik gamybos sektoriaus darbuotojai, besidomintys, kaip jiems skaičiuojami atlyginimai, arba – dar blogiau – ir gamybos sektoriaus darbuotojai, ir buhalteriai, turintys absoliučiai skirtingus interesus ir užduosiantys skirtingus klausimus. Galioja sena taisyklė: mažiau yra daugiau. Ir kokybiškiau. Visgi adresatą būtina nustatyti ne tik kreipiniu, konkrečiu įvardijimu, bet ir teksto stilistika. Jeigu kreipiatės į jaunimą – tuomet galimas žaismingas stilius, žargonas ir pan. Pvz., kvietimas į renginį „Kartų dialogas – solidari bendruomenė“ rizikuoja sulaukti tik vyresnės auditorijos, nes nėra jaunimą „užkabinančių“ žodžių. O jeigu rūpi patraukti rimtą vadovą – tuomet kalba turi būti aiški ir struktūruota. Vietoj žargoninių žodžių galima rinktis tarptautinius. Ar sudomins verslininką išmanioji programėlė verslui su šūkiu „Būkite darbe, bet čia“? Be papildomų pastangų – vargu. Taip pat labai svarbu nustatyti, kokio atstumo laikotės nuo kliento: kreipiatės į jį „tu“, „mes“ ar „jūs“. Savaime suprantama, kad „tu“ yra pats neformaliausias kreipinys, „mes“ sukuria bendradarbiavimo pojūtį, o „jūs“ išlaiko pagarbią distanciją. Visgi visa tai įgyvendinama tik vartojant tinkamai. Pirma taisyklė – nuoseklumas. Negalima vienoje teksto dalyje teigti „po šių mokymų tu sugebėsi“ ir tuoj pat akcentuoti „baigusis mokymams Jūs galėsite dirbti kaip profesionalas šioje srityje“. Ar čia dar apie tą patį asmenį kalbama?Būtina atsižvelgti ir į besikeičiančias tendencijas: randasi nuomonių, kad „tu“ yra labiau vakarietiškas kreipinys, todėl jokiu būdu neįžeis rimtų vakarietiškų verslininkų. Ši linija yra plonytė, todėl turėtumėte itin tiksliai nustatyti konkrečiai savo klientų požiūrį į „tujinimą“.

Reikšminiai žodžiai

Jeigu manote, kad jau galite pradėti rašyti – klystate. Toliau turite išsiaiškinti, kur bus publikuojamas tekstas. Jeigu tai reklama – ji turi būti ne tik sklandi, bet ir gerai skambėti. Jeigu ilgesnis straipsnio pavidalo tekstas – jis turi būti struktūruotas, išskaidytas pastraipomis. Jeigu kvietimas į renginį – itin svarbu vizualiai išskirti tam tikrą informaciją. Apgalvokite, ar tai bus skaitoma popieriuje ar mobiliajame įrenginyje – vis labiau linkstama prie tendencijos rašyti trumpais, fragmentiškais sakiniais. Jeigu tekstas bus skaitomas kompiuterio ekrane, tikėtina, kad įdėmiai bus perskaitoma tik pirma eilutė ir kelių kitų eilučių pradžios, todėl neslėpkite savo „kozirių“ – rodykite viską iškart. Kai visa tai bus galutinai aišku, pagalvokite apie reikšminius žodžius. Norint, kad tikslinė auditorija įsimintų jūsų nešamą žinutę, reikia ją pakartoti tris kartus. Puikus to pavyzdys – rinkiminė agitacija, kurios metu rinkėjai labai gerai įsidėmėjo žodžius „profesionalas“ ir „permainos“, sąmoningai nesuvokdami, apie kokius profesionalus ir apie kokias permainas yra kalbama. Šie žodžiai jiems buvo patrauklūs ir tai matyti rinkimų rezultatuose. Visgi nevertėtų aklai kartoti tuos pačius žodžius tris kartus: perteikite mintį, idėją, o ne pavienius žodžius. O jeigu vienas kuris nors reikšminis žodis taps jūsų visos kampanijos flagmanu, įsitikinkite, kad semantiškai jis yra pats tinkamiausias. Štai vienos reklamos herojus Trumpas jau asocijuojamas su naujai išrinktu JAV prezidentu D. Trumpu, kuo yra gana gerai pasinaudojama idėjai toliau sklandžiai vystyti. Visgi galima atsiminti prieš keletą metų trumpai masiškai (ir ekranuose, ir spaudoje, ir radijuje, ir internete) sušmėžavusį herojų „Šmikį“, žemaičių tarmėje turintį labai jau nepadorią reikšmę. Didelės investicijos į kampaniją ir dideli nuostoliai vien dėl to, kad nebuvo laiku pasižiūrėta į žodyną. O kur dar kasdieniai niuansai: turite „pranašumų“ (esate pranašesnis) ar „privalumų“ (kažką privalote už kitus?), džiaugiatės „už kitus“ (ir atimate galimybę jiems pasidžiaugti paties savarankiškai) ar „dėl kitų“, sėdate „prie vairo“ ar „už vairo“ (ar kada nors bandėte įsivaizduoti, kaip tai atrodytumėte tarp vairo ir stiklo?)

Kalbos taisyklingumas

Galiausiai kai tekstas jau parašytas, derėtų nepamiršti esminių kalbos taisyklingumo principų. Natūralu, kad kiekvieno kalbos (net gimtosiosios) mokėjimo lygis yra skirtingas, todėl vieni daro daugiau, kiti mažiau klaidų. Nemaža dalis apskritai pastebima daugiausia tik kalbininkams. Taigi patarimai baigus rašyti tekstą skaitykite tekstą antrą kartą: 1. Patikrinkite svarbiausią informaciją: ar teisingai nurodomos pavardės, datos ir pan. 2. Tikrinkite prasmę. Tik skaitant tekstą antrą kartą pastebėsite žodžius, kurių rašybos kontrolės funkcija (SpellingandGrammar) neaptiks, nes jie gali būti kuo puikiausiai vartojami kitame kontekste, nors jūsų tekste nėra tinkami. Klasikinis pavyzdys – žodis „parašas“, tekstą greitai renkant ranka ir praleidus a raidę virstantis į „paršą“. 3. Tikrinkite skyrybą. Jeigu skyryba nėra jūsų stiprioji pusė – bent jau sudėkite taisyklingas lietuviškas kabutes, tai tekstui suteiks tvarkos ir preciziškumo įspūdį.

Baigiamieji darbai

Ir tai dar ne viskas. Galiausiai turite nustatyti, ar tikrai parašėte tai, ką norėjote parašyti ir kaip tą tekstą supranta kiti, todėl: 1. Perskaitykite tekstą garsiai. 2. Duokite jį paskaityti kolegai. 3. Duokite jį paskaityti savo klientui. 4. Atsižvelkite į visus komentarus ir patobulinkite tekstą. Manome, kad kalba, jos taisyklingumas, atitiktis reikiamai aplinkai, stiliui ir galų gale kalbos etiketo išmanymas yra kiekvieno mūsų sėkmingos savirealizacijos dalis, todėl skatiname kurti savo įvaizdį ir vertę visuomenėje kalbos priemonėmis, savo komunikacija kurti savo norimą pasaulį.

Plačiau > Publikuota: www.15min.lt

„Eksportas: Prancūzija“ tęsia vertimų biuro „Ars libri“ straipsnių seriją. Šiuose straipsniuose dalysimės kalbinėmis įžvalgomis apie produktų etiketes, įdomiais faktais apie šalies kalbą ir verslo etiketą. Požiūriai ir vertybės yra kiekvienos šalies kultūros pamatas ir statybinės plytos plėtoti verslo kultūrą. Prancūzija – viena populiariausių krypčių Europoje žvelgiant iš Lietuvos rinkos perspektyvos. Nemaža dalis Lietuvos verslininkų siekia rasti verslo partnerių Prancūzijoje ir į šią šalį eksportuoti savo prekes ar kartu su prancūzų verslininkais vystyti bendrus projektus. Norint sėkmingai bendradarbiauti su bet kuria šalimi, reikia išmanyti kultūrinius ir kalbinius skirtumus bei panašumus. Taigi šiame straipsnyje pristatysime Prancūzijos verslo kultūrą ir kalbinius niuansus, padėsiančius geriau suprasti šios šalies verslą ir jos verslininkus.

Kaip gi yra su ta prancūzų kalba?

Turbūt didžiausias galvos skausmas kiekvienam lietuvių verslininkui susidūrus su prancūzais yra kalba. Turbūt nėra nė vieno negirdėjusio, kad prancūzai nepripražįsta jokios kitos kalbos, tik prancūzų, net ir anglų, kuri yra pasaulio verslo kalba, jiems nėra priimtina. Negalima teigti, kad tai visiška tiesa, bet ir negalima sakyti, kad gandas. Reikėtų įsidėmėti, kad prancūzams, kaip ir kitų šalių atstovams, visada yra malonu, jei būna išmokstama bent keletas žodžių jų kalba. Visgi vertėtų įsidėmėti, kad vieni verslininkai mielai bendrauja angliškai, o kiti, kas yra priimta ir tapę norma Prancūzijoje, nori, kad Jūs į susitikimą ateitumėte su vertėju (jei nemokate prancūziškai). Taip pat pageidautina, kad dokumentai būtų išversti iš anglų ar kitos kalbos į prancūzų. Vizitinės kortelės nėra itin paplitusios ir plačiai dalijamos tarpusavyje, bet visgi, jei nusprendėte, kad norite naujajam partneriui palikti savo vizitinę, pasirūpinkite, kad tekstas būtų prancūzų kalba (jei netyčia susidurtumėte su tuo žmogumi, nepripažįstančiu anglų ar kitos kalbos).

Keletas įdomybių apie prancūzų kalbą ir verslo etiketą:

Potencialiems partneriams stenkitės sukurti gerą pirmąjį įspūdį. Jie itin vertina padorumą, mandagumą, pagarbą, todėl turėtumėte atsiminti, kad tiek bendraujant žodžiu, tiek raštu, reikėtų kreiptis „jūs“, „pone, ponia“ (pranc. Madame / Monsieur), taip pat gali būti ir pavardė pvz., „Monsieur Leroux“. Taip yra todėl, kad prancūzai nepainioja darbo ir asmeninių santykių, tarp jų yra griežta riba, nors įdomu tai, kad net ir rašant nors kiek oficialesnį laišką draugui, jie vis vien vartoja kreipinį „jūs“. Taigi, pagarba ir formalumas yra kertiniai prancūzų verslo kultūros principai. Vyrai visuomet turi pirmi ištiesti ranką pasisveikinti moterį, o jei sveikinasi du vyrai, jaunesnis turi pasisveikinti pirmas. Nepamirškite, kad Prancūzija yra vadinama mados sostine, todėl stiliaus ir aprangos klausimas susitikimo metu yra itin svarbus. Kaip ir gatvėje, taip ir susitikimuose vyrauja konservatyvus aprangos kodas. Vyrai vilki tamsų kostiumą, moterys – šviesų kostiumėlį. Taigi geros manieros yra itin vertinamos Prancūzijoje. Visgi nepamirškite, kad geros manieros nereiškia, jog jie nemokės apginti savo pozicijos. Derybas jie veda griežtu tonu ir į susitikimą ateina tiksliai žinodami, ko nori, kitaip tariant, jie niekada neturi atsarginio varianto. Dėl to jie nemėgsta rizikos ir svarbu, kad jūsų pateikiami pasiūlymai būtų logiški, pagrįsti faktais ir skaičiavimais.

Kadangi šis straipsnis buvo susijęs ne tik su Prancūzija kaip šalimi, bet ir su jos kultūra, verslu ir eksportu, todėl pabaigai pateikiame vertimų biuro „Ars libri“ kalbos redaktorių sudarytą lentelę, kurioje rasite prancūzų kalbos etikečių įdomybes ir skirtumus nuo lietuvių kalbos.

Atvejis	Lietuvių k.	Prancūzų k.
Kabutės	Reikia, pvz., AB „Žemaitijos pienas“, bet nereikia, pvz., AB ŽEMAITIJOS PIENAS	Nėra
Procentai	15 %	15%
Matavimo vnt.	100 g	100 g
Pavadinimo šriftas	Pajuodintas. Pvz., Adžikos PADAŽAS	Pajuodintas, didžiosios raidės. Pvz., Hachis parmentier
Vienaskaita ir daugiskaita	Vartojami abu variantai. Pvz.: „sūdyta silkė“ ir „sūdytos silkės“.	Vartojama vienaskaita. Pvz., sūdyta silkė būtų „hareng salé“.

Plačiau > Publikuota: www.verslilietuva.lt