KAS LAUKIA ĮMONIŲ PAVADINIMŲ, IŠKABŲ IR ŠŪKIŲ?

Parengė vertimų biuro „Ars libri“ redaktorė G. Savkaitė, publikuota dienraštyje , 2014-12-17

Lietuvių kalba yra labiausiai vartojama iš rytų baltų kalbų. Ja šneka apie 3 mln. žmonių. Vis dėlto, dėl vis globalėjančios visuomenės šią kalbą veikia ir skurdina daugybė šalutinių veiksnių: sovietmečiu didelę grėsmę kėlė rusų, šiandien – pasauline vadinama anglų kalba. Aplink nuolat girdima anglų kalba, gatvėse apstu angliškų, o pastaruoju metu ženkliai padaugėjo ir prancūziškų užrašų. Atrodo, kad savo gimtąją kalbą tarytum stumiame į šešėlį.
Lietuvos Respublikoje steigiamų įmonių, įstaigų ir organizacijų (juridinių asmenų) pavadinimų sudarymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas ir Įmonių, įstaigų ir organizacijų simbolinių pavadinimų darymo taisyklės. Tos pačios taisyklės taikytinos ir parduotuvių, kavinių ir pan. pavadinimams. Pagal Civilinį kodeksą juridinio asmens pavadinimas turi būti sudarytas laikantis lietuvių bendrinės kalbos normų, lotyniškais rašmenimis. Pagal Įmonių, įstaigų ir organizacijų simbolinių pavadinimų darymo taisykles pavadinimus iš nelietuviškų žodžių galima daryti tik vienu atveju: simboliniais pavadinimais gali eiti antikinių (senovės graikų ir lotynų) kalbų žodžiai, pvz.: „Alfa“, „Libra“, „Lingua“, „Littera“, „Caritas“, „Ars libri“.
Nors gali atrodyti, kad šiandien didžioji dalis įmonių pavadinimų neatitinka įstatymo ar parašyti užsienio kalba, situacija tokia bloga nėra. Paskutiniais duomenimis 68 proc., pavadinimų įvertinti kaip atitinkantys lietuvių bendrinės kalbos normas, o 32 proc., – kaip jų neatitinkantys. Nepaisant to, kalbos institucijoms tikrai derėtų imtis griežtesnių sankcijų klaidoms Lietuvos įmonių pavadinimuose išguiti. Šiandien mūsų šalyje įregistruotus labiausiai kalbos normoms nusižengiančius pavadinimus galima suskirstyti į dvi grupes: sudarymo klaidas ir neteiktiną leksiką.
SUDARYMO KLAIDOS
Bendrinės kalbos požiūriu neteiktinos fonetinės tarmybės, nebūdingi lietuvių kalbai raidžių deriniai, gramatiškai nesuderinti junginiai, pavyzdžiui, Žemės ūkio kooperatyvas „Lietpienas“, „Yakamoz“, „Sikar“, „Enridž“, „VersloMatas ir KO“, VšĮ „Apuoks“, „Elegua“ (galėtų būti „Elegva“, „Elega“), „Baltea“ (galėtų būti „Baltėja“), „Maryoka“ (galėtų būti „Marioka“ ar „Marijoka“), „Inmeus“ (galėtų būti „Inmedus“, „Inmekus“, „Inmėjus“ ir kt.), „Boyras“ (galėtų būti „Boiras“), „Timea“ (galimas pavadinimas „Timėja“), UAB „Iurkola“ (galėtų būti „Jurkola“), MB „Askella“ (gali būti „Askela“), UAB „Mamonna“ (gali būti „Mamona“), UAB „Ossia“ (gali būti „Osia“) ir
pan.
NETEIKTINA LEKSIKA
Įregistruota ir neteiktinų pavadinimų, kuriuos sudaro svetimybės, žargoniniai žodžiai ir pan.: IĮ „Gerbūvio valdos“, MB „Du monai“, UAB Puikusis holdingas, UAB „Tasma“, UAB „Automarketas“, MB „Aptieka LT“, VšĮ Loghino kniharnia, UAB „Furnibiznis“, MB „Bizniukas“, UAB „Milos holdingas“, UAB „Taimeris“, UAB „Stroika“, MB „Oregano pica“, IĮ „Mažasis kudliukas“, MB „Kompas“, UAB „Europos ofisas“, MB „Aukštaitijos bravorai“, UAB „Jūsų distributorius“, MB „Dyvai“. Nors išties žinoma, kad viešieji užrašai Lietuvoje turi būti parašyti lotyniškais rašmenimis, dažnai tenka netgi pamatyti užrašus kirilica, pvz., „Царское село“ (Carskoje selo). Taip atsitinka, kai rašytinį tekstą nusprendžiama įregistruoti kaip prekės ženklą.
Būtent dėl pirmiau išvardytų priežasčių buvo nuspręsta imtis veiksmų – šių metų lapkričio mėnesį Seimas pritarė Konstitucinio įstatymo projektui įteisinti valstybinės lietuvių kalbos įstatymo pataisą. Šios sąlygos turėjo galioti ir naujoms, ir seniai gyvuojančioms įmonėms – jų iškabos, patiekalai meniu turės būti sulietuvinti. Be to, prie įmonių pavadinimų bus prašoma parašyti ir lietuvišką paaiškinimą, ką įstaiga daro.
KAIP KEISTŲSI ĮMONIŲ PAVADINIMAI?
Panagrinėkime, kaip turėtų atrodyti mums žinomi įmonių pavadinimai, iškabos ar šūkiai, jei būtų laikomasi bendrinės kalbos taisyklių. Pavyzdžiui, bendrovės UAB „KG Goup LT“ pavadinimas netaisyklingas, nes jį sudaro trumpiniai (pirmos žodžių raidės), angliškas žodis Group (lie. grupė). Lietuviškai toks įmonės pavadinimas galėtų atrodyti taip: UAB „Kauno grūdų grupė, Lietuva“. Panašiai ir su pavadinimu „Siemens Arena“, kuris, laikantis reikalavimų, turėtų būti rašomas „Siemens“ arena“. Lietuvoje nemažai įmonių, ypač tų, kurios siekia plėsti savo veiklą ir užsienyje, pavadintos angliškai – tokiu būdu siekiama, kad pavadinimas būtų lengviau įsimenamas ir suprantamas užsienio, bet ne vidinėje, rinkoje, pavyzdžiui, UAB „Baltic Wood“ – UAB „Baltijos medis“ ir pan.
KAIP KEISTŲSI IŠKABOS?
Su tokiomis problemomis susiduria ir įvairių restoranų, kavinių, barų savininkai. Naujuoju įstatymu keisti jau registruoto pavadinimo į lietuvišką nereikalaujama, tačiau prie iškabos turėtų atsirasti įstaigos veiklos sritį nurodantis prierašas. Pavyzdžiui, restoranų tinklas ispanišku pavadinimu „La Crepe“ ( liet. blyninė) po savo iškaba turėtų pridėti prierašą – restoranas. Panašus likimas laukia ir picerijų tinklų – tokios picerijos kaip „Pizza Express“ (liet. greita, skubi pica), pavadinimo keisti neprivalo, tačiau po pavadinimu turi būti užrašas, kad tai picerija. Taip savininkai turėtų elgtis ir su viduje esančiais užrašais – po jais taip pat turi atsirasti užrašo reikšmę nurodantys lietuviški žodžiai. Kaip elgtis kavinėms ar restoranams, kurių interjeras papuoštas nereikšmingais angliškais ar kitų kalbų žodžiais? Anot kalbininkų ir įstatymo iniciatorių, tokie užrašai taip pat turėtų būti lietuviški, nors tai tik vidaus interjero detalė.
KAIP KEISTŲSI ŠŪKIAI?
Viešojoje erdvėje neretai sutinkami šūkiai užsienio kalbomis. Dažniausiai tai užsienio įmonių sukurtas šūkis, kurio savininkai nenori versti į kitas kalbas. Pavyzdžiui, dažnai viešojoje erdvėje sutinkamas „McDonald‘s“ šūkis „I‘m Lovin‘ it“ (liet. man tai patinka, aš tai myliu) ar automobilių gamintojo „Volkswagen AG“ šūkis „Das Auto“ (liet. Tai – automobilis). Nors šie šūkiai visame pasaulyje naudojami tik šiomis kalbomis ir nėra verčiami, remiantis naujuoju įstatymu, jie turi būti verčiami, arba apleisti viešąją erdvę.
GRAŽIAUSI LIETUVIŠKI PAVADINIMAI
Norėdama paskatinti lietuviškų įmonių pavadinimų kūrimą, Valstybinė kalbos inspekcija jau keletą metų iš eilės rengia gražiausių lietuviškų įmonių pavadinimų konkursą. Šiemet tokiam apdovanojimui buvo nominuotos 13 įmonių su tokiais pavadinimais kaip „Akacijų užuovėja“, „Genio uoksas“, „Skaičių miškas“, „Verslo laiptai“, „Žinių medis“ ir kt. Nugalėtoju pripažinta įmonė pavadinimu „Siūlo galas“, kuriai atiteko piniginis prizas – 10 tūkstančių litų prizas reklamai.
Be jokios abejonės, visi sutiksime, kad pavadinimas dažnai lemia tai, kokį pirmą įspūdį susidarysime apie įmonę, parduotuvę, verslą ar įstaigą. Todėl rinkdami jį, turime gerai pagalvoti, koks jis bus ir kokias asociacijas sukels būsimiems klientams. Pavadinimas turi būti ne tik unikalus, skambus, bet ir skatinti mūsų kultūrinį identitetą.

Plačiau > Atsisiųsti PDF Publikuota: www.vz.lt

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *