Dalykiniai pokalbiai, vienijantys ir skaldantys, vedantys tiek į tikslą tiek į aklavietę

Parengė vertimų biuro „Ars libri“ konsultantė G. Liutkevičiūtė, publikuota dienraštyje Verslo žinios 2015-01-07

Kalba, suvokiama kaip tautos kultūros, psichologijos ir filosofijos veidrodis, dažnai vienintelis šaltinis jos istorijai ir dvasiai pažinti, yra daugelio įvairių sričių mokslininkų – kalbininkų, psichologų, filosofų, sociologų, komunikacijos meno specialistų tyrinėjimo objektas. Verslo kalba – atskira kalbos sritis turinti savo specifinę leksiką, aplinką ir skirta įmonės tikslams išreikšti. Teigiama, kad sėkmės veiksniai yra kaina ir kokybė, manau, tinkama jų komunikacija trečioji kertinė sėkmės sąlyga. Verslininko kalba yra įmonės komunikacijos dalis, o kiekvieno verslininko kalba yra jo kvalifikacijos, charakterio, išsilavinimo, skonio ir net socialinės padėties atspindys, taigi mūsų kalba atspindi mūsų įmonę ir mus pačius, tad kaip atspindėti tinkamai? Atrodo, kad protokolinių aprangos, elgsenos reikalavimų jau paisome – bent jau nebekyšo baltos kojinės iš po juodo smokingo, tačiau teigiamas įspūdis tęsiasi iki pirmojo ištarto sakinio. Jau iš kelių pirmųjų pašnekovo frazių galima suprasti kas yra kas. Koks pokalbio tikslas bebūtų – ar informacija, ar motyvacija, ar ryšio sustiprinimas –  yra keletas universalių dėsnių, kuriuos pravartu prisiminti.

Kalbos filosofas H. P. Grize, suformulavo tokias pagrindines taisykles, pagal kurias turi būti konstruojamas pokalbis, jei informavimas yra vienintelis jo tikslas: kalbėk tik tiek kiek reikia ir nė žodžio daugiau (maksimumas kiekybės), kalbėk tiesą (maksimumas kokybės), kalbėk į temą (būk susijęs), būk aiškus (maksimumas tvarkos). Kitais žodžiais tariant, pokalbio efektyvumas susijęs su tuo, kaip aiškiai ir tiesiogiai perduodama informacija. Šie formalieji pokalbio aspektai, suprantama, yra fundamentalūs, kaip pastato karkasas, tačiau jo siela yra kiek savęs pačių įdedame į pokalbį tai nuoširdus pagarbos, mandagumo, empatijos demonstravimas pašnekovui. Tyrimų duomenimis, net 71 proc. konfliktų darbe kyla dėl to, KAIP tam tikri dalykai yra pasakomi. Verslo pokalbiuose, kurie paprastai turi labai aiškiai išreikštą tikslą, šių savybių nepaisymas nepadės pasiekti net pirminių tikslų.

Baziniai psichologiniai pokalbio aspektai:

1.Pravartu prieš pokalbį pasidaryti namų darbus: žinoti kuo gyvena įmonė, su kurios atstovu susitinkate: laimėjimus, pastarojo meto naujienos, pagrindinius produktus, rinkas ir pan.

2.Pokalbio pradžioje raskite abiems pusėms įdomią neutralią pozityvią temą – laisvalaikis, orai ir pan.

Pokalbiai neutraliomis temomis padeda atsipalaiduoti prieš rimtą pokalbį, lengviau surasti profesinius sąlyčio taškus tampa suradus asmeninių sąlyčio taškų bei duoda daug informacijos apie pašnekovą, praversiančios vėlesnio pokalbio metu. Vienas iš metodų stebėti kaip pašnekovas reiškia savo mintis: kadangi mes mąstome vidiniais vaizdiniais, garsais ir pojūčiais, kvapais ir skoniais, kiekviename mūsų vyrauja vienas ar du iš jų. Jei pašnekovo kalboje nuolat išgirstate vaizdingų apibūdinimų, jis vartoja matymą apibūdinančius žodžius, jis vizualinio suvokimo tipo žmogus, jei vyrauja: „jūs tik paklausykite“, „girdėjau, kad“ – audialinio tipo žmogus, jei operuoja jausminėmis sąvokomis  – kinestetikas. Pokalbio metu geriau susikalbėsite, pagausite „tą pačią bangą“, sukursite bendrystės jausmą jei su žmogumi kalbėsite jo kalba, juk tą patį faktą galime pateikti ir emocionaliai, ir vizualizuojant ir racionaliai, logiškai argumentuojant.

3.Tam labai praverčia empatijos jausmas – mokėjimas į situaciją pažvelgti iš pašnekovo pozicijų. Raskite ir kalbėkite tai kas domina užsakovą aptariamoje su jumis temoje, žvelgdamas į aptariamą situaciją iš jo pozicijų, atliepdamas į jo baimes ir lūkesčius pabandykite paieškoti sprendimų jas neutralizuoti.

4.Visuomet stenkitės matyti žmogų pačioje palankiausioje šviesoje, ignoruokite trūkumus, akcentuokite privalumus. Daugelis žmonių save mato tik kitų akimis ir jei atspindėsite jų potencialiai geriausią versiją jie bus nuoširdžiai jums dėkingi ir stengsis ją pateisinti jūsų akyse.

Dar V. Getė pasakė: „jeigu matote žmones tokius, kokie jie yra, su visais jų trūkumais ir ydomis, niekada nepadarysite jų geresnių. Bet jeigu matysite kokie jie gali būti elgiatės su jais pagal jų potencialą, jie tokiais ir sieks tapti“.

5.Būkite čia ir dabar. Vienintelė realybė šis pokalbis ir vienintelė tikra informaciją, kurią apie save pateikiate yra čia ir dabar – kaip jūs reiškiate savo mintis, ar gerbiate pašnekovą, ar nepertraukiate ar mokate jį išklausti, iš to patyręs vadovas gali pasidaryti išvadas apie kvalifikaciją, patirtį, pasirengimą klusimui, galu gale, asmenybės brandą.

Išties švaistomo laiko kartėlis apima, kai į pokalbį žmonės atsineša visą savo „bagažą“ ir didžioji dalis būna skirta tuščiam savo ego, statuso, praeities pasiekimų demonstravimui. Pageidautina atsisieti nuo to. Pokalbis vyksta čia ir dabar ir vertinamas žmogus iš čia ir dabar ir energijos koncentracija turi būti į čia ir dabar, pokalbį ir jo tikslą – kiek jis sugeba nedominuoti, nesipuikuoti, palikti lygiai taip pat erdvės pasisakyti pašnekovui kiek ir sau.

Taip pat neleiskite, kad jus pačius „nusineštų“ jūsų iškalba ir prarastumėte auditorijos, laiko ir erdvės pojūtį. Kalbėdamas visuomet stebėkite pašnekovą, ar jis fiksuoja dėmesį, ar nėra nuobodulio ženklų, gražinkite pašnekovo dėmesį prie pokalbio objekto tokiomis frazėms: „tai ką mes turime nuspręsti būtent dabar apsibrėžiame kaip“. Pasitelkite jūsų mintis iliustruojančias pasakėčias, istorijas pašnekovui sunku ilga fiksuoti dėmesį ties ilgomis painiomis analizėmis, o palyginimas leidžia lengviau ir greičiau perteikti pagrindinę minti, sulaiko dėmesį ir leidžia geriau įsiminti.

6.Pokalbio metu nevertėtų pamiršti, kad pokalbis yra diskusijų o ne kovos laukas, skirtas nugalėti priešininką, ar bent jau pademonstruoti savo galią, stiprybę, erudiciją, jėgą, pranašumą. Ta trumpalaikė pergalė ego gal ir saldi, tačiau ji nepasiekia ilgalaikio tikslo – partnerystės, nestiprina ryšio. Reikia ieškoti to, kas vienija, o ne to, kas skiria. Padėkite į vidury to lauko šiuo pokalbiu norimą pasiekti tikslą ir suvienykite savo ir pašnekovo jėgas tam tikslui pasiekti.

7.Kita kertinė sėkmingo pokalbio savybė – gerbkite skirtingą nuomonę, neobjektyvizuokite savosios tiesos, jokiu būdu, net jei manotės, kad tam prielaidas kelia jūsų amžius, statusas, didesnė patirtis ar išsilavinimas. Gerbkite skirtumus ir kiekvieno teisę į savo tiesą, nes nors kiekvienas iš mūsų esame unikalūs, esama dalykų, kurie vienija ir paieškojus juos galima atrasti. Pagarba skirtumams atidaro galimybes lankstumui, todėl 

8.Svarbu pastebėti skirtumą tarp įkalbinėjimo ir įtikinėjimo. Įkalbinėti – taikyti manipuliacines ir spaudimo poveikio technikas, siekiant gauti sutikimą. Sutikimas gaunamas, o kartėlis išlieka, tad tokie laimėjimai ilgalaikės naudos neatneša. Įtikinėjimas yra tikėjimas savo jėgomis, savo matymu, moralus poveikio būdas pasitelkiant argumentaciją, tačiau neprivatizuojant išskirtinų teisių į tiesą ir žinant, kad teisus tas, kuris geriau apgins savo nuomonę. Pastaraisiais metais atliktų tyrimų duomenimis argumentas kodėl ko nors norima pasieti 50 proc. daugiau lėmė teigiamą rezultatą. Tačiau ir čia turi būti balansas, argumentuodamas nepameskite ryšio su pašnekovu, savitikslis argumentavimas mano pirmiau minėtą diskusijų lauką vėl gali paversti karo lauku.

9.Bendravimas yra dviejų krypčių eismas, kuriame klausymasis tiek pat svarbus kaip ir kalbėjimas. Vienas pašnekovas pateikia informaciją, kitas suteikia savo grįžtamąjį ryšį, taip vyksta progresas, tad vienodai svarbūs ne tik mokėjimo kalbėti, bet ir mokėjimo klausytis įgūdžiai. Optimali 50/50 kalbėjimo / klausymo taisyklė. Nemonopolizuokite pašnekovui kalbėti skirto laiko! Tuo metu, kai nekalbate, klausykitės aktyviai, tai yra, dėkite nuolatines sąmoningas pastangas suprasti, ką iš tiesų mums nori pasakyti pašnekovas, užuot pertraukinėję pašnekovą, pabaiginėję jo mintis ar mintyse tuo metu ruošdami savo atsakymą. Labai naudingas būdas pačiam įsitikinti ir parodyti pašnekovui, kad jį teisingai supratote, yra perfrazavimas pasitelkiant tokias konstrukcijas, kaip, pvz., „Jūs sakote, kad…“, „Jei teisingai supratau…“, nebijokite pasitikslinti papildomais klausimais. O jei pašnekovui sunku pateikti grįžtamąjį ryšį, pagelbėkite jam, užduodamas atviruosius klausimus, jie labai padeda ne tik pašnekovui bet ir visam pokalbiui: žmogus pats kalbėdamas kartu ir girdi save, pamato savo situacija lyg iš šono, t. y., objektyviau tai padeda rasti sprendimą tuomet kai žmonės užsiciklina emociškai, kartu kalbėjimas išlieja emocinį situacijos krūvį, jei toks yra, ir duoda šansą pašnekovui iš emocijų kalbos pereiti į logikos ir argumentų kalbą

10.Davimo-gavimo balansas taip pat sėkmingo pokalbio sudedamoji dalis:

Pašnekovui nerūpi, kiek tu žinai,

Iki tol, kol jis nesužino, kiek tau rūpi pašnekovas“ – John Maxwell

TIKRAS SUSIDOMĖJIMAS TAIS, KURIE APLINK TAVE turi ateiti natūraliai, nuoširdžiai, iš suvokimo, kad viena iš savirealizacijos ir pasitenkinimo formų yra pagelbėti žmonėms realizuoti visą savo potencialą, tada tokie pagarbos komponentai, kaip vardo įsidėmėjimas, ateis natūraliai, lengva bus koncentruotis ne ties savimi, o ties pašnekovu, siekiant daugiau apie jį sužinoti, skatinti kalbėti apie save, juk tai galimybė daugiau pažinti, išmokti, perimti kito žmogaus patirtį, taigi pašnekovo ego bus pamalonintas dėmesiu, o protas prisimins jūsų bendrovę ir jus. Yra net toks posakis – nėra geresnio būdo pasiekti savo tikslų kaip padedant kitiems pasieti jų tikslų.

11.Visuomet, visomis aplinkybėmis išlikite pozityvūs ir konstruktyvūs, net jei jūsų pašnekovas toks nėra. Suprantama, kad siekiant išspręsti problemas pirma reikia jas įvardyti, tačiau nereikia į jas akcentuotis. Pvz. darbo pokalbyje  jei tenka išsakyti kritines pastabas, tegul jos būna nukreiptos į konkrečius darbo rezultatus, o ne į patį asmenį. Pavyzdžiui, užuot sakę: Tu visuomet palieki klaidų, aiškiai įvardykite, ką, jūsų manymu, būtų galima patobulinti.

Yra kategorija žmonių, kuriems „stiklinė visuomet pusiau tuščia“, nepagaukite jų metamo negatyvo, pesimizmo, netolerancijos ar nemandagumo kamuoliuko, visuomet išlikite pozityvus: užuot kartu dejavę dėl nesutvarkytų gatvių, galite pakeisti temą ties puikiu naujai atsiradusiu parku. Jei nebus aikštelėje su kuo žaisti, pesimizmo ir dejavimo, žaidimas nevyks.

Priešinga pašnekovo nuomonė taip reikalauja pagarbos. Etiška būtų pasakyti, kad Jūsų nuomonė yra kitokia, bet neatmetate ir pareikštosios. Jei nepritarimas asmeninio pobūdžio, tiesiog nereaguokite. Neatsakykite į provokacijas tokiu pačiu registru kaip pašnekovas, susilaikykite, kad į neigiamos emocijos įkrautą repliką neatsakytumėte tokia pačia neigiamos emocijos įkrova – priešprieša gimdo priešpriešą, neigiama situacija įsisiūbuoja ir labai sunku sugrįžti į konstruktyvaus pokalbio vėžes, o jei tikslas ne įrodyti savo teisumą, o pasiekti rezultatą ir sustiprinti partnerystę tai vienintelis kelias kalbėti konstruktyviu, neutraliu tonu.

Nesiskųskite, nedejuokite, nevertinkite, neteiskite, nekritikuokite kitų, kurių nėra pokalbyje kolegų, viršininko, konkurento, laikykitės taisykles, kad etiškas, elgesys turi būti su visais be išlygų, o ne tik su pokalbio dalyviais, nepagarbu kalbėtis apie žmogų neigiamai, jam nesant ir neturint galimybės atsakyti. Galima išsakyti savo nuomonę, išreikšti pasipiktinimą, grubiai parodyti kito žmogaus neišmanymą, tačiau to rezultatas bus likęs nemalonus prieskonis pašnekovui, jis įklampins pokalbį kritikos ir apkalbų liūne neleidžiant judėti prie sprendimo paieškų.

Sakykite komplimentus! Mes pamiršome tikrąją komplimento paskirtį. Tai pagyrimas, kurio tikslas – pamaloninti kitą, pastebėti, padrąsinti, sustiprinti, o ne manipuliacijos priemonė, siekiant savo tikslų. 

Aš asmeniškai, prieš ką nors pasakydama, savęs paklausiu ar apibendrintai tai, ką noriu pasakyti, sukuria pliusą ar minusą. Tekstas su pliuso ženklu, jei jis sukuria daugiau partnerystės, leidžia apsikeisti žiniomis, veda į rezultatą, su minuso ženklu, neigiamos emocinės įkrovos ir yra vertinimas kritika, kiti baimę, atskirtį, nepasitikėjimą kuriantys žodžiai ir sakiniai.

12.Būkite patikimas. Jūsų žodžiai – jūsų parašas. Net tarp aukščiausiojo lygio vadovų pastebima polinkio įtikinama iškalba, įtaiga bei atvira demagogija siekti pokalbio tikslų. Trumpalaikiui rezultatui pasiekti tai gal ir efektyvu, bet, jei žodžiai nekoreliuoja su realiais veiksmais, tai nuostolis bus žymiai didesnis nei vienas sėkmingas sandoris – prarasta reputacija, ilgalaikiai, pasitikėjimu grysti verslo santykiai.

Tiesa – tai ilgalaikius stabilius dividendus duodanti investicija į reputaciją.

Taigi, jei pasakote, kad kažką padarysite tai datai, tai padarykite, jei nenumatytos aplinkybės jums sutrukdo tai įgyvendinti sutartu laiku, pasakykite partneriui, prieš sueinant sutartam terminui, kad jis turėtų bent minimalią manevravimo laisvę – įtraukti kitus partnerius, peržiūrėti terminus, pakoreguoti savo planus.

13.Dabar siūlau išmesti iš galvos visas perskaitytas taisykles, tiesiog būkite savimi, geriausia savo versija:

Geriausia savo versija, nes valdyti savo emocijas, valdyti savo ego, valdyti savo liežuvį, reiškia valdyti pokalbį, valdyti rezultatą.

Stebėkite savo mintis, nes jos tampa žodžiais.

Stebėkite savo žodžius, nes jie tampa veiksmais.

Stebėkite savo veiksmus, nes jie tampa įpročiais.

Stebėkite savo įpročius, nes jie tampa jūsų asmenybe.

Stebėkite savo asmenybę, nes ji tampa jūsų likimu“ (Margaret Thatcher)

O būti savimi, nes iš esmės bendrieji dalykinio pokalbio principai nesiskiria nuo bendrųjų pokalbio principų, bendražmogiškų vertybių: kiekvienas turi teisę būti savimi lygiai taip pat, kaip jūs turite teisę būti savimi. Formaliosios taisyklės labai niveliuoja žmones už to statuso, kliento, kurį nori gauti, vardo, titulo yra Jonas, Petras, Antanas, žmogus turintis labai daug mielų, simpatijas keliančių savybių, su kuriuo galima atrasti daug ką bendro ir tą padeda pasiekti ne formaliosios pokalbio taisyklės, o pagarba, empatija, domėjimasis, atvirumas ir nuoširdumas. Patikusi kažkur skaityta frazė  – didžiausia pokalbio vertybė –  tavo tikra asmenybė. Didžioji sėkmingo pokalbio paslaptis – tai jo dalyviui jaustis komfortiškai su savimi, jaustis savame kailyje tiesiog savo maniera išreikšti savo asmenybe ir savo mintis (t. y., intravertui nebūtina tapti ekstravertu, nes jis pastangoms atliepti pašnekovo lūkesčius sunaudos visą pokalbiui skirtą energiją), matyti aplinką ir turėti tikrą, nuoširdų susidomėjimą tais, kurie aplink jį ir tai iš esmės viskas, ko reikia sėkmingam pokalbiui.

Keli formalieji aspektai:

Geri kalbėtojai supranta, kad siekdami efektyvaus pokalbio, jie turi jį planuoti, organizuoti ir tikslinti. O efektyvaus pokalbio komponentai – pati žinutė, jos perteikimo įgūdžiai ir perteikimo emocija.“  (Saylor.org)

1.Apgalvokite iš anksto ką ketinate pasakyti. Spontaniškumas tam tikrais atvejais gali būti patraukli savybė, tačiau dalykiniame bendravime jis nėra pageidautinas. Sėkmingai komunikacijai darbo aplinkoje būtina išsiugdyti įprotį prieš kalbant apgalvoti, koks turėtų būti jūsų žodžių poveikis pašnekovui. Tai padės išvengti daugelio nesusipratimų, be to, neleis susierzinus pasakyti ko nors, dėl ko vėliau tektų gailėtis.

2.Pokalbis bus sėkmingas, jei jį struktūruosite. Apsibrėžkite norimus pasiekti minimaliuosius ir maksimaliuosius tikslus, pokalbiui skiriamą laiką, susidarykite planą, susiderinkite jį su pašnekovu ir taktiškai grąžinkite prie pokalbio, jam nukrypus. Plano žinojimas ir laikymasis struktūruoja pokalbio eigą, išgrynina esminius dalykus, neleidžia nukrypti ir taupo visų laiką.

3.Paisykite kalbos ekonomijos. Laikas yra pati didžiausia gyvenimo vertybė ir pagarba pašnekovui – visų pirma pagarba pašnekovo laikui. Kitas argumentas – tyrimai rodo, kad pokalbio telefonu metu klausytojo mintis nukrypsta kas 7–11 sekundžių, tuo tarpu, gyvo pokalbio metu jūs turite 30 sekundžių „malonę“, taigi jei klausytojas per tą laikotarpį negauna jį dominančios informacijos – jūs prarandate jo dėmesį. Todėl atsispirkite pagundai kalbėti per daug: jei kalbėsite tiesiai ir nuosekliai, pašnekovų dėmesio neblaškys perteklinė informacija ir nukrypimai nuo temos, jiems bus lengviau susitelkti į jūsų žodžius ir teisingai suprasti pagrindines mintis. Perteikdami temą nedaugiažodžiaukite. Tą pačią mintį galima pasakyti ir keliais sakiniais, tad nenukrypkite nuo temos į praeities, ateities, asmeniškumų, asociacijų lankas. Taip pat, venkite jums skiriamą klausytojo dėmesio laiką valgančių tuščių frazių ir formuluočių. Tokios frazės kaip – Kitais žodžiais tariant, kaip jau minėta, iš esmės paėmus, apskritai kalbant – ir pan., gali sudaryti oponentui įspūdį, kad jūs nebegalite pasakyti nieko naujo, blaškys jo dėmesį.

4.Todėl vieną mintį perteikite viena fraze, nejunkite į vieną sakinį kelių minčių. Klausydamas keliaaukštės konstrukcijos su prijungiamaisiais sakiniais, atskirtais loginių pauzių klausytojas pameta mintį jau po pirmos frazės. 

5.Geriau jau pakartoti tą pačią mintį įvairiomis formomis, kelis kartus pokalbio metu, tie klausytojai, kurių dėmesys atitrūko vieną kartą, pagaus ją kitu metu.

6.Konkretumas. Dauguma neaiškumų ir nesusipratimų dažnai kyla dėl nekonkretaus kalbėjimo. Pagalvokite, kokią žinią norite perteikti, ir paklauskite savęs, ar pateikiate tai pakankamai aiškiai. Pavyzdžiui, užuot sakę: „Man reikia šio straipsnio kitą savaitę“, pasakykite, ką iš tikrųjų turite omenyje: „straipsnio reikia pirmadienį iki 12 val.“ Pirmuoju atveju darbuotojas gali vadovautis prielaida, kad nesvarbu, kuriuo metu kitą savaitę darbas bus atliktas, ir tikrieji jūsų lūkesčiai liks neišpildyti.

7.Aiškumas. Tai vienas svarbiausių reikalavimų kalbai siekiant efektyviai bendrauti dalykinėje aplinkoje. Deja, vyrauja tendencija kalbą dirbtinai padaryti pernelyg sudėtingą, dviprasmišką – taip elgtis paprastai skatina nenoras prisiimti atsakomybės už savo žodžius. Tačiau būtina įsidėmėti, kad kol nekalbėsime tiesiai, negalime tikėtis būti suprasti savo kolegų ar klientų, o likę nesuprasti, sunkiau pasieksime savo tikslus. Kalbėjimas per aplinkui ir į tikslą veda per aplinkui. Taigi, bendraudami įsitikinkite, kad adresatas jus suprato.

8.Pauzės. Padarykite pauzę.  Prisiminkite, kad kitam žmogui reikia laiko įsisavinti tai, ką pasakėte,  galvokite apie pauzę kaip apie būtiną pokalbio eigos, progreso slinkties komponentą. Dar praėjusio šimtmečio pradžioje žymus teatrologas K. Stanislavskis teigė, kad draminis veiksmas vyksta pauzės metu lygiai taip pat kaip ir pokalbio metu.

9.Daug žmonių kalba tai, kas jiems suprantama, tačiau nepasirūpina, kad tai suprastų jų klausytojas. Atitaikykite pokalbio registrą t.y. priderinkite žodyną, kalbos sudėtingumą, pasitelkdami pavyzdžius, pasitelkite adekvatų pašnekovo amžiui, išprusimui socialinį kultūrinį kontekstą. Būsite suprastas, jei būsite formalus – dalykinė kalba nėra emocijų perteikimo priemonė, tai kuo tikslesnė, be perkeltinių reikšmių, emocijų, tuo profesionalesnį įspūdį apie save paliksite. Verta atskirai paminėti mažybinių žodelių vartojimą, tokie kaip pinigėliai, sąskaitėlė, sutartėlė, tokie įprasti, kad daugelio mūsų nepastebimi. Profesionalumo neprideda, nes ji rodo asmeninio ir profesinio pasaulio painiojimą, rodo infantilumą (pastato asmenį į vaikišką bejėgio poziciją), (o pagal vieną klinikinės psichologijos teoriją netgi rodo užslėptą polinkį į alkoholizmą).

10.Pozityvų, ryžtingą  nusiteikimą demonstruokite ir savo kalba: reikia  vengti naudoti neiginius, nes pasąmonė girdi tik priešdėlį NE ir nebegirdi tolesnio žodžio, tad keiskite juos teiginiais – tarkim, frazę – jis Nekompetentingas – keiskite – jam yra kur tobulėti – ir pan.

Vartokite aktyvias frazes, pabrėžiančias užtikrintumą. Pavyzdžiui, labiau tiktų sakyti: „Mes tai padarysime iki kitų metų“, nei „Galime pamėginti padaryti tai iki kitų metų“. Stebėkite savo kalbą, kad joje nebūtų tariamosios nuosakos. Savo veikloje, susidurdami su teisinių tekstų vertimais dažnai pastebime šią klaidą darant advokatus, tai įneša liūdnų pasekmių, nes verčia abejoti ginamojo nekaltumu.

11.Sėkmingam bendravimui žmonės kiekvienoje kultūroje gali rinktis visą įvairovę efektyvių kalbinių priemonių tinkamai išreikšti savo vertybes, tačiau jie pamiršta, kad toms pačioms vertybėms išreikšti skirtingose kultūrose pasirenkamos skirtingos priemonės. Skirtingų kultūrų žmonės ir kalba skirtingai. Pasak A. Lydekos pasaulyje vyrauja dvi svarbiausios bendravimo kultūros: santūrioji  ir ekspresyvioji. Santūrioji paplitusi Skandinavijoje, Šiaurės Vakarų Europoje ir Azijoje, o ekspresyvioji – Pietų Amerikoje, JAV, Pietų Europoje. Nesvarbu, kuriai iš jų atstovauja svečias, – reikia prisiderinti prie jo kalbos manieros.

Verta turėti mintyje gerą taisyklę, pasak Pachter, kad didelio konteksto svarbos kultūrose (japonų, arabų, kinų) jie nori tave pažinti prieš nuspręsdami, ar turėti su tavimi reikalų. Todėl nevertėtų vengti asmeniškumų ir dalykinėje komunikacijoje. Kita vertus, menkos konteksto svarbos kultūros (vokiečiai, amerikiečiai, skandinavai) mieliau eitų tiesia ir greitai prie reikalo.

Toliau pateikiamoje pokalbio ištraukoje matyti tipinis tos pačios vertybės kaip mandagumas neatitikimo pavyzdys tarp į informacijos perteikimą orientuoto vakarų kultūros pokalbio modelio, kuriam laikas-pinigai ir viduržiemio jūros, Azijos šalių dalykinio pokalbio modelio, kurio neatsiejami komponentai yra socializavimosi etapas.

Amerikietis verslininkas kalbasi su partneriu iš Japonijos.

Amerikietis: „aš pageidaučiau susitikti su jūsų vadovu. Ar galėtumėte man tai suorganizuoti?“

Japonas: „Hm… aš manau tai būtų sudėtinga…“

Dauguma mūsų, vakariečių tokį atsakymą galimai interpretuotume kaip „sudėtinga, bet nėra neįmanoma“, kai tuo tarpu japonui toks atsakymas tėra mandagus būdas pasakyti „ne, aš atsipašau, tačiau tai neįmanoma“. Tiesioginis „ne“ Japonijos bendravimo kultūroje neegzistuoja (O‘Sullivan, 1996 m.)

Umberto Eco veikale „Atviras kūrinys“ teigia, kad informacijos teorija skaičiuoja ir vertina tam tikrą į pranešimą įdėta informacijos kiekį. Taigi kalbos taupumo, konkretumo, aiškumo, struktūravimo leidžia sudėti sąlyginai daugiau informacijos į tą patį žodžių kiekį. Tačiau informacijos kokybė susijusi su jos verte, o vertė priklauso nuo mūsų asmeninio susidomėjimo ja. Šiuo atveju informacijos klausimas tampa komunikacijos klausimu ir dėmesys skiriamas nebe pranešimui kaip objektyviai galimų informacijų sistemai, o pranešimo ir priėmėjo komunikaciniam ryšiui, kur priėmėjo interpretacija sukuria tikrąją galimos informacijos vertę, tad kaip ir žmoguje, kur vienodai svarbu ir kūnas ir siela, taip ir komunikacijoje vienodai svarbu ir forma, ir turinys, ir sugestija, tad belieka palinkėt sėkmės surandant tinkamą jų balansą.

Plačiau > Atsisiųsti PDF Publikuota: www.15min.lt

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *