Kas sudaro vertimo kainą?

Gintarė Narakaitė

Turbūt kiekvienam kada nors susidūrusiam su vertimais natūraliai kilo klausimas – iš ko susideda vertimo kaina? Tai, kas vieniems yra brangu, kitiems atrodo pigu. Viskas priklauso nuo požiūrio ir žinių apie perkamą objektą. Todėl dalijamės keletu  įžvalgų. Retoje vertimų įmonės svetainėje galėtumėte rasti nurodytas tikslias vertimo kainas. Taip yra dėl to, kad priklausomai nuo savo specifikacijos, tos pačios apimties teksto vertimas  gali kainuoti nevienodai

1.    SKAIČIAVIMO PRINCIPAS. Vertimų versle yra įprastos dvi praktikos. Skaičiuoti pagal simbolių skaičių arba pagal žodžių skaičių. Dažniausiai pagal simbolius skaičiuojama, remiantis tokiu principu: 1 700 spaudos ženklų su tarpais; 1 700 spaudos ženklų be tarpų arba 1 800 spaudos ženklų be tarpų. Niekada negalėsite atspėti, kokį skaičiavimo principą yra pasirinkęs biuras, todėl jums belieka užduoti šį klausimą. Kita praktika yra skaičiuoti vertimui skirtą tekstą pagal žodžių skaičių. Vienas puslapis yra lygus 250 žodžių. Mes, „Ars libri“ darbuotojai, pastebime, kad tokią praktiką dažniausiai taiko užsienio vertimų biurai ir vertėjai iš kitų šalių. Pavyzdžiui, jums reikalingas dokumento vertimas iš anglų kalbos į ispanų. Žodžių skaičius ispanų kalboje paprastai padidėja apie 20 proc. Kitaip tariant, jeigu anglų kalbos tekste buvo 2 000 žodžių, tai ispanų kalbos tekste bus jų jau apie 2 400. Kadangi dokumento apimtis skaičiuojama po vertimo, kaina už tokį vertimą padidės. Todėl nenustebkite, jei vertimų biurų darbuotojai skaičiuodami kainą, pasako, kad ji yra preliminari. IŠIMTYS. Kaip ir visur, vertimų versle taisyklės taip pat turi išimčių. Verčiant tekstus iš kinų kalbos negalime naudoti nei vieno iš šių kainos skaičiavimo modelių. Tuomet yra pasitelkiami du būdai: 1. Pasitikima vertėju ir klausiama jo, kiek maždaug gali kainuoti toks teksto vertimas. Dažniausiai, tai vadinama fiksuotu mokesčiu, kuomet klientas jau tiksliai žino, kokia kaina jo laukia už vertimus. 2. Skaičiuojama pagal išverstų teksto simbolių ar žodžių skaičių. MAŽI PROJEKTAI. Dauguma klientų klausia, kodėl už vieno sakinio vertimą turime mokėti tokius pinigus. Viskas labai paprasta. Vertimų biurui nėra didelio skirtumo, ar suorganizuoti 2 sakinių vertimą, ar kelių šimtų puslapių – organizacinio darbo yra tiek pat (suregistruoti, siųsti vertėjui, kuris taiko savo minimalųjį tarifą, siųsti redaktoriui, sutikrinti su terminų baze, siųsti užsakovui, sukelti į sistemą, surašyti kainas, sukurti sąskaitą, buhalterei ją suvesti į savo sistemą, suadministruoti mokėjimus, kartais ir skolas ir pan.). Taigi prie vieno žodžio prisiliečia paprastai 5 žmonės ir administracinio bei organizacinio darbo sąnaudos yra tokios pačios, tik kai vertimo apimtis didesnė, ta pastovioji sąnaudų dalis mažesnė, o kai apimtis maža, ta dalis sudaro kone visą įprastą vertimo įkainį.

2. ĮMONĖS KAŠTAI. Kaip ir bet kurioje kitoje verslo šakoje, taip ir vertimų rinkoje, kaina susideda iš pastoviųjų ir iš kintamųjų kaštų. Pastoviųjų kaštų didžiąją dalį sudaro nuolatinių biuro darbuotojų atlyginimai ir už juos mokami mokesčiai, biuro patalpų priežiūra ir išlaikymas. Nemažą dalį pastoviųjų kaštų sudaro nekilnojamo turto bei kiti privalomieji mokesčiai. Kintamieji kaštai tiesiogiai priklauso nuo duodamų vertimų užsakymų, t. y., kuo daugiau ir kuo didesni užsakymai, tuo daugiau darbo turi pagal autorines sutartis arba pagal individualios veiklos pažymėjimus dirbantys vertėjai. Tada  įmonės gaunamos pajamos auga, tačiau auga ir kintamieji kaštai, nes atlygis vertėjui sudaro didelę visos vertimo kainos. Tad akivaizdu, kad vertimų biuro pelningumo marža sudaro tik apie 15 proc. jūsų bendros užsakymo kainos.

Vertimų rinka turi labai specifinių aspektų, tačiau turi ir panašumų su visomis kitomis verslo šakomis. Tad nieko keisto, kad vertimo kainos skirtingose įmonėse svyruoja nuo smarkiai mažesnės už rinkos vidurkį iki ženkliai didesnės už esamą rinkos vidurkį. Jeigu didžiausią dalį užsakymo vertės yra sumokama vertėjui, tuomet akivaizdu, kad biuruose, kurių kainos yra ženkliai mažesnės už rinkos vidurį, dirba „pigesni“ vertėjai. Žinoma, kiekviena taisyklė turi savo iššimčių, tačiau, kuo aukštesnė vertėjo klasifikacija bei atliekamų vertimų kokybė, tuo jo įkainiai yra didesni. Vertimų biuruose, kuriuose kainos yra ženkliai aukštesnės nei rinkos vidurkis, į kainą gali būti įtraukta ir kalbos redaktoriaus paslauga arba palikta didesnė pelningumo marža. Renkantis vertimo paslaugų tiekėją būtina gerai pagalvoti, kokie yra jūsų lūkesčiai ir prioritetai, nes kaip ir kituose verslo šakose, taip ir vertimų rinkoje žemiausia kaina dažnai reiškia ir žemiausią kokybę.

Plačiau > Publikuota: www.15min.lt

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *