Žodis yra galingas ginklas. Jis gali stipriai įskaudinti, gali įkvėpti, taip pat gali sukelti ir karus.
Vertimų biuro „Ars libri“ darbuotojai žino, kad įvairūs terminai turi istoriją ir kontekstą, dėl prieš vartojant vieną ar kitą terminą reikia pasidomėti, ar juo niekas nebus užgaunamas.
Pats paprasčiausias pavyzdys, kada reikia žinoti, kokiam žodžiui yra laikas ir vieta, tai – kreipimasis į žmogų „tu“ arba „jūs“. Abiejų kreipimųsi negalima vartoti absoliučiai bet kada. Visgi kalba turi daug daugiau tokių subtilybių. Taip pat nėra tų pačių taisyklių skirtingoms kalboms, o ir žodžių „svoris“ kalboje yra kintantis. Šiame straipsnyje apžvelgiama, kaip pašalinami tam tikri, įžeisti galintys, žodžiai ar pasisakymai. Gilinamasi, ar jie visada buvo įžeidūs, ar jų vartojimas ėjo lygiagrečiai lietuvių ir anglų kalbomis, ar kurioje nors iš kalbų tam tikras pasakymas yra galimas, o kitoje nepriimtinas.
Vertėjai pastebi, kad vienas iš atvejų, kai reikia keisti tam tikrus žodžius jų sinonimais, yra tas, kai anksčiau vartotas žodis gali ką nors įžeisti, nes jo reikšmė yra netiksli. Kartais netikslios reikšmės žodžių vartoseną labai sunku išgyvendinti. Tam, kad tai būtų pasiekta, žmonės turi būti šviečiami. Dar 1995 m. Tv3 (tuometinės TELE-3) žinių reportaže buvo reportažas apie neįgaliuosius. Viso reportažo metu buvo vartojamas žodis „invalidai“. Šiandien maža tikimybė, kad šį žodį išgirsite per žinias. Įdomu tai, kad pagal Valstybinę Lietuvių Kalbos Komisiją, tiek „invalidas“, tiek „neįgalusis“ yra lygiaverčiai, ir nė vienam nėra priskiriama menkinamoji reikšmė.
Visgi, viena yra taisyklės, o kita – kalbos realybė. Nemažai neįgaliųjų kratosi pirmojo termino. Priežasčių tam yra įvairių. Viena, tai, kad žodis panašus į anglišką žodį „invalid“, kurio viena iš reikšmių yra „negaliojantis“. Taip pat šį žodį išvertus iš lotynų kalbos tai skamba kaip „bejėgis“ ir „liguistas“. Neįgalieji susiduria su įvairiais sunkumais vien dėl to, kad neretai būna nurašomi kaip visiški bejėgiai, negalintys dirbti jokio darbo, o terminas pabrėžiantis bejėgiškumą, ligą, kokybiško gyvenimo pabaigą irgi nepadeda. Tuo tarpu anglų kalboje neįgaliajam apibūdinti yra vartojami trys terminai „invalid“, „handicapped“ ir „disabled“. Nė vienas per kalbos raidą nebuvo laikomas įžeidžiančiu. Vis dėlto, dabar visi trys yra ne itin dažnai vartojami, o „handicapped“ ir „disabled“ yra keičiami sušvelnintais variantais „with handicapping conditions“ ar „people with disabilities“. Analogiškai ir lietuvių kalboje aptinkamas terminas „žmonės su negalia“.
Problemų gali kilti įvardijant tam tikros šalies žmones. Pavyzdžiui, lietuviai yra įpratę Jungtinę Karalystę vadinti Anglija, o jos piliečius – anglais. Taip gali būti užmirštama, kad Anglija nėra šalis, o tik vienas iš keturių šalies regionų. Nepagarbu anglu vadinti škotą, Velso ar Šiaurės Airijos gyventoją. Analogiškai visi Nyderlandų gyventojai nėra olandai, o Rusijoje gyvena ne vien rusai. Taip pat Jungtinė Karalystė nėra Didžiosios Britanijos ekvivalentas, nes į jos sudėtį įeina ir Šiaurės Airija. Kalbant sava kalba ne visai formaliame kontekste šie netikslumai toleruotini, tačiau oficialiuose pranešimuose ar kalbant anglų kalba, kalbėti tiksliai privaloma ne tik tam, kad niekas nebūtų užgautas, bet ir tam, kad nebūtų skleidžiama klaidinga informacija.
Analogiškų pavyzdžių yra ir anglų kalbos tekstuose, kai Lietuva įvardijama kaip „former Soviet state“. Tai, kas anglakalbiams yra faktas, mums yra skaudi patirtis ir esame linkę vengti save vadinti buvusia Sovietų Sąjungos valstybe, nes toks pasakymas praleidžia faktą, kad nenorėjome būti okupuoti.
Pastaruosius kelis metus kalbama apie tai, kad čigonus reikia vadinti romais, tačiau vienintelis tokio teiginio pagrindimas yra tik tai, kad jie patys save taip vadina. VLKK nurodo, kad tiek čigonas, tiek romas yra teiktini terminai, o lietuvių kalboje ne viena tauta vadinama kitaip, nei ji pati save vadina, pavyzdžiui lenkai, vokiečiai ir t.t.
Atvykstant imigrantams ar daugėjant ateistams, vis dažniau permąstoma ar reikėtų viešai vartoti tam tikras frazes, susijusias su religija. Pavyzdžiui, JAV pastaruoju metu atsiranda skatinimų palinkėjimą „Merry Christmas“ keisti į „Happy Holidays“. Idėja, iš pirmo žvilgsnio atrodanti nebloga, sukėlė daug triukšmo. Būtų galima diskutuoti ar pakeisdami religinius palinkėjimus neutraliais neskriaudžiame patys savęs. Juk staiga atsiduriame tokioje situacijoje, kai negalime jaustis laisvai savo šalyje. Lietuvoje šios problemos arba nėra, arba ji yra tokia nedidelė, kad tiesiog lieka nepastebima. O kaip bus vėliau?
Laikai keičiasi ir pavadinimai ar apibūdinimai, kam nors tikę anksčiau, jau nėra patys tinkamiausi. Kartais politkorektiškumas perduodamas iš vienos kalbos į kitą kalbą, kartais tam tikros kalbos yra unikalios dėl kai kurių įvardijimų. Pavyzdžiui, anglų kalboje vyksta perėjimas nuo termino „childless“ prie „childfree“, kad būtų atsikratyta neigiamų konotacijų, tuo tarpų lietuvių kalboje šis terminas neturi neigiamos konotacijos, todėl ir nėra pakaitalo.
Kai kurie politkorektiški pataisymai nėra pagrįsti kalbos taisyklėmis ar žodynu, tuomet termino pasirinkimas paliekamas vartotojo sąžinei. Vertimų biuras „Ars libri“ linki, kad prieš kreipdamiesi į ką nors ar apie ką nors kalbėdami, pasidomėtumėme tuo žmogumi ar grupe ir taip išvengtume galimų nemalonumų kalbėdami bet kokia kalba.
Plačiau > Publikuota: www.delfi.lt