Taisyklingi pareigų pavadinimai lietuvių kalboje

Vertimų biuro „Ars libri“ redaktorė D. Baumilienė

Dažniausiai kolegų, verslo partnerių, klientų pareigas perskaitome elektroniniuose laiškuose, vizitinėse kortelėse. Daugelis net nesusimąsto, kad vos iš 1–3 žodžių sudaryti pareigų pavadinimai gali būti netaisyklingi. Prieš aptariant konkrečių pareigų pavadinimus, pirmiausia apžvelgsime dažniausius žodžių junginius, vartojamus kalbant apie pareigas. 

Žodžių junginiai, vartojami kalbant apie pareigas. Vadovai, pildydami darbuotojo įdarbinimo dokumentus, kartais sudvejoja, kaip taisyklingai rašyti – skirti į naujas pareigas ar skirti naujoms pareigoms? Dėl to sukti galvos nevertėtų – abu pasakymai yra taisyklingi ir vartotini. O ar galima „dirbti pareigose“? Daiktavardis „pareigos“ žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas „pareigose“ nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisyklingai yra direktorius, dirba direktoriumi; eina direktoriaus pareigas). Kaip matyti iš pavyzdžių, dažniausiai žodis pareigose apskritai nereikalingas.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad negalima sakyti: „Jis atitinka šias pareigas.“ Kalbant apie asmenį, vartotinas žodis „tikimas“ (tikti, tinka, tiko): tinka pareigoms, darbui. Todėl sakinys Jis atitinka šias pareigas taisomas Jis yra tinkamas šioms pareigoms. O štai posakis „eiti pareigas“visiškai taisyklingas, nes veiksmažodis „eiti“ vartojamas pareigų ir darbo atlikimo reikšmėmis (pvz.: Vienu metu teko eiti net ketverias pareigas. Kartu ėjo atsakingas pareigas universitete. Moterys, einančios aukštas pareigas, irgi nesiskundžia dėmesio stoka.). Žodžių junginys „nuimti nuo pareigų“ yra netaisyklingas. Sakoma ne nuimti nuo pareigų, o atleisti iš pareigų. Taip pat negalima sakyti „pervesti į pavaduotojo pareigas“, nes veiksmažodis pervesti nevartotinas reikšme „perkelti“. Todėl ne pervesti, o perkelti į pavaduotojo pareigas.

Vis dar kartais sudvejojama, kaip taisyklingai trumpinti junginį „laikinai einanti (s) pareigas“. Žodžių junginys laikinai einantis pareigas vartojamas su pareigų nuoroda. Gali būti trumpinama l. e. direktoriaus pareigas arba l. e. p. direktorius. 

Kyla nemažai nesklandumų kalbant apie moterų einamas pareigas. Tarkime, Laima Jonienė, laikinai einanti skyriaus vedėjo ar skyriaus vedėjos pareigas? Pareigų pavadinimai sudaromi su vyriškosios giminės daiktavardžiais. Šiuo atveju kalbama apie skyriaus vedėjo pareigas, taigi Laima Jonienė, laikinai einanti skyriaus vedėjo pareigas. Primintina, kad moterims apibūdinti vartojami moteriškosios giminės daiktavardžiai (giminė derinama), pvz., skyriaus vedėja Jurga Petrienė (bet ji eina skyriaus vedėjo pareigas, – vyriškoji giminė vartojama apibendrintai raiškai). 

Nors daugelis darbuotojų dvejoja, tačiau pasakymas „paaukštinti tarnyboje“ yra visiškai taisyklingas. Veiksmažodis „paaukštinti“ vartojamas reikšme „pakelti tarnyboje, suteikti aukštesnį laipsnį“: Už nuopelnus jis buvo paaukštintas. Įmonės vadovo paaukštinimas visiems buvo netikėtas. Tačiau nevartotinas pasakymas su vietininku paaukštinti pareigose. Vartotina arba paaukštinti, arba paaukštinti pareigas; nevartotinas pasakymas su įnagininku paaukštinti pareigomis. Pareigų paaukštinimą galima nusakyti veiksmažodžiais skirti, perkelti (į aukštesnes pareigas).

Kaip taisyklingai nurodyti pareigas. Įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovų, padalinių ir veiklos barų vadovų pareigų pavadinimai sudaromi su kilmininko formos priklausomuoju žodžiu, pvz.: komercijos direktorius (o ne direktorius komercijai), technikos direktorius (o ne direktorius technikai), plg.: departamento direktorius, inspekcijos viršininkas ir pan. Kai nusakomas pavaldumo santykis (prezidento patarėjas, direktoriaus pavaduotojas, ministro padėjėjas) ir veiklos sritis, tada pastarosios pavadinimas reiškiamas naudininku, pvz.: direktoriaus pavaduotojas turizmui, prezidento atstovas spaudai, mero patarėjas kultūrai. Kilmininkas tokiais atvejais būtų netgi dviprasmiškas, plg. mero kultūros patarėjas. Šie pavadinimai gali būti sudaromi ir su žodžiu „reikalams“, pvz., direktoriaus pavaduotojas gamybos reikalams.

Patarėjų, referentų, konsultantų pareigų pavadinimai gali būti sudaromi su žodžio „klausimai“ įnagininku, pvz., patarėjas užsienio politikos klausimais. 

Kaip rašomi pareigų pavadinimai – didžiąja ar mažąja raide. Pareigų (ir titulų) pavadinimai – prezidentas, ministras, ambasadorius, rektorius, direktorius, karalius – rašomi mažosiomis raidėmis, pvz.: Neseniai vyko prezidento rinkimai; Įsakymą pasirašė švietimo ir mokslo ministras; Atvyko nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius. Tačiau dėl stilistikos aukščiausių pareigūnų pareigų pavadinimai gali būti rašomi didžiosiomis raidėmis, pvz.: Lietuvos Respublikos Prezidentas, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas, Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas, Jungtinių Tautų Generalinis Sekretorius. Oficialiuose raštuose, prašymuose didžiąja raide rašomas bet kurio pareigūno, į kurį kreipiamasi, pareigų pavadinimas, pvz.: Teisingumo Ministrui, Vilniaus universiteto Rektoriui. 

Taisyklingi pareigų pavadinimai. Aptarę dažniausias frazes, vartojamas kalbant apie pareigas, toliau apžvelgsime konkrečių pareigų pavadinimus. Pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į aukščiausių įmonės vadovų pareigas. Daugelis angliškos santrumpos CEO neverčia į lietuvių kalbą, tačiau ši santrumpa tikrai nėra vartotina. Tai chief executive officer santrumpa. Įprasčiausias lietuviškas šių pareigų pavadinimas – generalinis direktorius, taip pat gali būti valdybos pirmininkas, kompanijos prezidentas ir pan. Lietuvių kalboje paprastai trumpinamas tik pirmasis pareigų pavadinimų žodis generalinis – gen. direktorius. 

Netinkami ir šių pareigų pavadinimai – elektrinės dalies vadovas, santechninės dalies vadovas (kalbama apie vadovaujantį žmogų, besirūpinantį įrengiamo pastato elektriniais įrenginiais ar santechnika). Galėtų būti taisoma taip: elektros darbų vadovas, santechnikos darbų vadovas. 

O štai pareigų pavadinimai rinkodaros direktorius Lietuvai ir rinkodaros direktorius užsienio šalims yra visiškai taisyklingi, nes, kai pareigų pavadinimas rodo žodžių junginiu reiškiamą pavaldumo santykį, vartotinas naudininkas. Kilmininkas (Lietuvos rinkodaros direktorius ir užsienio šalių rinkodaros direktorius) šiuo atveju netinka, nes gali atrodyti, kad eilinės įmonės rinkodaros direktorius yra atsakingas už visos Lietuvos ar užsienio rinkodarą. 

Nemažai pareigų pavadinimų sudaroma su žodžiu „techninis“. Tačiau negalima sakyti techninis direktorius, nes direktoriaus pareigos pagal veiklos sritį nusakomos kilmininku; čia netinka nei naudininkas, nei priesagos -inis būdvardžiai. Todėl ne techninis direktorius, o technikos direktorius arba techninių reikalų (darbų) direktorius. Nors dažniausiai pareigos nusakomos kilmininku, bet ne visada. Pareigų pavadinimas „techninis redaktorius“ yra visiškai taisyklingas.

Viena dažniausių pareigybių – produkto vadybininkas (angl. product manager) – asmuo, atsakingas už naujo produkto pateikimą į rinką, ryšių su nuolatiniais klientais išlaikymą ir naujų klientų paiešką, už produktų reklamą bei jų pristatymą vartotojams. Tai visiškai taisyklingas pareigų pavadinimas. Taip pat ir projektų vadovas – tai asmuo, atsakingas už tam tikrų projektų parengimą ir (arba) įgyvendinimą.

Pareigybės pavadinimas supervizorius, Kalbos komisijos terminologų nuomone, yra pasiskolintas iš anglų kalbos (nors ir lotyniškos kilmės), todėl reikėtų rasti žodžio supervizorius (supervizuoti, supervizija) lietuvišką atitikmenį. Tai galėtų būti profesinės veiklos stebėtojas (plg. stebėti profesinę veiklą), priežiūrininkas (prižiūrėti, priežiūra; plg. apsaugoti – apsauga – apsaugininkas, dirbti – darbas – darbininkas), žiūrybininkas (žiūrėti, žiūryba) ar pan. O štai pareigų pavadinimas vidaus auditorius (dirbantis tik įmonėje) yra taisyklingas priesaginis vedinys iš veiksmo pavadinimo auditas. Viena iš teikiamų žodžio „auditorius“ reikšmių yra „profesionalus apskaitininkas, atliekantis auditą“. Vidaus auditorius nėra visiškai aiškus terminas. Siūlyta pridėti daiktavardį „reikalų“ – vidaus reikalų auditorius, plg. vidaus reikalų ministras.

Viena dažniausių klaidų, aptinkamų tiek sutartyse, tiek el. laiškuose ir vizitinėse kortelėse, – „vykdantysis direktorius“. Darbuotojui, kuriam pavesta atlikti kokią nors užduotį, apibūdinti tinka ir veikiamosios rūšies dalyvis (vykdantis (priežiūrą) darbuotojas), bet pareigų pavadinime įvardijama pastovioji darbuotojo savybė, todėl turi būti vykdomasis direktorius. Taip gali būti verčiami ir šių angliškų pareigų pavadinimai: administrative manager, corporation officer, managing director, operations manager. Tai direktorius, tvarkantis visus einamuosius reikalus ir atsakantis už veiksmingą organizacijos veiklą.

Kaip taisyklingai vadinti – vyriausiasis buhalteris ar vyriausias buhalteris? Rūšiai, išskiriamajai daikto savybei reikšti sudėtiniuose terminuose ir pavadinimuose vartotina įvardžiuotinė forma, pvz.: vyriausias (taisoma vyriausiasis) redaktorius, gydytojas, inžinierius, teisėjas; bendros (taisoma bendrosios) praktikos gydytojas. Taigi taisyklingas pareigybės pavadinimas – vyriausiasis buhalteris. Jei pavartotume neįvardžiuotinę formą vyriausias buhalteris, turėtume omenyje ne pareigybę, o buhalterio amžių.

Neretai girdimas pareigybės pavadinimas „autodileris“ yra netaisyklingas, turėtų būti automobilių prekybos agentas. Taip pat nevartotina ir „atleidėjas“, nes pareigybės pavadinimas siejamas su veiksmažodžiu atleisti, kuris nevartotinas reikšmėmis „išduoti“, „parduoti“, „tiekti“, „aptarnauti“.

Jei reikalaujama, pvz., kad darbuotojas ir parduotų prekes, ir dirbtų su kasos aparatu, jo pareigybė būtų pardavėjas-kasininkas: Reikalinga kasininkė-atleidėja (taisytina pardavėja-kasininkė). Jei kalbama apie darbą maitinimo įmonėje, kai tas pats žmogus turi ir virti maistą, ir paduoti jį klientams, jo pareigybė bus virėjas-maisto išdavėjas arba virėjas-padavėjas, pvz.: Valgyklai reikalinga virėja-atleidėja (taisytina virėja-maisto išdavėja, virėja-padavėja). Jei darbuotojas paduoda klientams maistą ir dirba su kasos aparatu, jo pareigybė – padavėjas-kasininkas arba maisto išdavėjas-kasininkas (pavadinimą lemia aptarnavimo pobūdis), pvz.: Reikalingas sandėlio priėmėjas-atleidėjas (taisytina priėmėjas-išdavėjas, sandėlininkas).

Netaisyklingos pareigos – elektrošaltkalvis. Tai neteiktinos darybos žodis. Reikėtų keisti šaltkalvis elektrikas. 

Kaip elgtis tokiu atveju, kai pareigų pavadinimuose vartojamas „atsakingasis, -oji“ ar „atsakomasis, -oji“ (pvz., redaktorius)? Šie žodžiai abu vartojami už ką nors atsakančiam asmeniui apibūdinti: gali būti atsakomasis redaktorius arba atsakingasis redaktorius, atsakingoji sekretorė arba atsakomoji sekretorė. Kanceliarinėje kalboje įsigali atsakingasis. O ar galima sakyti „aukščiau stovintis pareigūnas“? Tai nevartotinas žodžių junginys. Aukščiau stovintis, -i (pareigūnas, įstaiga) nevartojamas reikšme „aukštesnis, -ė, aukštesnysis, -ioji, vyresnis, -ė, vyresnysis, -ioji, viršesnis, -ė (pareigūnas, įstaiga). Tačiau „aukštas pareigūnas“ – vartotina, žodyne teikiama penktoji būdvardžio aukštas reikšmė – „žymus, garbingas“. Būdvardis „aukštas“ žodžių junginyje „aukštos pareigos“ galimas vartoti, nes „aukštas“ gali būti vartojamas didumo, svarbumo ar garbingumo reikšme, pvz.: aukštos pareigos, aukšta kategorija, aukšta kvalifikacija ir pan. 

Nuolat girdime sakant: „etatinis darbuotojas“, „neetatinis darbuotojas“. Ar tai yra taisyklingas pasakymas? Etatinis darbuotojas – nuolatinis pagal pareigas dirbantis darbuotojas. Neetatinis darbuotojas yra nenuolatinis, pagal laikiną susitarimą dirbantis darbuotojas. Taigi vartojama taisyklingai.

Dažnai suabejojama, ar reikalinga įvardžiuotinė forma – įgaliotas asmuo – įgaliojimą gavęs asmuo: Į komisijos posėdžius kviečiami įgalioti asmenys. Pareigų pavadinimai sudaromi su įvardžiuotine forma: įgaliotasis asmuo, įgaliotasis agentas, įgaliotasis platintojas. 

Įdomiai vertinamos teisės srities pareigos „karjeros diplomatas“. Dvikalbiuose žodynuose career diplomat verčiama diplomatas profesionalas arba profesionalus diplomatas, mat angl. career pirmiausia reiškia profesiją. Junginio karjeros diplomatas nėra nei Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatyme, nei Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme, tačiau pastarajame teikiama karjeros valstybės tarnautojas (tai viešojo administravimo valstybės tarnautojas, konkurso būdu priimtas į tarnybą neterminuotam laikui, prisiekęs valstybei ir turintis galimybę nustatyta tvarka siekti aukštesnių ar kitų pareigų tarnyboje). Diplomatai taip pat yra valstybės tarnautojai (nors ir statutiniai), bet į diplomatinę tarnybą priimami ne tik konkurso būdu – dar skiriami politinio (asmeninio) pasitikėjimo diplomatai. Todėl patys specialistai ir vartoja junginį karjeros diplomatai, matyt, norėdami pirmuosius atskirti nuo antrųjų. Taigi junginio karjeros diplomatas tikslumu galima abejoti, tačiau jis nėra ydingas. Be to, pavadinimai diplomatas profesionalas arba profesionalus diplomatas apibūdina tik darbuotojo profesinių įgūdžių kokybę, taigi ir politinio pasitikėjimo diplomatas gali būti profesionalas.

Nepamirškime savo pareigų teisingai nurodyti vizitinėse kortelėje, elektroniniuose laiškuose, sutartyse. Taisyklingai užrašyti (ir tariami) pareigų pavadinimai – ne tik svarbi įmonės įvaizdžio dalis, bet ir prestižo garantas.

Ar žinojote…Kaip taisyklingai perskaityti visuotinio žiniatinklio World Wide Web santrumpą www?

Abėcėlinis angliškosios raidės w pavadinimas yra vė dviguboji.  Perskaityti pavadinimo santrumpą nėra labai patogu, todėl www gali būti skaitoma kaip vė vė vė Tai neturėtų klaidinti, nes trijų lietuviškų v raidžių santrumpa tikrai plačiai nevartojama.
Ar taisyklingas junginys „reguliari kaina?“
Netaisyklingas – turėtų būti „įprastinė kaina“ arba „įprasta kaina“. Anglų kalboje žodis „regular“ vartojamas kur kas plačiau nei lietuvių, todėl pažodinis vertimas ne visada tinka.
Ar vartotinas žodis „prisegtukas“?
Šis žodis elektroniniuose laiškuose vartojamas be reikalo – taisyklingas terminas yra „priedas“, jis „pridedamas“, ne „prisegamas“ (žr. V. Dagienės, G. Grigo, T. Jevsikovos „Enciklopedinį kompiuterijos žodyną“, Vilnius, 2008; p. 369).
Kada netinka vartoti prieveiksmį „pakanklamai“?
Prieveiksmis „pakankamai“ dažnai vartojamas netinkama reikšme, pvz., „pakankamai skurdus biudžetas“. Atrodo, kad norima pasakyti, jog biudžetas skurdus, bet geriau būtų dar skurdesnis. Reikėtų sakyti – „gana skurdus, labai skurdus ar pernelyg skurdus biudžetas“.

Šaltinis:
VLKK, „Konsultacijų bankas“, http://www.vlkk.lt/lit/konsultacijos/ar-tiesa-kad.1.html?page=1

LIETUVIŲ KALBOS ĮRANKIAI INTERNETE

Kasdienėje veikloje dažnai atitolstame nuo lietuvių kalbos reikalavimų, o pasiryžti ir ieškoti specifinių žinių reikia laiko. Valstybei nevykdant aktyvaus ir nuoseklaus taisyklingos lietuvių kalbos populiarinimo, daugelis neturi žinių, kur būtų galima pasitikrinti, ieškoti dominančios informacijos.

Per pastarąjį dešimtmetį įvairios valstybinės ir mokslo įstaigos, institucijos pasinaudojo ES struktūrinių fondų ir/ar valstybės parama ir sukūrė ne vieną puikų įrankį. Beveik visi jie yra nemokami, išskyrus specializuotas komercinius įrankius kaip „Tildės Biuras“, „Juodos avys“ ir kt.

Nuorodos į dažniausiai naudojamus viešus šaltinius ir įrankius:

Lietuvių kalbos žodynas (www.lkz.lt/startas.htm)
Čia galite pasitikrinti rečiau naudojamų žodžių reikšmę, ieškoti sinonimų, kirčiavimo taisyklių ir pan.

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos konsultacijos (www.vlkk.lt/lit/konsultacijos)
Didžiausia vieša įvairių kalbos naudojimo situacijų konsultacijų duomenų bazė. Pasinaudodami paieška galite rasti atsakymą į daugelį pasitaikančių klausimų.

Lietuvių kalbos instituto konsultacijų bankas (www.lki.lt/lki/kkb/kkb.php)
Mažesnė konsultacijų duomenų bazė, tačiau ją ruošia pagrindinė lietuvių kalbos tyrimų mokslo įstaiga.

Eurovoc žodynas (http://www3.lrs.lt/pls/ev/ev.main)
Oficialių ir teisinių terminų bankas, apimantis dažniausiai naudojamus ir su Europos Sąjunga susijusius terminus, jų vertimus į lietuvių ir kitas ES šalių narių kalbas.

Terminų bankas (http://terminai.vlkk.lt/pls/tb/tb.search?p_sid=786065)
Nacionalinis „Eurovoc“ atitkmuo, tik skirtas vietos naudojimui, terminų fiksavimui ir plėtojimui.

Enciklopedinis kompiuterijos žodynas (www.likit.lt/en-lt/angl.html)
Anglų–lietuvių kalbų kompiuterijos terminų žodynas.

Kanceliarinės kalbos patarimai (http://kanceliariniaipatarimai.lki.lt)
Lietuvių kalbos instituto 2007 m. išleisto leidinio versija internete.

Lietuvių kalbos rašybos, skyrybos, stilistikos taisyklės (http://ualgiman.dtiltas.lt/skyryba.html)
Pagrindinės lietuvių kalbos taisyklės, kurias surinko ir į vieną struktūrą sudėjo Karoliniškių gimnazijos mokytojas Algimantas Urbanavičius.

Lietuvių kalbos tekstynas (http://donelaitis.vdu.lt/main.php?id=4&nr=1_1)
VDU Kompiuterinės lingvistikos centro sistema, analizuojanti įvairių lietuvių kalbos žodžių vartojimą.

Apie Velykas ir ne tik…

…iš kur gavom žodį Velykos?

Šį pavadinimą gavome iš savo rytų kaimynų baltarusių. Pirmuosiuose mūsų raštuose daugiausia buvo vartota vienaskaitinė forma velyka. Kilo ji iš baltarusių kalbos būdvardžio velikij „didžiulis, didysis“. Šios šventės pavadinimas baltarusių kalboje buvo velikij denj, pažodžiui „didžioji diena“. Toks pavadinimas buvo ir senojoje slavų kalboje. Jis yra vertinys iš graikų kalbos.
Kaimynai latviai šią šventę vadina
lieldienas – „didelė diena“. Germanų kalbose, plg. anglų Easter, vokiečių Ostern, vartojamas Velykų pavadinimas yra kilęs iš kažkokios pagoniškos pavasario šventės. Germanų *Austrō, matyt, buvęs deivės vardas, tos pačios kilmės kaip ir mūsų aušra. Rusų pascha „Velykos“ kilo iš graikų pascha, kuris savo ruožtu yra hebrajiškos kilmės.

 A. Sabaliauskas „Iš kur jie? Pasakojimas apie žodžių kilmę“. Vilnius, 1994.

„Atvelykis“ – didžioji ar mažoji raidė?

Atvelykis švenčiamas pirmą sekmadienį po Velykų. Šventės pavadinimas rašytinas didžiąja raide pagal bendrąsias rašybos taisykles, žr. 1997 m. birželio 19 d. Kalbos komisijos nutarimo Nr. 60 „Dėl lietuvių kalbos rašybos ir skyrybos“ 2.6.5 punktą.
Lietuvoje
Atvelykis dar vadinamas Velykėlėmis. Pagal lietuvių liaudies papročius tai velykinio svečiavimosi pabaiga (plačiau žr. Visuotinė lietuvių enciklopedija, t. 2, Vilnius, 2002, p. 174).

www.vlkk.lt

Didžiąja ar mažąja raide rašyti žodį „gavėnia“?

Mažąja raide – gavėnia. Tai „septynių savaičių pasninkas ir atgailos laikas nuo Užgavėnių iki Velykų“ (žr. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, Vilnius, 2000, p. 168). Laikotarpių pavadinimai dažniausia rašomi mažąja raide, plg.: adventas, pasninkas.

www.vlkk.lt

Primintina, kad sveikinimai su prielinksnio su konstrukcijomis (pvz., Sveikinu su Kalėdomis!) paplito dėl rusų kalbos įtakos, o lietuviams įprastesni, pvz.: Sveiki sulaukę šventų Velykų! Džiaugsmingų šventų Kalėdų! Beje, žodis šventas, kaip minėta, neįeina į šventės pavadinimą ir nėra būtinas. Todėl tikrai ne klaida vartoti švenčių pavadinimus be minėtojo žodžio, pvz.: Jeigu Kalėdos būdavo be sniego, buvo manoma, kad pavasaris vėluos ateiti. Atėjus krikščionybei, mūsų protėvių švenčiama gamtos atbudimo šventė Velykos sutapatinta su Kristaus prisikėlimu.
www.vlkk.lt

Vertimas

Vertimas – tai sritis tarp amato ir meno, reikalaujanti ne tik puikaus užsienio kalbos mokėjimo, gimtosios kalbos išmanymo, jos išraiškos galimybių, stilių įvairovės pojūčio ir atitinkamos kultūros pažinimo, bet ir talento bei kūrybiškumo. Ne kiekvienas norintis gali būti vertėju. Tačiau net ir talentingiausiems vertėjams negalima pamiršti kai kurių techninių dalykų, privalu laikytis lietuvių kalbos taisyklių. Pateikiame keletą būdingiausių klaidų verčiant į lietuvių kalbą.

•    Lietuvių kalboje sveikai skaičiaus daliai atskirti nuo trupmeninės naudojamas kablelis (ne taškas, kaip anglų ir kitose kalbose), be to, norint skaičių vaizduoti grupėmis skaidant po tris skaitmenis, naudojamas tarpas (ne kablelis). Pavyzdžiui, užrašas anglų kalba  1,001 reiškia tūkstantis ir vienas, o lietuvių kalba – vienas sveikas ir viena tūkstantoji.

•    Dešimtmečiai lietuvių kalboje skaičiuojami nuo 1 iki 10 metų (t. y. XX amžiaus 5 dešimtmetis reiškia 1941–1950 metus). Kai kuriose kalbose dešimtmečiai skaičiuojami kitaip, tokiais atvejais būtina keisti tokius užrašus lietuvių kalbai įprastais (pvz.,  vietoje angliško užrašo 1990s  naudoti XX a. 10 dešimtmetis).

•    Amžiai žymimi romėniškais skaitmenimis, o ne arabiškais, kaip anglų ir kai kuriose kitose kalbose.

•    Jei data rašoma be dienos, mėnuo nusakomas ne galininku (birželį, rugsėjį), o žodžių junginiu birželio mėnesį, rugsėjo mėnesį.

•    Pasitaiko, kad verčiant iš anglų kalbos pavadinime paliekama per daug didžiųjų raidžių. Lietuvių kalboje pavadinime didžiąja raide rašomas tik pirmas žodis ir tikriniai vardai.

•    Verčiant iš bet kokios kalbos į lietuvių, būtina peržiūrėti žodžių tvarką, kad sakiniai skambėtų lietuviškai, tekstas būtų rišlus ir lengvai skaitomas. (Pvz., angliškas sakinys He brought himself into a sitting posture turėtų būti išverstas Jis atsisėdo.)

•    Verčiant iš anglų kalbos svarbu atkreipti dėmesį, kad šalutiniuose anglų kalbos sakiniuose galioja laikų derinimo taisyklės, todėl verčiant veiksmažodžių laikai nesutampa. Pvz., ang. So he said (Past Simple) that no, he wasnʾt (Past Simple) interested verčiama Taigi jis pasakė (būtasis kartinis), kad jo tai nedomina (esamasis).

Šaltiniai:
Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga, http://www.llvs.lt/?item=206&lang=lt
„Vikipedija: Vertimo klaidos“,  http://lt.wikipedia.org/wiki/Vikipedija:Vertimo_klaidos
Gemma Navickienė, Dalia Kasteckaitė, „Gramatinių ir leksinių transformacijų panaudojimo aspektai Stephen J. Dubnerio ir Steven D. Levitto knygos „Freakonomics“ vertime“,1648-2824 KALBŲ STUDIJOS. 2010. 16 NR.,  http://www.kalbos.lt/zurnalai/16_numeris/08.pdf

Dalyvio vartojimo klaidos

Dalyvis nevartotinas:

veikiamasis esamojo laiko dalyvis – su veikėjo nereiškiančiais daiktavardžiais. Pvz.: komplektuojančios (= komplektuojamosios, komplektinės, komplektavimo) detalės.

veikiamasis būtojo laiko dalyvis – reikšti lygia greta su tarinio veiksmu vykstančiam arba vėlesniam veiksmui. Pvz.: Į orą pakilo raketos, numušusios (= ir numušė) tris priešo lėktuvus. Vakar kalbėjo pirmininkas, paraginęs (= ragindamas; ir ragino) aktyviau dalyvauti rinkimuose.

neveikiamasis būtojo laiko dalyvis – reikšti savaiminei (t. y. be pašalinio poveikio, specialaus įsikišimo atsiradusiai) ypatybei, pvz.:

apsunkintas, -a
pvz.: Ligonis skundžiasi
apsunkintu (= pasunkėjusiu) rijimu;

išplėstas, -a
pvz.: Odos paviršiuje matyti
išplėstos (= išsiplėtusios) venos;

padidintas, -a
pvz.: Jam buvo nustatytas
padidintas (= padidėjęs) skrandžio rūgštingumas. Padidintos paklausos (= Paklausios; Paklausiosios) prekės;

pagreitintas, -a
pvz.: Jau kuris laikas nepavyksta sureguliuoti
pagreitinto (= pagreitėjusio) širdies plakimo;

sulėtintas, -a
pvz.: Šiai ligai būdinga
sulėtinta (= sulėtėjusi) medžiagų apykaita;

sumažintas, -a
pvz.: Esant
sumažintam (= sumažėjusiam) kraujospūdžiui (Dėl sumažėjusio kraujospūdžio) svaigsta galva.

Šaltinis: VLKK, Didžiosios kalbos klaidos (formų vartojimo),  http://www.vlkk.lt/lit/lt/klaidos/formu

Žodžių kėlimas į kitą eilutę

Žodžiai į kitą eilutę keliami skiemenimis, pvz.: ke-lia-mės, bi-o-lo-gi-ja.

Viena balsė gali būti paliekama toje pačioje eilutėje arba keliama į kitą, pvz.: a-ša-ra, Ro-me-o.

Kai susiduria dvi ar daugiau priebalsių, paskutinė priebalsė būtinai keliama į kitą eilutę, o likusios gali būti paliekamos toje pačioje eilutėje arba perkeliamos į kitą, pvz.: gat-vė, ga-tvė, ašt-rus, aš-trus, a-štrus, lukš-tas, luk-štas, lu-kštas.

Dvibalsiai ir mišrieji dvigarsiai, taip pat dviraidžiai dz, dž, ch neskaidomi, pvz.: kai-lis, kin-ta, bi-dzena, au-džia, me-chanikas.
Dz, dž skaidomi tada, kai d priklauso vienam, o z ar ž kitam sudurtinio žodžio dėmeniui, pvz.: juod-žemis.

Sudurtiniai ir priešdėliniai žodžiai gali būti keliami skiemenimis, pvz.: pe-lė-da, an-ta-kis, arba pagal jų sudaromąsias dalis, atskiriant sudurtinių žodžių dėmenis bei priešdėlį nuo šaknies, pvz.: pel-ė-da, ant-a-kis. Tik antruoju būdu žodžiai keliami tada, kai susiduria dvi vienodos sudaromųjų dalių priebalsės, pvz.: pus-se-se-rė, per-re-gi-mas.

Šaltinis:
http://www.vlkk.lt/lit/nutarimai/rasyba/zodziu-kelimas.html

Įmonių, įstaigų ir organizacijų pavadinimų rašymas

– Kai įmonės, įstaigos ar organizacijos pavadinimas sudarytas iš kelių žodžių, didžiąja raide rašomas tik pirmasis iš jų, pvz.: Centrinis vertimų biuras, Kauno regiono turizmo informacijos centras, Kauno valstybinis akademinis dramos teatras, Kaišiadorių rajono policijos komisariatas, Tarptautinis valiutos fondas, Lietuvos mokslų akademija.

–  Jei pavadinimas prasideda tikriniais žodžiais (oficialiu valstybės ar kitu geografiniu pavadinimu, žmogaus vardu ir pavarde), didžiąja raide rašome tik šiuos žodžius: Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, Kauno rajono migracijos tarnyba, Maironio lietuvių literatūros muziejus, Vilniaus miesto valdyba, Aukštesnioji teatro meno mokykla.

– Jei įmonė, įstaiga ar organizacija turi simbolinį (t. y. perkeltinės reikšmės) pavadinimą, rašomą kabutėse, didžiąja raide rašomas tik pirmasis kabutėmis išskirtas žodis, pvz.: Panevėžio akcinė bendrovė „Kalnapilis“, Vilniaus „Palangos Juzės“ siuvėjų mokykla, alaus baras „Tauro ragas“, „Žinijos“ draugija, „Vyturio“ vidurinė mokykla, uždaroji akcinė bendrovė „Tėviškės keliai“.

Pastaba. Klaidinga naudoti kabutes rašant tokių įmonių ar įstaigų pavadinimus, kuriuose nėra jokių     perkeltinės reikšmės žodžių, bet kai kurie žodžiai išsiskiria dėl pasirinkto įvardijimo būdo ir žodžių tvarkos, pvz.: Viešoji įstaiga Šilainių poliklinika, uždaroji akcinė bendrovė Joniškio pieninė, bet plg. akcinė bendrovė „Panevėžio pienas“.

– Sutrumpintas oficialus pavadinimas taip pat rašomas didžiąja raide, pvz.: Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija – Teisingumo ministerija.

– Oficialūs pavadinimai dažnai būna sudėtiniai. Tokiu atveju kiekvieno padalinio pavadinimo pirmasis žodis rašomas didžiąja raide, pvz.: Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Užsienio kalbų katedra, Kauno miesto savivaldybės Butų ūkio skyrius, Respublikinės Santariškių ligoninės Pirmasis chirurgijos skyrius.

Pastaba. Didžiąją raide nerašome masiškai paplitusių padalinių pavadinimų (cechai, brigados,   buhalterijos, raštinės, bibliotekos, laboratorijos ir t. t.), taip pat valdymo vienetų pavadinimų (pvz.: senatas, rektoratas, valdyba, taryba).

Šaltinis: „Didžiųjų raidžių rašymas“. „Gerbkime žodį!“, http://ualgiman.dtiltas.lt/didziuju_raidziu_rasymas.html.

Taisyklingas adresavimas

Adresai  ant laiškų vokų ar  kitų siuntų rašomi  Pašto taisyklių  nustatyta tvarka: pirma – adresatas,
t. y. kam siunčiama, po to adresas – kur siunčiama. Adresas pradedamas nuo siauriausios reikšmės žodžių – gatvės ar kaimo pavadinimo; toliau eina miestas ar rajonas su priekyje rašomu indeksu; pabaigoje, jei reikia, rašoma valstybė.

Pašto siuntų, siunčiamų Lietuvoje, adresavimo pavyzdžiai

Gavėjo vardas (vardo raidė) ir pavardė arba įstaigos pavadinimas rašomi naudininko linksniu, pvz.:

Vardenei / V. Pavardenei

Arba

Akcinei bendrovei Lietuvos paštui

Adresuojant pašto siuntą, siunčiamą asmeniui įstaigos adresu, įstaigos pavadinimas rašomas po gavėjo vardo (vardo raidės) ir pavardės vardininko linksniu, pvz.:

Vardžiui / V. Pavardžiui
Susisiekimo ministerija

Adresuojant pašto siuntą, siunčiamą į savivaldybės centrą, po gavėjo vardo (vardo raidės) ir pavardės ar įstaigos pavadinimo rašomas gatvės (aikštės, prospekto ar pan.) pavadinimas su gimininio žodžio santrumpa g. (a., pr. ir kt.), namo ir buto numeriai (tarp jų rašomas brūkšnelis), pašto kodas ir miesto pavadinimas, pvz.:

Vardonei / V. Pavardonei
Gėlių g. 12-3
20115 Ukmergė

Adresuojant pašto siuntą, siunčiamą į vietovę, kuri nėra savivaldybės centras, bet ten yra paštas, kurio pavadinimas sutampa su vietovės pavadinimu, po gavėjo vardo (vardo raidės) ir pavardės ar įstaigos pavadinimo nurodoma gatvė, namo ir buto numeriai, vietovė, pašto kodas ir savivaldybės pavadinimas, pvz.:

Vardeniui / V. Pavardeniui
Taikos g. 4
Dusetos
32305 Zarasų r. sav.

Adresuojant pašto siuntą, siunčiamą į vietovę, kurioje nėra pašto, gavėjo pašto pavadinimas rašomas po gyvenamosios vietovės pavadinimo, prieš pašto kodą ir savivaldybės pavadinimą, pvz.:

Vardei / V. Pavardenienei
Girsūdų k.
Daujėnų pšt.
39200 Pasvalio r. sav.

Adresuojant pašto siuntą, siunčiamą iki pareikalavimo arba į pašto dėžutę, po gavėjo vardo ir pavardės ar įstaigos pavadinimo rašoma: paryškinti žodžiai Iki pareikalavimo arba pašto dėžutės (P. d.) numeris, pašto pavadinimas, pašto kodas, miesto (savivaldybės) pavadinimas, pvz.:

Vardžiui Pavardžiui
Iki pareikalavimo
Alantos pšt.
33037 Molėtų r. sav.

Vardei Pavardei
P. d. 55
16-asis paštas
45006 Kaunas

Siuntėjo vardas (vardo raidė), pavardė arba įstaigos pavadinimas rašomi vardininko linksniu, pvz.:
Atgalinis (siuntėjo) adresas rašomas ta pačia tvarka kaip ir gavėjo – pirma siuntėjas (adresantas), paskui jo adresas. Yra tik du skirtumai: 1) siuntėjas visada (ir siunčiant į užsienį, ir Lietuvoje) rašomas vardininko linksniu; 2) valstybės pavadinimas rašomas gavėjo šalies kalba, skliaustuose – lietuvių kalba (toks turės būti atsakomojo laiško užrašas).
Visas siuntos užrašas išdėstomas šitaip: gavėjas (paryškintu būdu) ir jo adresas (paprastomis raidėmis) rašomi laiško voko ar kitos siuntos apatinės dalies dešinėje pusėje; siuntėjo adresas (mažesnėmis raidėmis) rašomas kairiajame viršutiniame voko (ar kitos siuntos) kampe arba kitoje voko pusėje, jo atvarte.

Vardenis / V. Pavardenis
    Girsūdų k.
    Daujėnų pšt.
    39200 Pasvalio r. sav.

Vardei Pavardei
Pievų g. 8 Kavarskas
LT-29258 Anykščių r.

Pašto siuntų, siunčiamų į užsienį, adresavimo pavyzdžiai

Adresuojant pašto siuntą, siunčiamą į užsienį, gavėjo adresas rašomas taip (gavėjo šalies pavadinimas rašomas gavėjo šalies kalba (pageidautina) arba angliškai / prancūziškai):

Post Danmark
Centre du courrier international
Copenhagen INC
DK-1533 Copenhagen V
DANEMARK

Siuntėjo adresas rašomas taip:

Vardenis Pavardenis
Subačiaus g. 120
LT-11345 Vilnius
LITHUANIA

Adresuojant pašto siuntą Iki pareikalavimo, žodžiai Poste restante turi būti rašomi paryškinti, nurodoma: vardas, pavardė, paštas, kuriame bus įteikta pašto siunta. Pašto siuntos, adresuotos Poste restante(Iki pareikalavimo), adresavimo pvz.:

Mademoiselle Louise Bertholet
Poste restante
CH-1211 Genéve 13
SUISSE

Šaltiniai:
Lietuvos paštas: http://www.post.lt/lt/pagalba/dazniausiai-uzduodami-klausimai/taisyklingas-adresavimas
„Kanceliarinės kalbos patarimai“: http://kanceliariniaipatarimai.lki.lt/

Kaip sukurti originalų sveikinimo tekstą?

Ruošiantis žiemos šventėms, vienas svarbiausių darbų, padedantis palaikyti šiltus santykius ir patiems susikurti jaukią šventinę nuotaiką, yra kalėdinių sveikinimų rašymas. Per Kalėdas nuoširdžiu, apgalvotu sveikinimu turime galimybę parodyti artimiesiems, draugams ir kolegoms, kaip juos vertiname. Rasti gražų šventinį atviruką šiais laikais iš tiesų nesunku: su nemenkais sunkumais susiduriame tada, kai tenka sukti galvą, ką jame parašyti. Juk, atrodo, visi gražiausi žodžiai taip dažnai kartojami, kad yra tapę banalūs ir neįdomūs…
Net jei atviruke jau yra trumpas sveikinimo tekstas, paprastai norime pridėti ką nors nuo savęs, taip sukurdami šiltesnio, asmeniškesnio sveikinimo įspūdį, ypač jei rašome artimiems draugams ar giminaičiams.
Labai svarbu pasirinkti tinkamą sveikinimo toną, atsižvelgiant į tai, kokie santykiai sieja jus su adresatu. Rašant mažiau pažįstamiems asmenims, pavyzdžiui, kaimynams ar kolegoms, reikėtų vengti familiarumo, nedera nesantūriai reikšti savo draugiškumo ir jausmų. Tokiu atveju jūsų pagrindinis tikslas – tiesiog parodyti sveikinamajam pagarbą, dėmesį, o ne šilumą ir meilę, tad ir sveikinimo tekstas turėtų būti atitinkamas. Tai ypač pasakytina apie vyresnius ar viršesnius asmenis, kurie dėl netinkamai parinktų žodžių gali palaikyti jus įžūliais.
Rašant oficialius sveikinimus, būtina laikytis tam tikrų taisyklių. Nors daugelis iš jų atrodo puikiai žinomos, čia verta paminėti keletą kalbininkų patarimų. Paprastai tokie sveikinimai pradedami žodžiais gerbiamas, -a, arba gerbiamasis, -oji. Taisyklingos abi formos, tačiau, pasak specialistų, pirmenybė teiktina pastarajai. Geriau vengti neretai pasitaikančio sutrumpinimo gerb. – jis gali sudaryti įspūdį, kad skubėjote, arba kad jums menkai terūpi etiketo normos. Visus kreipinio žodžius (taip pat ir pareigas) reikėtų rašyti didžiąja raide: Gerbiamoji Mokytoja, Gerbiamasis Direktoriau. Norint išreikšti ypač didelę pagarbą, galima vartoti prieveiksmį didžiai su neįvardžiuotine būdvardžio forma, pavyzdžiui: Didžiai gerbiamas Viršininke. Nepamirškime, kad pasirašant po žodžių pagarbiai, su pagarba ar jus gerbiantis (-i) nededamas kablelis.
Tačiau, sveikinant bičiulius ir giminaičius, nebūtina griežtai laikytis etiketo normų. Ieškant būdų, kaip nudžiuginti artimuosius, yra daugiau erdvės pasireikšti fantazijai. Galite naudoti eiles, citatas, puikiai tiks ir humoristiniai sveikinimai. Jei su sveikinamaisiais nesimatėte ilgesnį laiką, išties nebloga mintis – kartu pridėti šeimos ar asmeninių nuotraukų. Galbūt jūsų šeimoje pastaruoju metu įvyko svarbių pokyčių? Sveikinimo laiške ar net atviruke galite trumpai paminėti svarbiausias naujienas – tai padarys sveikinimą šiltesnį, padės sukurti asmeniškumo įspūdį. Žinoma, reikėtų nepamiršti, kad kalėdinis sveikinimas – tikrai ne vieta išsamiai dėstyti visą šeimos istoriją.
Artimų draugų, giminaičių, šeimos narių greičiausiai nenorėsite sveikinti pernelyg bendromis, formaliomis frazėmis, kurios dažnai jau ir taip būna atviruke. Jei dovanosite atviruką su iš anksto įrašytu, o ne jūsų pačių sukurtu ar užrašytu tekstu, jūsų artimiesiems perskaičius tokį sveikinimą gali atrodyti, kad jūs dėl ko nors pykstate. Tad verčiau palikite trafaretinius sveikinimus mažiau pažįstamiems adresatams.
Dažnai pasitaikanti problema – pradėję per daug jaudintis ir intensyviai galvoti, ką originalaus, gražaus ir prasmingo parašyti, tik užblokuojame savo kūrybinį mąstymą. Nuo ko gi reikėtų pradėti? Patarimas būtų toks: prieš imdami rašiklį, įsižiūrėkite į turimą atviruką ir ramiai pagalvokite apie žmogų, kuriam jis skirtas. Paklauskite savęs, ko labiausiai norėtumėte šiam žmogui palinkėti švenčių proga. Atėjusią mintį užrašykite popieriaus lape (jokiu būdu ne pačiame atviruke!). Dabar dar kartą permąstykite bendrą idėją, kurią norite perteikti, ir ją išplėskite. Paprastas pavyzdys – jei pagalvojote: „Tikiuosi, ateinantys metai jam / jai bus tikrai geresni…“, galite suformuluoti tokį sakinį: „Linkiu, kad šios Kalėdos Tau būtų sėkmingų ir laimės kupinų metų pradžia!“ Patarimas pirma užsirašyti sveikinimą atskirame popieriaus lape galbūt skamba pernelyg paprastai ar net primityviai, tačiau patys įsitikinsite, kad tai labai veiksmingas būdas sumažinti įtampą, kylančią dėl baimės sugadinti atviruką, kuri dažnai trukdo atsipalaiduoti ir rasti tinkamus žodžius.
Galbūt rašydami sveikinimą nuspręsite pašmaikštauti. Tokio pobūdžio sveikinimus geriausia rinktis, kai sveikinami artimi, labai gerai pažįstami žmonės. Originalus humoristinis sveikinimas gali būti puikus būdas pralinksminti sveikinamąjį ir parodyti, kiek įdėjote pastangų. Kad toks sveikinimas būtų vykęs, svarbu atkreipti dėmesį į keletą dalykų. Pirmiausia, kadangi jūsų tikslas – parodyti dėmesį adresatui, pasistenkite žodį „tu“ vartoti dažniau nei žodį „aš“. Per daug egocentriškas tekstas, kuriame pokštaujama, pavyzdžiui, tik apie tai, kaip jūs ieškojote dovanos, nepaliks gero įspūdžio. Dar svarbiau – pagalvokite, ar jūsų humoras ne per grubus, ar jis bus priimtinas konkrečiam adresatui. Jokiu būdu neperženkite ribos tarp pokšto ir įžeidimo, nors jums patiems jūsų idėja ir atrodytų labai juokinga. Ypač didelis dėmesingumas reikalingas drąsų humoristinį sveikinimą rašant ne vienam asmeniui, o kolektyvui, pavyzdžiui, visiems įmonės darbuotojams. Jei kyla abejonių, ar sukurtas tekstas tikrai yra taiklus, šmaikštus ir tinkamas, perskaitykite sveikinimą kam nors, kas galėtų jį objektyviai įvertinti iš šalies.
Kalėdiniu sveikinimu tinka išreikšti padėką, padrąsinti, pralinksminti, prisiminti bendrą patirtį, siųsti šiltus linkėjimus. Bet kuriuo atveju svarbu įsivaizduoti save adresato vietoje ir pagalvoti, ar norėtumėte gauti tokį sveikinimą.

Šaltiniai:
Sigita Sereikienė „Keletas patarimų, kaip rašyti sveikinimus artėjančių švenčių proga“, http://www3.lrs.lt/docs2/NJOUHJFZ.PDF
Krystie Bohmer „Original ideas of what to write in a birthday card“, http://www.helium.com/items/1811685-greeting-card-sentiments