Kūno kalba: 5 savikontrolės aspektai, kurių derėtų nepamiršti kelyje į sėkmę

Parengė vertimų biuro „Ars libri“ redaktorė E. Aleksandravičiūtė, publikuota www.15min.lt, 2014-11-05
Aiški tartis, kalbos grynumas ir natūralumas – vieni svarbiausių viešo kalbėjimo įgūdžių. Tačiau vien gerų kalbos žinių nepakanka. Atlikti tyrimai atskleidė, kad kūno kalba, ar kitaip, neverbaliniai signalai, net 60–90 proc. lemia, kaip bus suvokta kalba.

Aiškiai pastebimas jaudulys, nepasitikėjimas savimi, uždarumas ar susidomėjimo trūkumas gali užkirsti kelius į sėkmingą sandorio sudarymą. Kaip klientai ar pavaldiniai gali pasitikėti žmogumi, kuris akivaizdžiai nepasitiki savimi? Vertimų biuro „Ars libri“ kalbos ekspertė pateikia keletą patarimų, padėsiančių sudaryti savimi pasitikinčio bei patikimo žmogaus įvaizdį.

Tikslūs, kontroliuojami kūno judesiai. Jei kalbėdami nuolat mosikuosite rankomis, liesite veidą, taisysitės plaukus ar rūbus, sudarysite nepatikimo, išsiblaškiusio, nervingo žmogaus įspūdį. Nederėtų rinktis ir priešingo varianto – jei laikysite rankas sukryžiuotas ant krūtinės, galite pasirodyti uždaras bei užsispyręs. Todėl reikėtų rinktis tarpinį variantą – užtikrintus bei tikslius judesius, atitinkančius tuo metu sakomą mintį. Atkreipkite dėmesį, kokius tikslius ir įtaigius rankų judesius kalbėdami naudoja laidų vedėjai, pavyzdžiui, Algimantas Čekuolis  – kiekvienas jo teiginys papildomas atitinkamu, kad ir vos pastebimu, judesiu ar mimika.

Erdvės išnaudojimas. Labai svarbu kalbant prieš auditoriją išnaudoti kalbėtojui skirtą erdvę. Jei kalbą sakote ant scenos, turėtumėte laisvai judėti po sceną, prieiti arčiau auditorijos, nebijoti palikti kalbėtojui skirtos pakylos. Taip parodysite, kad pasitikite savimi ir kontroliuojate situaciją, be to, bus lengviau pasiekti žmonių susidomėjimą. Jeigu kalbate mažoje patalpoje, galioja tos pačios taisyklės, nepatartina visą laiką stovėti vienoje vietoje, pasistenkite pasitelkti nors minimalius judesius, tačiau venkite tokių nervingumą ir jaudulį išduodančių judesių kaip siūbavimas ant kojų pirštų. Tai pasitikėjimo tikrai nepridės.

Tiesi laikysena. Nesvarbu ar kalbate stovėdamas ar sėdėdamas – stenkitės išlaikyti tiesią nugarą, nesikūprinti ir nesusigūžti – galite pasirodyti pavargęs ar išsigandęs.

Akių kontaktas. Kūno kalbos sąvoka apima ne tik kūno judesius, bet ir veido mimikas. Labai svarbu kalbant su pašnekovu ar auditorija nuolat palaikyti akių kontaktą, taip sukursite asmeniškumo, artumo įspūdį. Sakydami kalbą didelei auditorijai, stenkitės nežiūrėti tik į kelis žmones, pamėginkite žvilgsniu aprėpti visus susirinkusiuosius. Jei savo žvilgsnį nukreipsite kiek aukščiau klausytojų galvų, susidarys įspūdis, kad išlaikote akių kontaktą su visais auditorijoje esančiais žmonėmis.    

Verslui nuolat plečiantis, neišvengiamai užsimezga tarptautiniai verslo ryšiai. Nepamirškite, kad kiekviena valstybė turi savas kūno kalbos taisykles. Pavyzdžiui, Vakarų valstybėse toks svarbus akių kontaktas Rytuose gali pašnekovą įžeisti ar priversti nemaloniai pasijusti, o musulmoniškose valstybėse akių kontaktas tarp vyro ir moters išvis negalimas.   

Šypsena. Visi puikiai žinome, kad šypsena gali pralaužti net storiausius ledus. Nesvarbu, ar esate verslo susitikime, ar konferencijoje, ar darbo pokalbyje – šypsena suveiks visur. Juk tai pats paprasčiausias ir natūraliausias būdas parodyti, kad pasitikite savimi, esate teigiamai nusiteikęs pašnekovo atžvilgiu ir linkęs bendrauti. Tyrimai parodė, kad vien šypsena gali lemti 8–20 proc. išaugusius pardavimus.

Kaip yra pasakiusi žymi amerikiečių modernaus šokio šokėja ir choreografė Martha Graham – „kūnas niekada nemeluoja“. Galite nuslėpti savo mintis, bet kūnas vis vien išduos tikrąsias emocijas. Todėl pasistenkite kuo geriau įvaldyti kūno kalbą, kad visose situacijose atrodytumėte bei jaustumėtės stiprus ir savimi pasitikintis.

Plačiau > Publikuota: www.15min.lt

Kurias užsienio kalbas mokėti naudinga

Parengė vertimų biuro „Ars libri“ redaktorė G. Savkaitė

Sutarti su verslo partneriais užsienyje paprasčiau, jei verslininkai gali bendrauti vietos kalba. Renkantis, kurią kalbą mokytis, reikėtų atsižvelgti, į kokią rinką orientuojamasi. Vertėtų atkreipti dėmesį į tai, kad anksčiau anglų kalbos mokėjimas buvo vertinamas kaip pranašumas, o šiuolaikiniame pasaulyje gebėti kalbėti angliškai yra būtinybė.

Taigi, kurias kalbas vertėtų išmokti verslininkui, planuojančiam sukti verslo vairą į užsienio rinkas. Mandarinų kalba. Kinija sparčiai žengia į pasaulio rinką, o jos ekonomika – antra pagal dydį. Nors šioje valstybėje gyvena per milijardą žmonių, daugelio tarptautine laikoma anglų kalba šneka palyginti nedidelė jų dalis – mažiau nei 10 mln. Kinijos įtaka auga tiek Afrikoje, tiek Amerikoje ar Europoje. Šiai šaliai trūksta energijos ir kitų išteklių, taigi vien dėl šių priežasčių mandarinų kalba ypač naudinga verslininkams, siekiantiems bendrauti su Kinijos pirkėjais ir investuotojais. Vienos svarbiausių iš įtakingų šia kalba šnekančių bendruomenių taip pat gyvena Indonezijoje, Tailande, Malaizijoje, Singapūre, Filipinuose ir Mongolijoje.

Anglų kalba. Ši kalba laikoma verslininkų lingua franca didžiojoje pasaulio dalyje: JAV, Australijoje, Europoje ir Indijoje. Pasak atliktų statistinių tyrimų, anglų kalba gimtoji yra net 365 mln. gyventojų, o daugiau nei 300 mln. – antroji užsienio kalba. Nors gebėjimas bendrauti angliškai neabejotinai praplečia verslo galimybes, šiandien tai traktuojama labiau kaip būtinybė, o ne pranašumas. Arabų kalba. Net 27 šalyse ši kalba – valstybinė. Ja šneka daugiau nei 300 mln. žmonių visame pasaulyje. Arabų pasaulio bendrasis BVP siekia 600 mlrd. USD per metus. Viduriniai Rytai – akivaizdūs pasaulio finansų ir investicijų lyderiai, siekiantys plėsti įtaką ir į kitas valstybes. Taigi, šios kalbos žinios gali sukurti naudingų verslo sandorių galimybių ne tik naftos, bet ir prekybos srityje.

Rusų kalba. Šia kalba pasaulyje šneka apie 300 mln. žmonių. Rusų – viena oficialiųjų Jungtinių Tautų ir slavų kalbų. Nors pastaruoju metu prekyba su Rusija sulėtėjo, joje vis dar yra daugybė įtakingų žmonių, siekiančių plėtoti verslą su Europos ir viso pasaulio valstybėmis. Lietuvos verslininkai turėtų nepraleisti progos pasinaudoti savo pranašumu šios šalies atžvilgiu – daugumai Rusijos verslininkų sunku bendrauti anglų ar kitomis kalbomis, o rusų kalba pasaulyje laikoma viena sudėtingiausių, taigi, į pagalbą dažnai pasitelkiami vertėjai.

Prancūzų kalba. Šia kalba šneka per 335 mln. žmonių daugiau nei 40-yje valstybių, įskaitant dvi Didžiojo aštuoneto valstybes. Prancūzų – ne tik viena oficialiųjų Europos Sąjungos, bet ir Šiaurės bei Pietų Afrikos kalbų. Atsižvelgiant į augančias investicijas Afrikos žemyne ir Lietuvos narystę ES, ši kalba taip pat turėtų būti viena svarbiausių kiekvienam perspektyviam mūsų šalies verslininkui. Pasaulyje gausu įmonių, kurios siekia plėtoti verslą buvusiose Prancūzijos kolonijose: Afrikos ir Viduržemio jūros valstybėse.

Plačiau > Publikuota: www.vz.lt

Kaip paruošti komercinį pasiūlymą?

Parengė vertimų biuro „Ars libri“ direktorė G. Guobytė

Šiandieniniame pasaulyje, kai kasdien susiduriame su informacijos pertekliumi, darosi vis sudėtingiau išsiuntus pasiūlymą sulaukti teigiamos skaitytojo reakcijos. Todėl daugeliui kyla klausimas, kaip išsiskirti bei sudominti skaitytoją? Mes tikime, kad jūsų produktas ar paslauga turi teisę būti pasirinkti – jei bus tinkamai pateikti – tad būdami kalbos specialistais ir savo veikloje kasdien susidurdami su verslo kalba, pasidalinsime tik savo įžvalgomis, kaip tą padaryti.

Svarbiausias patarimas būtų: gerbkite kliento laiką, neperkraukite pasiūlymo įmantriais terminais ar sudėtingomis sakinio konstrukcijomis, pateikite trumpą ir lengvai suprantamą informaciją. Kadangi pagrindinis jūsų pasiūlymo tikslas – kad klientas elgtųsi taip kaip jūs norite (t. y. pirktų jūsų prekę arba pasinaudotų jūsų paslauga), pateikite pasiūlyme logiškus, įtikinančius argumentus. Taip pat pasistenkite, kad pasiūlyme pateikiama informacija skaitytoją sudomintų.

Komercinį pasiūlymą paruošti bus lengviau, jeigu laikysitės aiškios struktūros, o skaitytojui bus paprasčiau suvokti pasiūlymo turinį.
Pagrindinės komercinio pasiūlymo dalys:

Glausta bendra informacija. Kadangi pasiūlymo skaitytojas paprastai neturi daug laiko, komercinio pasiūlymo pradžioje pateikite trumpą, suprantama kalba perteiktą esmę.

Pasiūlymo dėstymas (tikslas). Jūsų pasiūlymas skirtas kliento problemai išspręsti ar palengvinti, todėl visų pirma aiškiai ir tiksliai ją aprašykite. Kitame žingsnyje argumentuokite, kaip planuojate tai įgyvendinti. Turite puikiai žinoti savo pasiūlymo privalumus ir juos tvirtai pagrįsti. Svarbu nepradėti įkyriai įkalbinėti, nes klientui bus nemalonu tokį pasiūlymą skaityti.

Kaina. Tik tada, kai tiksliai įvardijote, kodėl klientas turėtų mokėti už jūsų pasiūlymą, pateikite jo kainą. Atsižvelgiant į tai, kad 63 proc. skaitytojų pasiūlymą vertina pagal kainą, svarbu ją nurodyti aiškiai ir gerai matomoje vietoje.

Atsakingas asmuo. Rekomenduojama, kad atsakingas asmuo nurodytų savo pareigų pavadinimą, vardą ir pavardę.
Priklausomai nuo įmonės veiklos pobūdžio ar norimo pateikti informacijos išsamumo, pasiūlymo dalių gali būti ir daugiau: galima pateikti techninę produkto informaciją, paslaugos atlikimo ar produkto pristatymo laiką, įmonės organizacinės struktūros aprašymą ir t. t.

Dar vienas iš svarbesnių aspektų – kalbėkite taisyklinga kalba. Jeigu manote, kad tai jums per didelis iššūkis, pasinaudokite profesionalių redaktorių paslaugomis, jeigu pasiūlymą rašote ne savo gimtąja kalba, galbūt vertėtų kreiptis į vertėjus.
Vertimų biuro „Ars libri“ kalbos redaktoriai išskiria šias dažniausiai komerciniuose pasiūlymuose pasitaikančias klaidas:

Data
Dažnai klystama pasirinkus nelietuvišką datos formatą. Datą rašant trumpuoju būdu metus, mėnesį ir dieną skiriame brūkšneliais, pvz.: 2014-10-06. Tinkamas ilgasis datos formatas būtų šis
2014 m. spalio 14 d.

Įmonės teisinė forma
Nurodant įmonės teisinę formą rekomenduojama ją nurodyti prieš pavadinimą, pvz.: uždaroji akcinė bendrovė „Ars libri“ arba UAB „Ars libri“. Jei teisinė forma ar jos santrumpa nurodoma po pavadinimo, ją būtina išskirti kableliais, pvz.: „Ars libri“, akcinė bendrovė arba „Ars libri“, AB.

Santrumpos
Dažnai kyla klausimas, kokia raide rašomas žodžio „numeris“ santrumpa. Kanceliariniame stiliuje įprasta rašyba didžiąja raide – Nr.
Vis dar dažnai komerciniuose pasiūlymuose pasitaikanti klaida kai atsiskaitomoji sąskaita ar įmonės kodas skiriami pasvyruoju brūkšniu. Lietuvių kalboje taisyklinga skyryba turėtų būti: atsiskaitomoji sąskaita – a. s., įmonės kodas – į. k.

Lietuviškos kabutės
Taisyklingos lietuviškos kabutės atidaromos apačioje, uždaromos viršuje, t. y. 96 („…“).

Ilgasis ir trumpasis brūkšnys
Dažnai neskiriama, kada vartoti ilgąjį, o kada trumpąjį brūkšnį. Reikėtų įsidėmėti, kad jeigu nurodomas laikotarpis ar praleidžiama tarinio jungtis (žodelis „yra“), tuomet rašomas ilgasis brūkšnys (pvz., 2014–2015 m.).

Pasiūlymo kaina
Komerciniame pasiūlyme nurodant kainą litais arba eurais pirma santrumpos raidė visada didžioji, rašoma be taško pvz.: 5 Lt arba 5 Eur. Svarbu įsidėmėti, kad prie žodelio euro galūnė nepridedama. Po santrumpos taškas rašomas tik tuo atveju, kai ja baigiamas sakinys.

Kontaktai
Komercinį pasiūlymą mandagu pasirašyti. Prieš parašą galima įterpti žodį Pagarbiai. Reikėtų įsidėmėti, kad Pagarbiai rašoma didžiąją raide ir neskiriamas jokiu skyrybos ženklu.
Trumpinant įmonės kontaktus dažnai pasitaiko klaidų. Elektroninis paštas vadinamas emeilu, jį reikėtų trumpinti el. paštas arba el. p., taip pat galima dar labiau sutrumpinti: e. paštas, e. p. Kiti kontaktai turėtų būti trumpinami taip: Telefonas – Tel.; Faksas – Faks.; Mobilusis telefonas – Mob.

Venkite kalbos klaidų, nes jūsų komercinis pasiūlymas atrodys nepatikimas. Atminkite, kad taisyklinga kalba – tai jūsų įmonės įvaizdžio dalis.

Plačiau > Publikuota: www.15min.lt

Verslo laiško etiketas

Parengė vertimų biuro „Ars libri“ redaktorė G. Savickaitė

Tvarkingi, be klaidų parašyti verslo laiškai yra neatsiejama bendrovės įvaizdžio dalis. Jie reprezentuoja jūsų parduodamą produktą ar paslaugą, tad klaidos čia nedovanotinos.

Pagrindinė įmonių komunikacijos priemonė – elektroniniai laiškai. Dėl išmaniųjų telefonų laiškus galima gauti bet kur ir bet kada. Be to, toks būdas patogus, nes gavėjas netrukdomas tekstiniais pranešimais ar skambučiais. Tačiau šiais nuolatinio skubėjimo laikais laiškas turi iš karto pataikyti į dešimtuką.

– Laiško tikslas ar pagrindinis jame aptariamas klausimas pristatomas pradžioje. Nepamirškite, kad gavus verslo laišką skaitytojui pirmiausia rūpi išsiaiškinti, apie ką jame kalbama ir kodėl reikėtų skirti laiko šiam laiškui perskaityti. Todėl apie laiško tikslą praneškite pirmu sakiniu.

– Jei siunčiate atsakymą, laiško temoje ar pirmame sakinyje nurodykite laiško, į kurį atsakote, pavadinimą ir datą. Užsiėmę adresatai, kurie patys rašo daug laiškų, gali neprisiminti jums rašyto laiško.

– Verslo laiško pastraipos turėtų būti trumpos. Visiškai priimtina yra ir vieno sakinio pastraipa. Kad adresatai galėtų jūsų laiškus perskaityti greičiau ir įsiminti svarbius faktus bei mintis, rašykite trumpomis – 3–8 eilučių – pastraipomis.

– Suskirstykite laiško turinį į aiškius segmentus. Kiekvienai laiško minčiai skirkite atskirą pastraipą.

– Jei įmanoma, suskirstykite punktais. Skaitytojui bus daug lengviau suprasti laiško turinį, jei jis bus padalytas į atskiras dalis.

– Svarbią informaciją pateikite strategiškai palankioje vietoje. Pirmoje ir paskutinėje pastraipos eilutėje pateikiama informacija skaitoma atidžiau ir įsimenama geriausiai, o esanti ilgos pastraipos viduryje – dažnai praleidžiama ar pamirštama. Formuluojant tekstą į tai verta atsižvelgti.

– Raskite būdų išreikšti blogas žinias pozityviai. Verslo laiškais pranešamos ir prastos naujienos. Neigiamą informaciją verta sušvelninti. Kiek įmanoma, venkite žodžių „neįmanoma“, „draudžiama“, „nepavyko“, „atsisakome “ ir pan.

– Stenkitės vartoti veikiamąją rūšį. Toks tekstas tikslesnis, jį lengviau skaityti. Veikiamoji rūšis suteikia laiškui aiškumo ir leidžia skaitytojui greičiau suprasti, kas ką atliko ar atliks, pavyzdžiui: „Jūsų užsakymą įvykdysime šiandien.“ skamba geriau nei „Jūsų užsakymas bus įvykdytas šiandien.“ Be to, pirmasis variantas atrodo ne toks formalus ir labiau asmeniškas.

– Baikite laišką taip, kad skaitytojui būtų aišku, ko ir kada iš jo tikitės. Verslo laiškas neturėtų būti baigiamas vien tokiomis neįpareigojamomis frazėmis. Geriau aiškiai nurodyti, ko tikitės, pavyzdžiui: „Ar galėčiau tikėtis sužinoti jūsų sprendimą per savaitę?“

Plačiau > Atsisiųsti PDF Publikuota: www.vz.lt

ŠVENTINIŲ SVEIKINIMŲ ETIKETAS

Parengė vertimų biuro „Ars libri“ redaktorė G. Savkaitė, publikuota www.15min.lt, 2014-12-10
Įpusėjus gruodžio mėnesiui viskas aplinkui pasipuošia šventine nuotaika. Visur jaučiamas tradicinis šurmulys – kaip artėjant šventėms kuo originaliau pasveikinti, nustebinti, parodyti savo klientams ir partneriams, kad jų nepamirštate, kad juos vertinate. Vis dėlto, nepasiklysti šiandieninėje beribių galimybių jūroje išties sunku: siųsti atviruką įprastu ar elektroniniu paštu, užrašyti tekstą ranka ar kompiuteriu, o gal pasirinkti elektroninį sveikinimą, kuris ne tik pigesnis, neteršia aplinkos, bet ir yra puikiai pritaikytas šiuolaikiniam technologijų pasaulio žmogui?

Kiekvienais metais visame pasaulyje parduodama daugiau nei 8 milijardai atvirukų, 45 proc. jų – kalėdiniai. Toks sveikinimo būdas puoselėjamas jau nuo 1840-ųjų metų, kai atsirado pirmi popieriniai atvirukai. Sveikinimus įmonės siunčia turėdamos skirtingų tikslų: vienoms svarbu reklama, kitoms – galimybė parodyti savo vertybes ar pasidžiaugti kartu per metus pasiektais rezultatais. Dažnai, metų gale įmonėms tenka susiveržti diržus, taigi sveikinimai gali atrodyti kaip laiko ir pinigų švaistymas.
Tačiau vertimų biuro „Ars libri kalbos redaktoriai pastebe, kad yra keletas tą paneigiančių priežasčių: 1. Per šventes parodytas dėmesys gerina santykius su esamais klientais. 2. Apie save primenate seniems klientams, parodote, kad jų nepamiršote. 3. Tai puiki galimybė pritraukti naujų klientų. Pasak etiketo ekspertės Giane Gottsman, kuriai priklauso viena žymiausių protokolo mokyklų Jungtinėse Amerikose Valstijose, kalėdiniai sveikinimai turėtų būti traktuojami kaip investicija, nes visi nori dirbti su žmonėmis, kurie juos gerbia, vertina, verčia pasijusti svarbiais tiek švenčių laikotarpiu, tiek ir ištisus metus. Taigi, renkant atvirukus ir sveikinimų bei linkėjimų tekstus, tam ne tik verta skirti pakankamai laiko, bet ir būtina laikytis verslo etiketo taisyklių.

Skonis ir kokybė. Svarbiausia – pasirinkti kokybišką atviruką, nes taip parodysite, kad savo klientus ir kolegas išties vertinate. Aplaidžiai parinktas atvirukas gali sudaryti nuomonę, kad vystyti verslą su tokiu klientu buvo nenaudinga, kad jis nevertas net menkutės jūsų investicijos ar pastangų. Nereikėtų rinktis atviruko, kuriame per daug ryškūs žiemos, religijos ar politikos motyvai – gerą įvaizdį visuomet susikurti padės atvirukai, pirkti iš labdaros organizacijų. Sveikinimo kortelės dizainas turėtų atspindėti ir jūsų verslo įvaizdį: galima panaudoti logotipą, būdingas spalvas ar pan. Vis dėlto, atvirukas neturėtų atrodyti kaip reklaminis bukletas.

Sveikinimo tekstas. Pasirinkite originalų, pakankamai oficialų, ne per ilgą tekstą. Svarbu, kad tekstas būtų parašytas aiškiai, gavėjui žinoma kalba ir, be jokios abejonės, be gramatinių klaidų. Turbūt nėra nieko banaliau nei metai iš metų kartojamos standartinės frazės: Linksmų Kalėdų ir laimingų Naujųjų Metų, Senieji metai išriedėjo, leiskit pasveikint su Naujais… arba žodžių, susijusių su komerciniais kalėdiniais atributais, tokių kaip Tegul Kalėdų senelis Jums atneša pilną maišą laimės… Kaip jau buvo minėta, reikėtų vengti ir tiesmukos reklamos: Linkime ir ateinančiais metais intensyviai naudotis mūsų paslaugomis! Nors Jus sieja būtent verslo santykiai, parodykite, kad gražiausią metų šventę Jums svarbu ne gausybė dovanų ir Kalėdų senelis, o šilti žodžiai, šviesios mintys, prasmingi darbai ir tikslai, pasiekti dirbant išvien.

Ranka rašytas tekstas. Net jei turite kompiuteriu atspausdintą sveikinimą, savo vardą ir parašą ir gavėjo adresą turėtumėte parašyti ranka. Atvirukui elegancijos neabejotinai suteiksite ranka užrašę ir trumpą tekstą gavėjui, pvz., Sėkmingų metų linki – …, Su gražiausia metų švente sveikina – …. Kuo daugiau teksto užrašyto ranka – tuo geriau, nes kompiuteriu ar netgi keliomis kalbomis atspausdinti masiniai atvirukai paverčia juos beasmeniais, tinkančiais bet kam. Viena svarbiausių sveikinimo dalių – ranka rašytas gavėjo adresas. Jei nuspręsite sutaupyti laiko, pastangų, ar net pinigų ir šio etapo išvengti, dėl parodytos nepagarbos rizikuosite prarasti klientą.
Elektroniniai sveikinimai. Nors daugelis įmonių atstovų vis dar mano, kad svarbu laikytis tradicijų ir siųsti Kalėdinius sveikinimus įprastu paštu, technologijos nepaliaujamai veržiasi į visas mūsų gyvenimo sritis. Jau nuo 1995 m. popierinių atvirukų pardavimai smuko net 4,7 milijardo. Šiandien žmonės medijos produktus supranta kaip pramogą, galimybę atsipalaiduoti, smagiai praleisti laiką ir sužinoti kažką naujo. Taigi, akivaizdu, kad tampa vis populiariau pasirinkti originalų elektroninį sveikinimą – sukurti paveikslėlį, animaciją ar netgi filmuką, kuris taip pat parodytų, jog rūpinatės aplinka – o tai, kaip žinia, mūsų dienomis ypač madinga! Kasmet išsiunčiama apie 500 mln. tokio pobūdžio sveikinimų ir šis skaičius tik auga. Nėra jokios abejonės, kad originalus ir tinkamai apgalvotas e. sveikinimas gali prisidėti prie Jūsų įmonės reklamos ir didinti jos populiarumą.

Taigi, vertimų biuro „Ars libri“ kalbos redaktoriai pataria, nesvarbu, kokį sveikinimo būdą pasirinktumėte, svarbu – kad į jį būtų įdėta pastangų ir nuoširdaus darbo. Kiekvieną dieną skubame, kalbame apie verslo reikalus ar pinigus. Bent kartą metuose sustokime, nustumkime visas problemas į šalį ir atraskime laiko pasidalinti savo vertybėmis ir gražiomis emocijomis su aplinkiniais.

Plačiau > Publikuota: www.15min.lt

Verslo laiško etiketas

Parengė vertimų biuro „Ars libri“ redaktorė G. Savkaitė

Tvarkingi, be klaidų parašyti verslo laiškai yra neatsiejama bendrovės įvaizdžio dalis. Jie reprezentuoja jūsų parduodamą produktą ar paslaugą, tad klaidos čia nedovanotinos.

Pagrindinė įmonių komunikacijos priemonė – elektroniniai laiškai. Dėl išmaniųjų telefonų laiškus galima gauti bet kur ir bet kada. Be to, toks būdas patogus, nes gavėjas netrukdomas tekstiniais pranešimais ar skambučiais. Tačiau šiais nuolatinio skubėjimo laikais laiškas turi iš karto pataikyti į dešimtuką.

– Laiško tikslas ar pagrindinis jame aptariamas klausimas pristatomas pradžioje. Nepamirškite, kad gavus verslo laišką skaitytojui pirmiausia rūpi išsiaiškinti, apie ką jame kalbama ir kodėl reikėtų skirti laiko šiam laiškui perskaityti. Todėl apie laiško tikslą praneškite pirmu sakiniu.

– Jei siunčiate atsakymą, laiško temoje ar pirmame sakinyje nurodykite laiško, į kurį atsakote, pavadinimą ir datą. Užsiėmę adresatai, kurie patys rašo daug laiškų, gali neprisiminti jums rašyto laiško.

– Verslo laiško pastraipos turėtų būti trumpos. Visiškai priimtina yra ir vieno sakinio pastraipa. Kad adresatai galėtų jūsų laiškus perskaityti greičiau ir įsiminti svarbius faktus bei mintis, rašykite trumpomis – 3–8 eilučių – pastraipomis.

– Suskirstykite laiško turinį į aiškius segmentus. Kiekvienai laiško minčiai skirkite atskirą pastraipą.

– Jei įmanoma, suskirstykite punktais. Skaitytojui bus daug lengviau suprasti laiško turinį, jei jis bus padalytas į atskiras dalis.

– Svarbią informaciją pateikite strategiškai palankioje vietoje. Pirmoje ir paskutinėje pastraipos eilutėje pateikiama informacija skaitoma atidžiau ir įsimenama geriausiai, o esanti ilgos pastraipos viduryje – dažnai praleidžiama ar pamirštama. Formuluojant tekstą į tai verta atsižvelgti.

– Raskite būdų išreikšti blogas žinias pozityviai. Verslo laiškais pranešamos ir prastos naujienos. Neigiamą informaciją verta sušvelninti. Kiek įmanoma, venkite žodžių „neįmanoma“, „draudžiama“, „nepavyko“, „atsisakome “ ir pan.

– Stenkitės vartoti veikiamąją rūšį. Toks tekstas tikslesnis, jį lengviau skaityti. Veikiamoji rūšis suteikia laiškui aiškumo ir leidžia skaitytojui greičiau suprasti, kas ką atliko ar atliks, pavyzdžiui: „Jūsų užsakymą įvykdysime šiandien.“ skamba geriau nei „Jūsų užsakymas bus įvykdytas šiandien.“ Be to, pirmasis variantas atrodo ne toks formalus ir labiau asmeniškas.

– Baikite laišką taip, kad skaitytojui būtų aišku, ko ir kada iš jo tikitės. Verslo laiškas neturėtų būti baigiamas vien tokiomis neįpareigojamomis frazėmis. Geriau aiškiai nurodyti, ko tikitės, pavyzdžiui: „Ar galėčiau tikėtis sužinoti jūsų sprendimą per savaitę?“

Plačiau > Atsisiųsti PDF Publikuota: www.vz.lt

Jei rengiatės kalbėti viešai

Parengė vertimų biuro „Ars libri“ redaktorė G. Savkaitė

Darbo interviu, konferenciniai skambučiai, susitikimai, produkto pristatymai, viešieji renginiai – kertinė verslo komunikacijos dalis. Visais šiais atvejais būtina taisyklinga kalba. Ji padės kurti įvaizdį, reputaciją, užmegzti ir palaikyti verslo santykius.

Taisyklinga kalba gali padėti išsiskirti iš konkurentų, pritraukti klientų ir užsitarnauti jų pasitikėjimą, motyvuoti darbuotojus. Neabejotinai ji pravers ir užlipus ant scenos verslo konferencijoje, mokymuose ar verslininkų klube. Štai keletas taisyklių, kuriomis vadovaujantis kalba taps sklandesnė, įtaigesnė. · Taisyklingumas. Jūsų klausantis turi būti aišku, kad išmanote gramatiką ir kalbos kultūrą. Gramatiškai taisyklingas žodis turi būti ištartas aiškiai, natūraliai, paprastai, kitaip tariant, tinkamai. Jei taip kalbėsite, klausytojai dėmesį sutelks į dalyko esmę, o ne į kalbėjimo formą.

· Grynumas. Pirmiausia tai reiškia, kad turite paisyti bendrinės kalbos normų, vartoti savus žodžius, posakius, gramatines konstrukcijas. Viešos kalbos kokybė ypač nukenčia nuo sintaksės svetimybių, barbarizmų, žargonybių, perdėto tarptautinių žodžių vartojimo. Stiliaus grynumui taip pat kenkia ir įvairūs kanceliarizmai, nes jie skamba nenatūraliai, sausai („priklausomai nuo“, „ryšium su“). Reikia vengti ir netaisyklingų konstrukcijų, atsiradusių dėl svetimų kalbų įtakos, pavyzdžiui, „kas liečia“, „šiai dienai turime“, „kaip taisyklė“, „principe“ ir pan.

· Aiškumas. Perdėtai įmantri kalba bus neaiški. Jei kalba bus perkrauta specialiaisiais terminais, klausytojams taip pat gali būti sunku suvokti, apie ką kalbate. Reikėtų saikingiau vartoti pastaruoju metu itin pamėgtus žodžius, pavyzdžiui, „paradigma“, „elementas“, „aspiracijos“. Kalboje aiškumas reiškia, kad net pačią sudėtingiausią temą pranešėjas geba pateikti paprastai ir suprantamai bet kokiai auditorijai.

· Glaustumas. Kalbėkite dalykiškai, aiškiai, lakoniškai, glaustai. Taip taupysite savo ir kitų laiką. Be to, glaustumas puikiai parodo, kad gebate atsirinkti tai, kas svarbiausia, o ne pilstote iš tuščio į kiaurą.

· Gyvumas. Kalbėtojo žodis nebūtinai gali būti vaizdingas, bet turi būti įtaigus. Pavyzdžiui, venkite naudoti neiginius, verčiau juos pakeiskite teiginiais. Ypač ekspresyvų derinį, intonacinį lūžį kuria po ilgojo sakinio einantis trumpasis, kartais net iš vieno žodžio sudarytas sakinys.

Plačiau > Atsisiųsti PDF Publikuota: www.vz.lt

Vertimo kokybė: kas priklauso ir nepriklauso nuo mūsų, užsakovų ir vertėjų

Parengė vertimo biuro „Ars libri“ kalbos ekspertai
Tikriausiai niekam nekyla abejonių dėl vertimų kokybės svarbos verslui. Nekokybiškai, neprofesionaliai atlikti vertimai – tai ne tik smūgis įmonės reputacijai, vertimo klaidos gali turėti lemiamų teisinių, finansinių pasekmių. Vertimų biuro „Ars libri“ darbuotojai, pasišventę misijai teikti aukščiausios kokybės paslaugas, informuoti rinką bei ugdyti jos gebėjimą atskirti ir reikalauti tokių paslaugų, pabrėžia planavimo svarbą vertimo procese kaip vieną kertinių vertimo kokybės užtikrinimo veiksnių.

Dažnai kalbant apie vertimų kokybę, labiausiai akcentuojama vertėjo kompetencija, vertimą organizuojančio biuro atsakomybė, ignoruojant tinkamos komunikacijos tarp užsakovo ir vertimų biuro svarbą, minimalių žinių apie vertimo procesą, turinčių kritinės svarbos vertimo kokybei, stoką. Besirūpindamas aukščiausios kokybės vertimo rezultatu, vertėjų biuras gali maksimaliai stengtis padaryti tai, kas nuo jo priklauso, tačiau rezultatas gali nukentėti dėl ne nuo jo priklausančių veiksnių. Juk visi suprantame, kad per naktį dangoraižio pastatyti neįmanoma, ir tai nepriklauso nei nuo darbininkų skaičiaus, nei nuo išteklių, nei nuo biudžeto dydžio, esti natūralūs procesai ir dėsniai, kurių nežinojimas ar nepaisymas turi žlugdančių padarinių visam rezultatui. Žinoma, galima ignoruoti visus standartus ir bandyti „gesinti tokius gaisrus“, daryti, kas įmanoma, tačiau nėra garantijų, kad pastatas dar po paros nesugrius. Tačiau net ir tokiomis aplinkybėmis kai ką galima padaryti, tik tam reikia draugiško užsakovų požiūrio ir bendro supratimo apie procesus. Tai leidžia žymiai pagerinti galutinį rezultatą – šie procesai yra universalūs ir vienodai svarbūs tiek statybų, tiek vertimų srityse.

Vienas iš tų veiksnių, kaip minėta, yra planavimas. Čia tampa labai svarbus užsakovo įsitraukimas ir aktyvus dalyvavimas vertimo procese, suvokiant partnerystės įtaką galutiniam rezultatui – nepriekaištingos kokybės vertimui pageidaujamu laiku. Kuo didesnės apimties darbą per trumpesnį terminą reikia padaryti, tuo planavimo ir išankstinio informavimo veiksniai tampa svarbesni. Savo praktikoje esame susidūrę tiek su prasto, tiek su gero planavimo atvejais. Kadangi esame savo užsakovų partneriai, siekiant jų verslo tikslų, kartais tenka apsiimti versti net ir labai didelės apimties tekstus per itin trumpą laiką. Siekiant užtikrinti kokybę tokiomis aplinkybėmis, būtina imtis prevencinių priemonių.

Tad kokios gi planavimo priemonės reikalingos, norint užtikrinti maksimalų rezultatą? Pradėkime nuo to, kad, turint didelės apimties ar itin sudėtingą tekstą, parengiamasis darbas turėtų prasidėti gerokai prieš patį vertimą. Užsakovo delsimas suprantama, jau trumpina vertimui skirtą laiką, taigi, ir turi įtakos vertimo kokybei. Jei numatomas itin skubus ar didesnės apimties vertimas per pakankamai trumpą laiką, reikėtų informuoti apie tai savo vertimo paslaugų teikėją nelaukiant, kol pats teksto originalas bus gautas ar parengtas – taip biurui suteikiama galimybė iš anksto pasiruošti: suformuoti vertėjų ir redaktorių komandą, suplanuoti vertimo etapus bei veiksmus, reikalingus kokybei užtikrinti. Jei nėra planuojama, biuras nespės suformuoti  būtent tos specializacijos ir toje srityje didžiausią patirtį turinčių vertėjų komandos, o vertėjui, mažiau susipažinusiam su vertimo specifika, reikės daugiau laiko „įsivažiuoti“ ir netikslumų rizika išaugs (nes personalo ištekliai yra planuojami ir jie dirba prie kitų planuotų projektų).

Matome, kad dažnai pradėjus naują projektą tekstai rašomi įmonės viduje ar ruošiami jos partnerių. Kadangi visa dokumentacija turi būti parengta griežtai laikantis atidavimo terminų, šis procesas įmonės viduje paprastai yra organizuojamas ir planuojamas, tik pastebime, kad planuodami teksto parašymui, koregavimui, pateikimui aprobavimui ir pan. skiriamą laiką, užsakovai neįvertina teksto vertimui prireiksiančio laiko, tad pravartu būtų vertėjų biurą įtraukti jau planavimo etapu.

Pastebima ir vengtina atvirkštinė tendencija – užsakovai, nepasitikėdami vertimų biuro kompetencija arba sugebėjimu valdyti vertimo srautus, t. y. pateikti reikiamos kokybės vertimą reikiamu laiku, vertimui skiria mažiau laiko nei minimaliai jo reikia profesionaliam vertimui, sau pasilikdami nemažą laiko rezervą – redagavimui ar apsaugai nuo vėlavimų. Tačiau taip patys klientai užprogramuoja vertimo klaidas ir patvirtina savo pačių taisyklę, kad reikia pasilikti laiko atsargai, nes vertėjai, turėdami per mažai laiko, gali fiziškai kelias paras neatsitraukti nuo kompiuterio, bet tuomet natūraliai išauga žmogiškųjų klaidų grėsmė.

Kokybiškam vertimui reikalingas laiko sąnaudas galima įvertinti pagal šią elementarią metodiką: vienas vertėjas per valandą standartiškai kokybiškai išverčia apie 1 puslapį teksto, taip pat reikia laiko redagavimui. Jeigu vertimą dalijame vertėjų komandai, vertimo laikas sutrumpėja, tačiau reikia daugiau laiko redagavimui, dokumento vienodinimui stilistiniu, terminijos, formos požiūriu, kad tekstas būtų vientisas, todėl natūralu, kad kuo mažiau skaidomas tekstas, tuo geresnė  jo kokybė.

Suplanavus laiką, labai svarbu suvienodinti lūkesčius dėl terminologijos. Per ne vieną dešimtmetį profesinės praktikos pastebėjome, kad kiekviena didesnė įmonė turi nusistovėjusią savą vidinę terminologiją, savo žargoną, t. y. iš kelių galimų vertimo variantų jie pasirenka vieną vienintelį ir jį laiko taisyklingu. Vieni labiau linkę lietuvinti, kiti palieka anglizmus, tad vertimų biuro tikslas – identifikuoti tą vieną vienintelę „teisingąją“ reikšmę, nes kitaip užsakovas tekstą taisys, o vertimą laikys nekokybišku. Jei variantai sinoniminiai ir kalbos bei semantikos požiūriu galimi, žinoma, prisitaikome prie užsakovo. Mūsų tikslas – kalbėti „užsakovo kalba“ nuo pat pirmojo teksto vertimo, kad jam nereikėtų skirti papildomai laiko koreguoti pagal save, todėl projekto vertimo parengiamojo etapo metu prašome užsakovo pateikti bendrojo pobūdžio turimą dokumentaciją apie produktą, projektą, su kuriuo susijęs būsimas vertimas, galbūt yra jau sudaryti terminų žodynai ar anksčiau atlikti vertimai, kurių kokybė tenkina. Visa tai išanalizuojama, sudedama į žodynus, duomenų bazes ir šis kontekstas leidžia jau patį pirmąjį vertimą pateikti tokį, kad jis maksimaliai tenkintų užsakovo lūkesčius, žinoma, tikintis supratimo, kad visiškai sklandžiam komandiniam darbui ir susikalbėjimui reikia šiek tiek laiko įdirbiui. Iš savo patirties žinome, kad abiem šalims naudinga, jei užsakovas paskiria kontaktinį už vertimą atsakingą asmenį, su kuriuo vertimo metu galima konsultuotis ir išsiaiškinti visus klausimus, kylančius dėl teksto specifiškumo, dviprasmybių atsiradimo ar terminų pasirinkimo.

Be abejo, vertimui svarbi ir originalo teksto kokybė. Geriausias rezultatas pasiekiamas, kai su projektu dirbančiai vertėjų komandai yra visiškai aiški teksto prasmė. Jei tik aplinkybės leidžia, tikrai bus naudinga, jei skirsite laiko savo tekstui, dar kartą peržiūrėsite ir įsitikinsite, kad jame nelikę klaidų, nenuoseklumų ir t. t. Tai užkirs kelią daugeliui galimų nesusipratimų ir klausimų, taip taupant tiek jūsų asmeninį, tiek vertimui skirtą laiką.

Gali susidaryti įspūdis, kad prevencinės priemonės galioja tik nuolatiniams klientams, su kuriais bendradarbiaujame jau daug metų. Tačiau net klientas, kreipęsis pirmą kartą, gali pateikti pagalbinę medžiagą. Įdėję pastangų ir laiko prieš vertimą, maksimaliai sumažiname nesusipratimų tikimybę ateityje.

Kaip matome, vertimo projekto valdymas yra kompleksinis, sudėtingas valdymo ir bendradarbiavimo požiūriu darbas, todėl laimi turintys nuolatinį, patikimą ir patikrintą vertimų partnerį, nes, kaip matote, kokybei užtikrinti reikalingas įdirbis, kiekvieno užsakymo metu pildomos duomenų bazės ir žodynai, bendras supratimas apie užsakovo veiklos sritį. Tuomet, prireikus skubaus vertimo, nereikia gaišti brangaus laiko kokybiškas paslaugas teikiančių vertėjų paieškai, be to, rizika gauti netenkinančios kokybės paslaugą yra kur kas mažesnė.

Taigi investavus šiek tiek laiko pradžioje ir turint bent minimalų žinių apie vertimo procesus, laimima labai daug – vertinga, abiejų šalių laiką taupanti ir maksimalų rezultatą net turint minimalias laiko galimybes pasiekti leidžianti partnerystė, kai vertėjai su užsakovu išties kalba viena kalba, nes nebelieka skirtumo tarp pas užsakovą rengto ir vertėjų biure versto teksto, nepriklausomai nuo to, kada jis buvo rašytas. O kai visi užsakovo tekstai „kalba“ vieninga, stilinga, kokybiška, profesionalia ir tikslia kalba, tada, mūsų manymu, klientai gali sėkmingiau siekti savo verslo tikslų.

Plačiau > Publikuota: www.15min.lt

Kalbos ir vertimų klaidos – grėsmė verslui

Parengė vertimo biuro „Ars libri“ kalbos ekspertai
Deramas dėmesys įmonės tekstų kokybei visų pirma yra prestižo reikalas. Tačiau tai toli gražu ne viskas. Vertimų ir kalbos klaidos gali sukelti ir labiau apčiuopiamų neigiamų pasekmių verslui – tapti finansinių, komercinių įmonės praradimų priežastimi. Pagrindines tokių klaidų grėsmes aptaria vertimų biuro „Ars libri“ specialistai.

Ko gero, didžiausią pavojų kelia neapdairumas, neatidumas. Tai itin pastebima rengiant dokumentus. Dėl laiko stokos svarbūs dokumentai neretai parengiami labai greitai ir atidžiai neperžiūrimi. Iš savo patirties galime paminėti porą atvejų, kai buvo supainiotos svarbių sutarčių šalys. Pavyzdžiui, kartą gavome versti dokumentą, kuriame buvo supainiotas ieškovas su atsakovu. Tąkart vertėja pastebėjo klaidą, ir klientas pataisė originalą. Tačiau ne visada būna galimybė pataisyti originalą, tuomet kyla grėsmė, kad, kilus ginčui tarp šalių, toks dokumentas sukels rimtų problemų. Dar vienas pavyzdys – neseniai vertėme dokumentą, kuriame buvo supainiotas pardavėjas su pirkėju: Nuosavybės teisės į Akcinio kapitalo dalį perleidžiamos Pardavėjui nuo Bendrovės įstatų keitimų įregistravimo momento.

Kita ne ką menkesnė grėsmė – neredaguojami vertimai. Profesionalai supranta, kad visi vertimai būtinai turi būti redaguojami lyginant su originalu. Deja, tai supranta ne visi užsakovai, ir kai kuriuose vertimų biuruose redaguojami tik patys vertimai – taisomos gramatinės, kalbos klaidos. Kodėl taip svarbu, kad redaktorius sutikrintų vertimą su originalu? Net ir profesionaliausių vertėjų darbuose gali pasitaikyti praleidimų, netikslumų, logikos klaidų. Štai pastarosios pavyzdys iš neseniai atlikto vertimo: Jei naudotojas bando nesėkmingai prisiregistruoti prie sistemos, nesėkmingi bandymai registruojami istorijos rinkmenose. Atrodo, kad naudotojas specialiai bando nesėkmingai prisiregistruoti, o iš tiesų naudotojui nepavyksta prisiregistruoti prie sistemos. Dar vienas pavyzdys: anglų kalbos žodis call viename dokumente buvo verčiamas dvejopai: skambutis ir susitikimas. Žmogui, gavusiam tokį vertimą, kiltų klausimas, apie ką visgi kalbama: apie susitikimus ar skambučius. Panašių dviprasmybių vertimuose neturėtų likti. O iš šio pavyzdžio matome, kad žmogiškoji vertėjo klaida galėjo lemti didžiulius nuostolius, jei ne atidi redaktoriaus akis: bauda ne didesnė nei 100 000,00 eurų išversta kaip bauda ne mažesnė nei 100 000,00 eurų.

O kiek tekstuose randame „pamestų“ nuliukų, pakeičiančių užsakovo gautinas ar mokėtinas sumas iš milijonų į tūkstančius, iš tūkstančių į šimtus. Versdami pačias didžiausias rezonansines bylas, matome, kaip ambicingas advokatas tokią žmogiškąją rašybos klaidą gali paversti savo ginamojo laimėjimu, tad savo darbe suvokiame sakinio „bausti negalima pasigailėti“ svarbą.

Savo kasdienėje praktikoje matome daugybę iš pirmo žvilgsnio nereikšmingų vertimų klaidų, kurios kelia didesnį ar mažesnį pavojų. Kartais menkiausias netikslumas gali lemti svarbių sandorių baigtis, kartais pirkėjas dėl klaidinančio užrašo ant etiketės tiesiog gali išsirinkti sau netinkamą produktą ir nusivilti gamintoju ar tiekėju. Štai pavyzdys iš šampūno aprašymo: Nerekomenduojama ilgesniems nei vidutinio ilgio plaukams (turėtų būti: Nerekomenduojama vidutinio ilgio ir ilgesniems plaukams). Priemonė skirta trumpiems plaukams, bet iš vertimo galima pamanyti, kad tinka ir vidutiniams.

Nesusipratimų priežastimi gali tapti netinkamas datos, skaičių formatas. Atkreiptinas dėmesys, kad lietuvių kalboje skaičiai rašomi kitaip nei anglų ir daugelyje kitų kalbų. Sveikajai skaičiaus daliai atskirti nuo trupmeninės naudojamas kablelis (ne taškas), be to, skaidant skaičių grupėmis po tris skaitmenis, naudojamas tarpas (ne kablelis). Pavyzdžiui, tas pats užrašas 1,001 anglų kalboje žymi skaičių tūkstantis vienas, tačiau lietuvių kalboje jis įgyja visiškai kitą reikšmę – vienas sveikas ir viena tūkstantoji, todėl visi skaičiai išverstame tekste turi būti atidžiai peržiūrėti. Taisyklingam datos žymėjimui dažnai neteikiama didelės reikšmės, nors, pavyzdžiui, net toje pačioje anglų kalboje skiriami britiškasis (diena/mėnuo/metai) ir amerikietiškasis (mėnuo/diena/metai) datos rašymo variantai. Šiuo atveju, užrašas 02/01/2014 gali reikšti tiek sausio 2 d., tiek vasario 1 d. – kaip yra iš tikrųjų, galės nustatyti tik profesionalai, gebantys įvertinti platesnį verčiamo dokumento kontekstą.

Pagaliau daug žalos gali padaryti tai, kad ne visada suprantama, jog kalba yra kur kas daugiau nei tiesiog žodžiai, tiesiogiai perduodantys informaciją – tai prasmingi, kultūrinį krūvį turintys žodžių junginiai, kurių netikslus vartojimas gali visiškai pakeisti perteikiamos žinios prasmę. Norint, kad verslas būtų sėkmingas, būtina tiksliai išreikšti mintį vietine kalba, atkreipiant dėmesį į kultūrinius tikslinės auditorijos niuansus ir vietinę vartoseną. Todėl labai svarbu, kad vertimams būtų taikoma kelių etapų kokybės kontrolė, padedanti išvengti ne tik techninių, lingvistinių, bet ir semantinių vertimo klaidų.

Plačiau > Publikuota: www.15min.lt

Kalbos ir vertimų klaidos – grėsmė verslui

Parengė vertimo biuro „Ars libri“ kalbos ekspertai
Deramas dėmesys įmonės tekstų kokybei visų pirma yra prestižo reikalas. Tačiau tai toli gražu ne viskas. Vertimų ir kalbos klaidos gali sukelti ir labiau apčiuopiamų neigiamų pasekmių verslui – tapti finansinių, komercinių įmonės praradimų priežastimi. Pagrindines tokių klaidų grėsmes aptaria vertimų biuro „Ars libri“ specialistai.

Ko gero, didžiausią pavojų kelia neapdairumas, neatidumas. Tai itin pastebima rengiant dokumentus. Dėl laiko stokos svarbūs dokumentai neretai parengiami labai greitai ir atidžiai neperžiūrimi. Iš savo patirties galime paminėti porą atvejų, kai buvo supainiotos svarbių sutarčių šalys. Pavyzdžiui, kartą gavome versti dokumentą, kuriame buvo supainiotas ieškovas su atsakovu. Tąkart vertėja pastebėjo klaidą, ir klientas pataisė originalą. Tačiau ne visada būna galimybė pataisyti originalą, tuomet kyla grėsmė, kad, kilus ginčui tarp šalių, toks dokumentas sukels rimtų problemų. Dar vienas pavyzdys – neseniai vertėme dokumentą, kuriame buvo supainiotas pardavėjas su pirkėju: Nuosavybės teisės į Akcinio kapitalo dalį perleidžiamos Pardavėjui nuo Bendrovės įstatų keitimų įregistravimo momento.

Kita ne ką menkesnė grėsmė – neredaguojami vertimai. Profesionalai supranta, kad visi vertimai būtinai turi būti redaguojami lyginant su originalu. Deja, tai supranta ne visi užsakovai, ir kai kuriuose vertimų biuruose redaguojami tik patys vertimai – taisomos gramatinės, kalbos klaidos. Kodėl taip svarbu, kad redaktorius sutikrintų vertimą su originalu? Net ir profesionaliausių vertėjų darbuose gali pasitaikyti praleidimų, netikslumų, logikos klaidų. Štai pastarosios pavyzdys iš neseniai atlikto vertimo: Jei naudotojas bando nesėkmingai prisiregistruoti prie sistemos, nesėkmingi bandymai registruojami istorijos rinkmenose. Atrodo, kad naudotojas specialiai bando nesėkmingai prisiregistruoti, o iš tiesų naudotojui nepavyksta prisiregistruoti prie sistemos. Dar vienas pavyzdys: anglų kalbos žodis call viename dokumente buvo verčiamas dvejopai: skambutis ir susitikimas. Žmogui, gavusiam tokį vertimą, kiltų klausimas, apie ką visgi kalbama: apie susitikimus ar skambučius. Panašių dviprasmybių vertimuose neturėtų likti. O iš šio pavyzdžio matome, kad žmogiškoji vertėjo klaida galėjo lemti didžiulius nuostolius, jei ne atidi redaktoriaus akis: bauda ne didesnė nei 100 000,00 eurų išversta kaip bauda ne mažesnė nei 100 000,00 eurų.

O kiek tekstuose randame „pamestų“ nuliukų, pakeičiančių užsakovo gautinas ar mokėtinas sumas iš milijonų į tūkstančius, iš tūkstančių į šimtus. Versdami pačias didžiausias rezonansines bylas, matome, kaip ambicingas advokatas tokią žmogiškąją rašybos klaidą gali paversti savo ginamojo laimėjimu, tad savo darbe suvokiame sakinio „bausti negalima pasigailėti“ svarbą.

Savo kasdienėje praktikoje matome daugybę iš pirmo žvilgsnio nereikšmingų vertimų klaidų, kurios kelia didesnį ar mažesnį pavojų. Kartais menkiausias netikslumas gali lemti svarbių sandorių baigtis, kartais pirkėjas dėl klaidinančio užrašo ant etiketės tiesiog gali išsirinkti sau netinkamą produktą ir nusivilti gamintoju ar tiekėju. Štai pavyzdys iš šampūno aprašymo: Nerekomenduojama ilgesniems nei vidutinio ilgio plaukams (turėtų būti: Nerekomenduojama vidutinio ilgio ir ilgesniems plaukams). Priemonė skirta trumpiems plaukams, bet iš vertimo galima pamanyti, kad tinka ir vidutiniams.

Nesusipratimų priežastimi gali tapti netinkamas datos, skaičių formatas. Atkreiptinas dėmesys, kad lietuvių kalboje skaičiai rašomi kitaip nei anglų ir daugelyje kitų kalbų. Sveikajai skaičiaus daliai atskirti nuo trupmeninės naudojamas kablelis (ne taškas), be to, skaidant skaičių grupėmis po tris skaitmenis, naudojamas tarpas (ne kablelis). Pavyzdžiui, tas pats užrašas 1,001 anglų kalboje žymi skaičių tūkstantis vienas, tačiau lietuvių kalboje jis įgyja visiškai kitą reikšmę – vienas sveikas ir viena tūkstantoji, todėl visi skaičiai išverstame tekste turi būti atidžiai peržiūrėti. Taisyklingam datos žymėjimui dažnai neteikiama didelės reikšmės, nors, pavyzdžiui, net toje pačioje anglų kalboje skiriami britiškasis (diena/mėnuo/metai) ir amerikietiškasis (mėnuo/diena/metai) datos rašymo variantai. Šiuo atveju, užrašas 02/01/2014 gali reikšti tiek sausio 2 d., tiek vasario 1 d. – kaip yra iš tikrųjų, galės nustatyti tik profesionalai, gebantys įvertinti platesnį verčiamo dokumento kontekstą.

Pagaliau daug žalos gali padaryti tai, kad ne visada suprantama, jog kalba yra kur kas daugiau nei tiesiog žodžiai, tiesiogiai perduodantys informaciją – tai prasmingi, kultūrinį krūvį turintys žodžių junginiai, kurių netikslus vartojimas gali visiškai pakeisti perteikiamos žinios prasmę. Norint, kad verslas būtų sėkmingas, būtina tiksliai išreikšti mintį vietine kalba, atkreipiant dėmesį į kultūrinius tikslinės auditorijos niuansus ir vietinę vartoseną. Todėl labai svarbu, kad vertimams būtų taikoma kelių etapų kokybės kontrolė, padedanti išvengti ne tik techninių, lingvistinių, bet ir semantinių vertimo klaidų.

Plačiau > Publikuota: www.15min.lt