Kada vartoti „ir“, kada „bei“?

Kada vartoti „ir“, kada „bei“?
Įvairiuose rašytiniuose šaltiniuose labai dažnai netaisyklingai vartojamas jungtukas „bei“. Nors „bei“ laikomas jungtuko „ir“ sinonimu, ne visada vieną galima pakeisti kitu. Norint taisyklingai vartoti šiuos jungtukus, svarbu žinoti jų skirtumus. Svarbiausi yra du:
1.Jungtukas „ir“ gali jungti ir sakinio dalis, ir sakinius. O „bei“ jungia tik sakinio dalis.
Pavyzdžiui:
Į tarptautinį meno festivalį atvyko dailininkų, muzikantų, literatų iš įvairių šalių, ir visi susirinkusieji pristatinėjo savo kūrybą.
Akcijos metu bus rengiami vaikų piešinių konkursai bei įvairios koncertinės programos.
2.„Bei“ jungia tik vienarūšes sakinio dalis, o „ir“ gali jungti ne tik vienarūšes sakinio dalis.
Jis buvo abejingas lietuvių impresionizmo bei simbolizmo manifestams.
Senelis tik vakar atvažiavo į miestą ir šiandien jau nori važiuoti atgal į vienkiemį.
Kiti skirtumai:
1.Jungtukas „ir“ vienodai tinka ir rašomajai, ir šnekamajai kalbai. Jungtukas „bei“ būdingesnis rašomajai kalbai.
2.Jungtukas „bei“ paprastai sieja tik dvi greta esančias vienarūšes sakinio dalis, o „ir“ gali įsiterpti į ilgesnę vienarūšių sakinio dalių virtinę.
Pavyzdžiui:
Į iškylą būtinai pasiimkite vienkartinių indų: lėkščių, stiklinių, dubenėlių, šaukštų ir šakučių.
Filmų pristatymuose dalyvaus režisieriai bei aktoriai.
3.Jungtuku „bei“ jungiamos vienarūšės sakinio dalys paprastai reiškia artimas ar panašias sąvokas, jungtukas „ir“ tokių apribojimų neturi.
Pavyzdžiui:
Dokumento kopija turi būti patvirtinta notaro ir vertėjo parašais bei spaudais.
4.„Bei“ paprastai jungia daiktavardžiais (bendriniais) išreikštas sakinio dalis, „ir“ tokių apribojimų neturi.
Knygelėje vaikai kviečiami ieškoti panašumų bei skirtumų.
Atostogų metu ketinu aplankyti Prancūziją ir Ispaniją.
5.Jungtukas „ir“ yra stilistiškai neutralus, o „bei“ gali būti vartojamas stiliui paįvairinti, vengiant per dažnai vartoti „ir“.
Apibendrinant, jungtuko „bei“ paskirtis dvejopa: sieti tam tikras artimas sąvokas ir paįvairinti teksto stilių.
Parengta pagal Ritos Miliūnaitės straipsnį „Jungtuko bei normos – užtemimui prasidedant“ („Gimtoji kalba“, 2007 SPALIS / Nr.10, 3–10 p.)

Brūkšnys ir brūkšnelis

Rašytinėje kalboje dažnai painiojami brūkšnys (–) ir brūkšnelis (-).
Brūkšnys yra skyrybos ženklas, juo skiriamos sakinio dalys, sakinių dėmenys, tiesioginė kalba. Jis rašomas su tarpais. Brūkšnys taip pat rašomas tarp dviejų ar daugiau žodžių ar skaitmenų, žyminčių daiktų bei reiškinių vietos, laiko, kiekio, eilės ribas, pvz.: Traukinys Vilnius–Kaunas išvyks laiku. Lankytojai priimami 12.3016.30 valandomis. Brūkšnys riboms žymėti gali būti rašomas be tarpų. Ypač tarpai nepaliekami tarp ribas žyminčių skaitmenų, pvz.: Rygoje gyvenau 19992010 metais.
Brūkšnelis rašomas tarp dviejų (kartais ir daugiau) sintaksiškai lygiaverčių žodžių, nusakančių vieno daikto ar reiškinio pavadinimą, pvz.: lopšelis-darželis, kiaulė-taupyklė. Brūkšnelis gali būti rašomas tarp dviejų sintaksiškai lygiaverčių būdvardžių, reiškiančių vieną kompleksinę daikto ypatybę, pvz.: politinė-socialinė santvarka. Brūkšnelis vartojamas, kai kalbama apie sugretintas pareigas, pavyzdžiui: vertėjas-referentas, kasininkas-kontrolierius. Tačiau brūkšnelio nereikia, kai antrasis žodis nurodo siauresnę kvalifikaciją, specializaciją, pvz.: gydytojas terapeutas, inžinierius programuotojas.

Kai kuriais atvejais vartotini sklandesni būdvardžio (ar dalyvio) ir daiktavardžio junginiai, pvz.: internatinė mokykla (vietoj mokykla-internatas). Kitais atvejais vienas iš brūkšneliu sujungtų daiktavardžių keičiamas pažyminio kilmininku, pavyzdžiui, klijų pieštukas (vietoj klijai-pieštukas), ar kaip kitaip, pvz.: furgonas su puspriekabe (vietoj puspriekabė-furgonas). Brūkšnelis nerašomas tarp sintaksiškai lygiaverčių, bet reiškiančių skirtingus dalykus daiktavardžių, pvz.: pajamų-išlaidų sąmata (taisoma pajamų ir išlaidų sąmata), vaisių-daržovių sultys (taisoma vaisių ir daržovių sultys). Taip pat brūkšnelis nerašomas tarp sintaksiškai nelygiaverčių daiktavardžių, kurių vienas (paprastai antrasis) yra siauresnės reikšmės, paaiškina, patikslina arba papildo kitą ir eina jo priedėliu, pvz.: firma partnerė, įmonė rėmėja, valstybė narė.
Įsidėmėtina, kad tarp žodžių, reiškiančių dvišalius santykius, rašomas ilgas brūkšnys (ne brūkšnelis), pvz.: perdavimo–priėmimo aktas.

Ar žinojote, kad…

Ar žinojote, kad…

…2012 m. kovo 28 d. Terminologijos pakomisės posėdyje svarstyti teisės terminai?

Posėdyje pritarta teisės terminams:
• numatomo teisinio reguliavimo poveikio, vertinimas,
• teisėkūra,
• teisėkūros iniciatyva,
• teisės akto projekto lydimieji dokumentai,
• teisės aktų registras,
• teisinio reguliavimo stebėsena,
• korupcija,
• asmuo, įtariamas padaręs nusikalstamą veiką,
• asmuo, įtariamas padaręs administracinį teisės pažeidimą.

…2012 m. kovo 28 d. Terminologijos pakomisės posėdyje svarstyti farmacijos terminai?
Posėdyje pritarta farmacijos terminams:
• dujos ir tirpiklis injekcinei ar infuzinei, dispersijai,
• transderminis tirpalas,
• poliežuvinė plėvelė,
• milteliai ir tirpiklis injekcinei emulsijai,
• akių gelis vienadozėje talpyklėje,
• infuzinis tirpalas užpildytame švirkšte,
• injekcinė dispersija,
• akių gelis,
• dozavimo pompa,
• dozavimo vožtuvas,
• purškalo pompa,
• purškalo vožtuvas,
• dozatorius,
• geriamasis švirkštas,
• lizdinė plokštelė,
• ampulė,
• flakonas ir kt.

…2012 m. kovo 21 d. Terminologijos pakomisės posėdyje svarstyti transporto, nuotekų tvarkymo, branduolinės saugos terminai?

Posėdyje pritarta šiems terminams:
• taksi dispečerinė,
• taksi stotelė,
• taksometras,
• aeracijos zona,
• gruntinio vandens lygio gradientas,
• apsaugos punktas, ginkluota palyda,
• kontrolinė,
• reagavimo pajėgos.

…2012 m. kovo 21 d. Terminologijos pakomisės posėdyje svarstyti finansų terminai?
Posėdyje pritarta finansų terminams:
• viešųjų juridinių asmenų vidaus auditorių atestacija,
• informuotiesiems investuotojams skirtas kolektyvinio investavimo subjektas ir kt.

Oficialiuose dokumentuose dažnai pasitaikančios klaidos

Oficialiu dokumentu laikomas įstatymo nustatyta tvarka surašytas aktas, patvirtinantis juridinę reikšmę turintį faktą. Oficialiais dokumentais laikomos valstybinių ir visuomeninių organizacijų pažymos, aktai, pažymėjimai, įvairių sutarčių tekstai ir kt. Tikimės, kad toliau pateikiami patarimai padės Jums išvengti kai kurių dažnai daromų klaidų rengiant oficialius dokumentus.

• Ar galima nutarimais, įsakymais tvirtinamus dokumentus vadinti žodžiais: „tvarka“, „atvejai“, „būdai“, „sąlygos“?

Tokie pavadinimai kaip atvejai, būdai, sąlygos ir pan. neturi dokumento reikšmės. Sąlygas, atvejus, būdus galima aprašyti, nurodyti; jei būdai ar atvejai tik išvardijami, galima pateikti jų sąrašą. Taigi nutarimus ar įsakymus reikėtų formuluoti taip: Patvirtinti <…> būdų, atvejų aprašą; Patvirtinti <…> būdų, atvejų, įkainių sąrašą.

• Kuris pasakymas vartotinas: „sutarties šalys“ ar „sutarties dalyviai“?

Įprastas sutarties partnerio pavadinimas – šalis (sutarties, sandorio ar kitokio bendravimo partneris): Sutartis yra pagrindinis dokumentas, nustatantis šalių teises ir pareigas. Abi šalys išdėstė savo požiūrį (žr. Kanceliarinės kalbos patarimai, Vilnius, 2002, p. 281).

• Ar galima sakyti „sutartis automatiškai pratęsiama“?

Kur kas geriau sutartis pratęsiama savaime.

• Ar galima rašyti su brūkšneliu „pirkimo-pardavimo sutartis“?

Tarp žodžių, reiškiančių dvišalius santykius, rašomas ne brūkšnelis, o brūkšnys, pvz., Sudarė pirkimo–pardavimo sutartį (Kanceliarinės kalbos patarimai, Vilnius, 2002, p. 61).
Šiai sutarčiai pavadinti vartojamas terminas
prekybos sutartis, angl. trade treaty.

• „Atitikimas įstatymui“ – klaida?

Įvairiuose dokumentuose gana dažnai pasitaiko netaisyklinga konstrukcija atitikimas kam. Žodžių junginys atitikimas kam pažeidžia lietuvių kalbos sintaksės normą, nes su naudininko linksniu gali būti siejami daiktavardžiai, išvesti iš naudininką valdančių veiksmažodžių, pvz., nusižengti įstatymui – nusižengimas įstatymui.
Paprastai taisoma
ko atitikimas (plg. atitiko kirvis kotą – koto atitikimas), tačiau ne visur kilmininkas tinka. Normai nenusižengiama vartojant žodžių junginį atitiktis įstatymui (Konstitucijai, nutarimui, reikalavimui ir pan.).

Prieskonių pavadinimai

Vienaskaita ar daugiskaita?
Daugiskaita vartojama, kai kalbama apie prieskonių vaisius, šakniastiebius, sėklas, smulkintus prieskonių lapus, pavyzdžiui,
aitriosios paprikos (aitriųjų paprikų vaisiai), ilgosios ciberžolės (ciberžolių šakniastiebiai), bazilikai (džiovinti bazilikų lapai ir žiedai), kalendros (kalendrų sėklos), raudonėliai (susmulkinti džiovinti raudonėlių lapai), laurų lapai (lauramedžių lapai), gvazdikėliai (džiovinti gvazdikmedžių žiedpumpuriai) ir pan.
Kai kalbama apie prieskonių miltelius, iki mažų grūdelių susmulkintą prieskonių masę, vartojama vienaskaita, pavyzdžiui,
malta aitrioji paprika (pakaktų aitrioji paprika), maltas cinamonas, imbieras, peletrūnas, mairūnas ir pan.
Neapibendrintai reiškiant augalų rūšį didesniam negu vienas kiekiui žymėti vartotina daugiskaita, o ne vienaskaita, pvz.:
Prieskonių sudėtis: druska, pipirai, čiobrelis (taisoma čiobreliai), svogūnas (taisoma svogūnai).

Koks lietuviškas prieskonio „oreganas“ pavadinimas?
Vadinamasis
oreganas kilęs iš graikų kalbos origanon (oros – kalnas, ganos – spindesys, grožis), toli gražu ne egzotinis augalas. Tai mums įprastas raudonėlis (lot. Origanum, vok. Dost, ang. marjoram, oregano, rus. dušica). Prieskoniai – raudonėliai.

Koks lietuviškas prieskonio „kurkuma“ pavadinimas?
Lietuviškas pavadinimas yra
ciberžolė (lot. Curcuma, vok. Gilbwurz,Safranwurz, angl. turmeric, rus. куркума).

Koks lietuviškas prieskonio „tiumenikas“ pavadinimas?
Lietuviškas augalo pavadinimas yra
čiobrelis, lot. Thymus, angl. thyme, vok.Thymian, Quendel, Feldkümmel, rus. тимьян, чабреч.
Jų yra įvairių rūšių:
citrininis čiobrelis, lot. (Thymus xcitriodorus), dervinis čiobrelis (lot.Thymus mastichina), ispaninis čiobrelis (lot. Thymus zygis), vaistinis čiobrelis (lot. Thymus vulgaris) ir kt.

Koks lietuviškas prieskonio „estragonas“ pavadinimas?
Lietuviškas prieskonių pavadinimas –
peletrūnai.
Augalas
vaistinis kietis (lot. Artemisia dracunculus, angl. French tarragon, silky wormwood, pranc. dragon, estragon, vok. Estragon), liaudiškai – peletrūnas.

Vanilė“ ar „vanilinas“?
Gali būti vartojami abu žodžiai, tik jų reikšmės skirtingos.
Daiktavardis vanilė vartojamas dviem reikšmėmis:
1. Gegužraibinių šeimos vaistinis, prieskoninis augalas (lot. Vanilla planifolia), paplitęs Meksikoje ir Pietų Amerikoje. Iš jo gaunamas eterinis aliejus. Naudojamas maisto priedams (kvėpikliams) gaminti.
2. Kulinarijoje ir konditerijoje vartojami prieskoniai iš kvapiosios vanilės augalo vaisių, pvz.:
Kad uogienė būtų aromatingesnė, į ją  dedame vanilės.
Vanilinas – bespalviai adatos formos vanilės kvapo kristalai, kvapioji medžiaga HOC₆H₃(OCH₃)CHO. Pvz.:
Vanilinas vartojamas saldiems patiekalams.

Šaltinis: www.vlkk.lt