Kategorija: Aktualijos

Šįkart norime pasidalyti 5 dažniausiai įvairios kanceliarinės kalbos tekstuose pasitaikančių kalbos klaidomis. Mes, „Ars libri“ redaktoriai, peržiūrėdami tiek originalius raštus, tiek jų vertimus, pastebime nemažai atvejų, kai vartojamas netinkamas linksnis, veiksmažodžio forma ar kai dėl pernelyg sudėtingos konstrukcijos sakinys tampa griozdiškas ir nesklandus. Toliau pateiktoje lentelėje pateikiame netaisyklingos vartosenos pavyzdžių, pasiūlymų, kaip juos galima ištaisyti ir kodėl.

Kadangi vasara – kelionių metas, o dažnas rytus pradedame nuo puodelio kavos, norėtume su Jumis pasidalyti praktiniu patarimu, kaip skirtingomis kalbomis (anglų, italų, prancūzų, vokiečių, ispanų ir kinų) užsisakyti puodelį mėgstamos kavos: su pienu ir be pieno, su cukrumi ir be cukraus, šaltą ar karštą, skirtingų dydžių puodeliuose. Juk niekam ne paslaptis, kad kiekvienam vietiniam gyventojui malonu, kai užsienietis prabyla lankomos šalies kalba.

Į Lietuvos verslo rinką ateina vis naujos užsienio įmonės, perkeliančios IT, personalo valdymo ir aptarnavimo paslaugų skyrius į Lietuvą. Šių įmonių siūlomos pareigos Lietuvos darbo rinkoje yra gana naujos, todėl ne visada darbo skelbimuose publikuojamos pareigos turi aiškų ir tinkamai skambantį atitikmenį lietuvių kalba. Iš pirmo žvilgsnio pareigybių pavadinimai ir aprašymai pateikiami anglų kalba atrodo gana abstraktūs ir painūs ir norint tiksliai bei taisyklingai įvardyti einamas pareigas lietuvių kalba, turbūt dažnam tenka gerokai pasukti galvą. Vertimų biurai taip pat dažnai sulaukia klausimų, kaip taisyklingai lietuvių kalba įvardyti įvairias pareigybes finansų, teisės ir klientų aptarnavimo ir IT sektoriuose. Todėl norime pasidalyti populiariausių IT ir klientų aptarnavimo pareigybių vertimo pavyzdžiais:

associate collector = registratoriaus padėjėjas
accounting associate = apskaitininko padėjėjas
service desk specialist = klientų aptarnavimo specialistas
customer support = klientų aptarnavimo specialistas
helpdesk operator = analitikas-konsultantas
technical support specialist = techninės pagalbos specialistas
customer support technician = klientų aptarnavimo technikas
QA analyst = kokybės analitikas
QA engineer = kokybės inžinierius
software developer = programinės įrangos kūrėjas

Kabutės gali pagerinti Jūsų įmonės įvaizdį
„Ars libri“ kalbos ekspertai pastebėjo, kad vienas labiausiai ignoruojamų skyrybos ženklų yra kabutės: jos jeigu ir vartojamos, tai dažniausiai netaisyklingai. Visgi mūsų patirtis rodo, kad kabutės nuvertinamos be reikalo: norint komunikuoti be nesklandumų, reikia savo kalbą išbaigti iki paskutinio taško ir iki paskutinės kabutės. Šiais punktais parodysime, kaip galite atrodyti geresni ir sau, ir kitiems:
1. Kabutės – simbolinio įmonės pavadinimo dalis. Jeigu įmonės pavadinimas „Carskoe Selo“ ir vieną dieną laikraščių antraštės ima skelbti, kad Carskoe Selo ištiko didžiausia istorijoje krizė, kabutės išgelbėja Lietuvos kavinę. Skaitytojai turėtų suprasti: be kabučių parašytas pavadinimas – yra objektas Rusijoje, su kabutėmis – Lietuvoje. Tad niekada nepamirškite savo įmonės pavadinimą rašyti su visais ženklais.
Tai ypač svarbu teisiniuose dokumentuose, kuomet kabutės žymi įmonės pavadinimo ribas.
ĮSIDĖMĖTINA: ne visi įmonių pavadinimai rašomi kabutėse. Jei pavadinimo pagrindinis žodis yra įmonės, įstaigos ar organizacijos rūšinis pavadinimas ir yra tiesioginės reikšmės, jie rašytini be kabučių, pvz.: Joniškio pieninė, Klaipėdos vaikų ligoninė, Žirmūnų vaistinė, Architektų dirbtuvės, Kompiuterijos centras, Klaipėdos kelionių agentūra, AB DnB bankas.
2. Kabutėmis kuriama perkeltinė prasmė. Dokumentuose, oficialiuose susirašinėjimuose perkeltinės reikšmės neturėtų būti, todėl rekomenduojame vengti kabučių rašant ne pavadinimus. Kitu atveju suteiksite galimybę savo tekstą interpretuoti dvejopai.
3. Kabutės sukuria tvarkos ir išbaigtumo įspūdį. Įprasta situacija: į rinką išleidžiamas naujas produktas, reikia jį aprašyti. Tokiuose aprašymuose netinkamos kabutės (dažniausiai ir brūkšniai) sukuria chaotiškumo ir neišbaigtumo įspūdį. Lygiai taip pat verčiant: anglų kalboje vartojamos tokios kabutės – “ABC”, rusų – «ABC», kas atsitiktų, jei į šių šalių rinkas patektų produktai su prastais vertimais, lietuviškomis kabutėmis? Turbūt nieko baisaus, išskyrus tą mažą minties krislelį kai kurių vartotojų galvose: „lietuviai nepakankamai stengiasi dėl mūsų kalbos“.

Dar keletas įsidėmėtinų kabučių vartojimo rekomendacijų:
• labai retai kada rašomos dvigubos kabutės, kaip ir du kableliai, jos susilieja į vieną, pvz., V. Tutkus teigė: „aš jau žinojau, kad bus pasirinktas „Boxer“,
• tam tikrais atvejais vietoj kabučių gali būti naudojamas grafinis išskyrimas, rašoma visomis didžiosiomis raidėmis arba dažniausiai – kursyvas,
Tai ypač svarbu techninėse, kompiuterių instrukcijose: mygtukų pavadinimai paprastai rašomi visomis didžiosiomis raidėmis, be kabučių, programų pavadinimai – kabutėse.
• nereikėtų vartoti ir kabučių, ir kursyvo vienu metu,
• antraštėse cituojant ar perfrazuojant autoriaus mintis, rekomenduojama kabučių nerašyti, pvz., M. Raduljicos logika: nežaidėme gerai, nes arenoje šalta, o suomiai pratę prie šalčio.

Leksika, arba žodynas, yra kurios nors kalbos, tarmės ar vieno žmogaus žodžių visuma. Tai greičiausiai kintanti kalbos sritis. Su gyvenimo naujovėmis atsiranda poreikis skolintis žodžius iš kitų kalbų (pvz.: kompiuteris, diskas, investicija, subsidija ir kt.) arba darytis naujus žodžius, vadinamuosius naujadarus (pvz.: žiniasklaida, skreitinis kompiuteris, rinkodara, vadyba ir kt.). „Ars libri“ kolektyvas dažnai susiduria su dokumentuose naudojamais skoliniais, taigi, norėtume priminti, kad visuomet reikia atkreipti dėmesį į jų vertinimo laipsnius (neteiktina svetimybė, vengtina svetimybė, tarptautinis žodis). Šį kartą apžvelgsime transporto srityje randamus skolinius.

Nemažą transporto dokumentuose vartojamos leksikos dalį sudaro verslo ir ekonomikos terminai (pvz.: „b i z n i s“, „l i z i n g a s“, „o f i s a s“, „o f š o r i n i s“, „s p o n s o r i u s“. „B i z n i s“ „Kalbos patarimuose“ traktuojamas kaip vengtina svetimybė, visi kiti žodžiai – neteiktinos svetimybės: Kvalifikuoti fizinio darbo darbininkai ir smulkaus „b i z n i o“ (verslo) savininkai. F i n a n s i n i o „l i z i n g o“ (Finansinės išperkamosios nuomos) būdu galima įsigyti lengvuosius automobilius, keleivinius ir krovininius mikroautobusus. Ten įsikūręs modernus centrinis „o f i s a s“ (biuras), sandėliai, transporto parkas. UAB „Espotransa“ taip pat siūlo paslaugas įsigyjant „o f š o r i n e s“ k o m p a n i j a s (neapmokestinamas, lengvatinės prekybos bendroves). Yra apskaičiuota, kad visi „s p o n s o r i a i“ (rėmėjai) kartu su komandomis „Formulei 1“ išleidžia daugiau kaip du milijonus dolerių (A. Petrėnienė).

Skolinys „Č a r t e r i s“ „Kalbos patarimuose“ (4) priskiriamas neteiktinų svetimybių grupei, jam teiktinas atitikmuo „u ž s a k o m a s i s“ r e i s a s. Europos terminų žodyne angliškajam terminui „m u l t i m o d a l „(t r a n s p o r t) suteiktas lietuviškas vertimas „d a u g i a r ū š i s“ (t r a n s p o r t a s) (NE: multimodalinis).

„Ars libri“ vertėjai ir redaktoriai ypač dažnai susiduria su per dažna tarptautinio žodžio „K o m p a n i j a“ vartosena. Kompanija [pranc. compagnie]: 1. grupė asmenų, kuriuos vienija bendri interesai; 2. bendrovė. „Kalbos patarimuose“ terminas kompanija nelaikomas kalbos klaida, tačiau pirmenybė teikiama lietuviškam atitikmeniui:
„K o m p a n i j o j e“ (Bendrovėje, įmonėje) šiuo metu dirba daugiau nei 50 kvalifikuotų specialistų.

Atkreiptinas dėmesys, kad vis rečiau vartojami dar sovietmečiu paplitę slaviškos kilmės skoliniai. Oficialiuosiuose dokumentuose beveik neaptinkama tokių svetimybių kaip enzokolonkė; forsunka, forsunkė; kalpokas; maršrutkė; prokladkė; saliarka; salnykas; samosvalas ir t. t.

Dėl sparčiai besvystančių technologijų į transporto sritį buvo įdiegta nemažai informatikos ir elektronikos naujovių, todėl tekstuose neabejotinai aptinkama ir šių mokslo šakų skolinių: neteiktinas hibridas „s a t e l i t i n ė“ į r a n g a, kurį derėtų keisti terminu „p a l y d o v i n ė“ į r a n g a arba „m o b i l u s i s“ r y š y s. Mobilizatoriuje turi būti įmontuotas ne t r a n s p o n d e r i s, bet a t s a k i k l i s.

Akivaizdu, kad praslinkus sovietiniam šešėliui į kalbą vis smarkiau braunasi skoliniai iš anglų kalbos, kuriuos dažniausiai mėginama tiesiog adaptuoti ir traktuoti kaip tarptautinius. Vis dėlto, nereikėtų pamiršti ir mums įprastų atitikmenų, kurie ne tik bus žymiai aiškesni kiekvienam lietuviui, bet ir padės taurinti bei tausoti mūsų gimtąją kalbą.

Parengė vertimų biuro  „Ars libri“ redaktorė G. Savkaitė

Gebėjimas įtikinamai reikšti savo mintis – būtina kiekvieno sėkmingo verslininko savybė. Kiekvieną dieną tenka skatinti darbuotojus siekti įmonės tikslų, įtikinėti kolegas ar klientus apsvarstyti jūsų idėjas ar pasiūlymus. Įvaldęs įtaigos meną ne tik laimėsite aplinkinių palankumą, bet ir gebėsite efektyviai perduoti informaciją visuomenei. 

Vertimų biuro „Ars libri“ kalbos redaktoriai išskiria keturias pagrindines strateginės įtaigos meno priemones, kurias turėtų suprasti ir įvaldyti kiekvienas sėkmingas vadovas. Šie komponentai atspindi ne tik komunikacijos objektą ir priežastį, bet ir jos poveikį. 

Patikimumas. Asmuo arba auditorija, į kurią apeliuojama, turi jumis tikėti ir pasitikėti. Patikimumą užtikrina kvalifikacija arba praeities laimėjimai. Pasak mokslinių šaltinių, vos 15 proc. žmonių pasitiki valdžios ir verslo atstovais, o net 85 proc. visiškai pasitiki medikais, akademikais ir nepelno siekiančių organizacijų atstovais. Įtikinimo tekstuose natūraliai susipina informacinė, apeliacinė ir estetinė funkcijos. Todėl įtikinimo tekstams būdinga objektyvumas, analizė, logika ir kartu vaizdingumas, emocingumas, dinamiškumas. Tik šių stiliaus ypatybių harmonija garantuoja sėkmę ir pripažinimą.

Tikslumas. Įtaigos meno esmė – paveikti kitus taip, kad jie savanoriškai pakeistų savo požiūrį ar elgesį. Tokį pokytį pasiekti galima tik tuo atveju, jei žmonės jumis patikės. Niekas nedaro žmonėms didesnės įtakos nei žinojimas, kad jiems sakoma gryna tiesa. Tam būtina atsakyti į klausimą „kodėl“. Paaiškinimų kupinas pranešimas suteiks auditorijai aiškumo apie jūsų matomą viziją. Įtaigos pranešimui taip pat suteiks trumpi aiškūs sakiniai, dažnai vartojami tiesioginiai kreipiniai. Svarbu įsidėmėti, kad vyrai yra linkę įsidėmėti neigiamus, o moterys – teigiamus dalykus. Auditorijai reikia objektyvios informacijos – į ją bus atkreipiama daugiau dėmesio, jei informacija bus pamatyta, o ne ištarta, ir vartojama kuo mažiau žodelių „galbūt“, „gal“, „nesu tikras“, ar pan.

Tinkamumas. Jei nesiūlote nieko dykai, kitą asmenį sudominti bus sunku. Svarbu aiškiai nurodyti, kodėl jūsų pasiūlymas atitiks įtikinamo asmens interesus (kodėl jūsų siūlomas produktas ar paslauga padės išspręsti problemą, kodėl būtent jūs esate labiausiai tam tinkamas žmogus ir t. t.). Įtaigos meną įvaldęs asmuo turėtų vartoti kuo daugiau tikslinės auditorijos poreikius atitinkančių frazių, pvz., jūsų išlaidos sumažės; bus sukurta daug naujų darbo vietų, išmoksite daug naujų būdų užsidirbti pinigų, jums tai nieko nekainuos, rezultatas garantuotas ir pan. Siekiant įtikinti, savo kalbose reikia labiau remtis loginiais argumentais ir pateikti įrodymų – faktų, dokumentų, skaičių, citatų.

Kalba. Pasak Stephen Covey, jei norite, kad jus suprastų, pirmiausia turite suprasti pats. Tik 7 proc. įtaigos perteikiama per kalbą. Likusius 93 proc. įtaigos sukuria autoritetas, balso tonas, gestai, akių kontaktas ir kiti neverbaliniai aspektai. Prieš tikėdamasis iš savo auditorijos išgirsti „taip“, pirmiausia gaukite jos pritarimą dėl mažiau svarbių dalykų. Klauskite bendrojo pobūdžio klausimų, kurie atitiktų jūsų pasiūlymą, kaip antai, „Ar norite sutaupyti pinigų? Ar ieškote kokybiško produkto? Jei galėčiau pasiūlyti abu, ar susidomėtumėte?“ Pozityvų atsaką užtikrinti padės ir tinkamai pasirinktas kalbos registras, t. y. jei kalbate auditorijai, kurią domina ekonomika, paminėkite tokius žodžius kaip litai, centai ar eurai; jei jai aktualus bendruomenės gyvenimas ar nusikaltimai gatvėse – būtinai tai paminėkite. Patariama mastyti ir kalbėti kuo pozityviau – venkite neiginių, nes jie imponuoja atsisakymą, abejonę ar net galimybės nesvarstymą. Svarbu įsidėmėti, kad tariamoji nuosaka daugiausia naudojama mandagumui reikšti. Jei savo kalba siekiate įtaigos, šios nuosakos reikėtų vengti – taip ne tik sudominsite, bet ir sukursite teigiamą užtikrinto žmogaus įspūdį.

Taigi, skleisti informaciją įtaigiai, vadinasi, įvykdyti tam tikrą komunikacijos paskirtį, tikslą, užduotį. Jomis tikimasi palenkti adresato valią, tačiau pirmiausia reikia paveikti protą ir paliesti jausmus. Tokioje komunikacijoje neišsiverčiama be įtikinimo ir įtaigos. Tikrais įtaigos menas yra racionalus, klausytojų protą ir sąmonę veikiantis įrodymais, palenkiantis iš įrodymų kylančia įtikinimų galia.

Anglų kalba laikoma standartine verslo komunikacijos kalba, tačiau verta atkreipti dėmesį, kad ją vartoja didelė dalis ne gimtakalbių, kurių anglų kalbos žinių lygis ir kultūrinė aplinka yra skirtinga ir kurie nebūtinai gerai pažįstą britų ar amerikiečių kultūrą. „Ars libri“ ekspertai, dirbdami su verstiniais tekstais pastebi įvairių anglų kalbos interpretacijų ir dar kartą nori priminti standartines frazes ir terminus, praversiančius komunikuojant su verslo partneriais ar klientais užsienyje:
• Laiško pradžioje kreipiantis į asmenį (-is) rašoma „Dear Sirs“ (liet. gerbiamieji), „Dear Sir/Madam“ (liet., gerb. pone (ponia)), kai norite akcentuoti kad nekantriai laukiate atsakymo, vartokite: „I look forward to hearing from you“, o atsisveikinant pravers tokie pasakymai kaip „best regards“, „kind regards“ „yours faithfully (sincerely)“.
• Lietuvių kalboje įprasti pareigų ir skyrių pavadinimai turi būti išversti parinkus tinkamus atitikmenis užsienio kalba. Pavyzdžiui, direktoriaus pavaduotojas į anglų kalbą turėtų būti verčiama kaip „deputy director“, o laikinai einantis direktoriaus pareigas turėtų būti verčiama kaip „acting director“, tuo tarpu generalinis direktorius anglų kalboje vadinamas „chief executive officer“ arba „general manager“.
• Komunikuojant anglų kalba reikėtų vengti anglų ir lietuvių kalbose esančių panašių žodžių, turinčių skirtingas reikšmes, pvz.: „inteligentiškas“, angl. „intelligent“ (liet. sumanus, protingas), liet. „simpatiškas“, angl. „sympathetic“ (liet. „užjaučiantis“, „palankus“).
• Reikėtų atkreipti dėmesį, kad lietuviški terminai išversti pažodžiui į anglų kalba gali būti sunkiai suprantami arba dviprasmiški, pvz. asmens kodas ir PVM kodas turėtų būti verčiami kaip „personal identification (ID) number“ „VAT identification (ID) number“, o ne „personal code“ ar „VAT code“.

Parengė vertimų biuro „Ars libri“ redaktorė E. Aleksandravičiūtė
Pagal 1958 m. UNESCO apibrėžtį, būti neraštingu reiškia nemokėti nei skaityti, nei rašyti. Tuo tarpu sąvoka funkcinis neraštingumas taikoma asmenims, kuriems rašymas kelia sunkumų, nors jie ir mokėsi mokykloje. Funkcinis neraštingumas reiškia, kad asmuo niekada nebuvo įgijęs tinkamų skaitymo ir rašymo įgūdžių, būtinų kasdieniame gyvenime. XXI amžiuje žinomas ir kompiuterinis neraštingumas. Su šia problema dažniau susiduria vyresnio amžiaus žmonės, kurie, sparčiai keičiantis technologijoms, turi prisitaikyti prie naujų darbo metodų.

Neraštingumas – visame pasaulyje opi problema, neraštingiems žmonėms sunkiau pasirūpinti savimi, jie patenka į didesnės rizikos faktorių.
Verslo pasaulyje susiduriama su funkciniu darbuotojų neraštingumu, kuris ne tik gali pakenkti įmonės įvaizdžiui, bet ir sukelti finansinių nuostolių. Anot Jungtinėse Amerikos Valstijose atliktų tyrimų, kasmet vien dėl darbuotojų neraštingumo įmonės praranda apie 225 milijonus JAV dolerių. Kaip tai nutinka?

• Neraštingi darbuotojai reikalauja didesnių laiko sąnaudų. Priimtas naujas neraštingas ir (arba) kompiuterinio raštingumo įgūdžių neturintis darbuotojas reiškia didesnes laiko sąnaudas jį mokant. Kiti darbuotojai atitraukiami nuo savo pagrindinių pareigų, turi nuolat tikrinti kolegos darbą ar atlikti jį iš naujo.

Dėl didelio įvairių specialistų neraštingumo bendrovėms gali tekti ruošti papildomus raštingumo testus, kurie taip pat reikalauja laiko bei papildomų darbo sąnaudų. 1990 metais viena Niujorko telekomunikacijų bendrovė turėjo parengti raštingumo testą 60 000 žmonių, kad atrinktų 3 000 raštingų darbuotojų.

• Nukenčia įmonės įvaizdis. Priimtas neraštingas darbuotojas neabejotinai padarys kalbos klaidų (bendraudamas su klientais žodžiu ar raštu, ruošdamas įvairius įmonės dokumentus bei pristatymus). Jei klaidos matomos viešai – bendrovės įvaizdis bei klientų pasitikėjimas ja gali stipriai sumažėti. Bendrovė gali sulaukti ne tik klientų nusiskundimų, bet ir finansinės atsakomybės (jei viešumoje pasirodo didžiosios kalbos klaidos).

• Rizikos darbe faktorius. Neraštingas ar neatidžiai įmonės dokumentus, ataskaitas, specialistų paruošimo aprašus ruošiantis darbuotojas gali palikti tokių klaidų, dėl kurių išauga nelaimingų atsitikimų rizika. Įsivaizduokite, jei saugaus darbo su aukštos rizikos cheminėmis medžiagomis instrukcijoje įsiveltų sakinio reikšmę keičianti klaida.

Kita šio rizikos faktoriaus pusė – neraštingas darbuotojas, kuris dėl prastų darbo su tekstu sugebėjimų negali tinkamai susipažinti su įvairiais dokumentais ar darbo saugos reglamentais.

2009 metais Indijoje, garsėjančioje kaip didelio neraštingumo šalis, atliktas statybų sektoriaus darbuotojų nelaimingų atsitikimų darbe priklausomybės nuo įgyto išsilavinimo tyrimas apimantis 240 darbuotojų. Šis tyrimas atskleidžia, kad per 2004–2005 metus darbo vietoje susižeidė net 29 darbuotojai, neturintys jokio išsilavinimo, 16 darbuotojų su pradiniu išsilavinimu ir 10 darbuotojų su viduriniu išsilavinu, kai darbuotojų su aukštesniu išsilavinimu sužeidimų darbo vietoje nebuvo užfiksuota.

Vertimų biuro „Ars libri“ kalbos ekspertai kasdien susiduria su daugybe įvairaus pobūdžio tekstų ir pastebi, kad neraštingumo tema vis dar aktuali ir Lietuvoje. Redaguodami tekstus matome kaip dažnai tekstuose pasitaikančios klaidos iš esmės pakeičia norimą pasakyti mintį, taigi neraštingi darbuotojai ne tik reikalauja papildomų laiko ir darbo sąnaudų, jie taip pat gali tapti finansinių nuostolių, nelaimingų atsitikimų darbe padidėjimo priežastimi. Šiame kontekste puikiai tinka posakis laikas – pinigai. Jei nenorite švaistyti laiko, rizikuoti įmonės įvaizdžiu ar darbuotojų saugumu, nepasitikėkite vien tik kandidato diplomu ar gyvenimo aprašymu, pasistenkite įsitikinti, kad būsimas darbuotojas tikrai yra raštingas, taip pat skirkite laiko ir lėšų darbuotojų kvalifikacijos kėlimui, kursams, mokymams. Darbuotojų raštingumo kėlimas – gera investicija į verslą.

Kiek galėtų kainuoti brangiausia Lietuvoje pasakyta kalba? Milijonus litų… už kiekvieną žodį! Netikite? Jei tikėsime Bychovco kronika (XVI a. pradžia), Lizdeika Gediminui pasakė vos 19 žodžių, bet to pakako, kad būtų įkurtas Vilnius. Bet juk žyniui viskas paprasta. Autoritetas, valdovų pagarba… O ką daryti šiuolaikiniam žmogui, kuriam rytoj teks sakyti kalbą nuobodžiaujančiai publikai?

„Gera viešoji kalba privalo turėti gerą pradžią ir gerą pabaigą, o tarp jų – kuo trumpesnis laiko tarpas“ – tai amerikiečių rašytojo Marko Tveno žodžiai. Iš tiesų rengiant kalbą labai svarbu susikurti aiškią struktūrą: pradžią, dėstymą ir pabaigą. Tik taip galėsime klausytojus vesti prie norimo tikslo (pvz., įtikinti, kad mūsų projektas perspektyvus, produktas naudingesnis negu konkurentų ir kt.).

Sugalvokite įspūdingą kalbos pradžią – ji turi sudominti klausytojus, nes nuo pirmųjų minučių (kartais net pirmųjų sekundžių) priklauso, ar mūsų klausysis toliau.

Pasvarstykite, koks įsimenamas sakinys tiktų kalbos pabaigai. Jame turi būti išreikštas kalbos tikslas. Kai kurie garsiausi kalbėtojai savo pasisakymus pradeda rašyti nuo paskutinių sakinių, nes juose – kalbos tikslas.

Pagrindinėje pasisakymo dalyje išdėstykite tris svarbiausius argumentus tokia eilės tvarka: pirmiausia antras pagal svarbumą argumentas, tuomet silpniausias ir pagaliau – stipriausias argumentas. Eiliškumas svarbus, nes priimdamas girdimąją informaciją, žmogus geriausiai įsimena tai, kas pasakyta pabaigoje.

Pasisveikinkite
Pasinaudokite galimybe pasakyti „Labas rytas“ ar „Laba diena“ pasitenkinimo kupina šypsena, kuri sudaro įspūdį, kad esate patenkintas čia būdamas.

Prisistatykite
Pasisakykite, kas Jūs.

Patikslinkite
Šiek tiek paaiškinkite, ką savo darbe nuveikėte arba kuo šiuo metu užsiimate, kad būtų aiški jūsų kompetencija kalbėti numatytąja tema.

Tema
Paskelbkite savo pranešimo pavadinimą.

Laikas
Praneškite, kiek truks Jūsų pasirodymas.

Sužadinkite smalsumą
Praneškite, kokį parodysite filmą, kokią pateiksite anketą ar kitokių specialių priemonių, kad auditorija susidomėjusi jų lauktų.

Klausimai
Pasakykite, kada norėtumėte atsakyti į klausimus.

Gali praversti prancūzų rašytojo Antuano de Sent Egziuperi mintis: „Tekstas yra tobulas ne tuomet, kai prie jo nebėra ko pridurti, bet tuomet, kai iš jo nieko nebegalima išmesti.“